2019 m. gegužės 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
JULIJONAS BŪTĖNAS

Julijonas Būtėnas – aktyvus rezistentas, politikos apžvalgininkas bei žurnalistas, kurio ryškus pėdsakas 1934 – 1951 m. matomas tokiuose leidiniuose kaip: „Rytas“, „XX amžius“, „Ateitis“, „Žiburiai“, Mūsų laikraštis“ bei kiti. Julijonas Būtėnas rašė apie svarbiausius to laikotarpio įvykius, buvo objektyvus ir konkretus, pasižymėjo nuosekliu minčių dėstymu bei aiškia dėstymo struktūra. Rėmėsi žinomais ir pripažintais šaltiniais, įvairiomis kalbomis, užsienio šalyse išleistais laikraščiais ir informaciniais šaltiniais. Julijoną Būtėną galima laikyti bene žymiausiu XX a. pirmos pusės tarptautinės politikos apžvalgininku Lietuvos žurnalistikoje.

Julijonas Būtėnas gimė 1915 m. kovo 24 d. Dovydų kaime, dabartiniame Pasvalio rajone. Dar gimnazijoje dalyvavo ateitininkų veikloje, prisidėjo prie laikraštėlio „Atžala“ leidimo. Persikėlęs į Kauną Julijonas Būtėnas studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete (VDU), priklausė VDU studentų ateitininkų valdybai.

Studijas VDU pertraukė karinė prievolė. 1936 m. Julijonas Būtėnas pradėjo mokslus pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykloje, kurioje įgijo artilerijos jaunesniojo leitenanto laipsnį. Karinei prievolei pasibaigus tęsė studijas, dirbo „XX amžiaus“ redakcijoje. 1939 m. buvo priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą (LŽS).

1940 m. didėjant suėmimo grėsmei Julijonas Būtėnas pabėgo į Vokietiją. Gyvendamas Berlyne įsijungė į rezistencinę veiklą, dalyvavo Lietuvos Aktyvistų fronto (LAF) veikloje – telkėsi į pogrindžio kovą už Lietuvos išlaisvinimą. Į Lietuvą sugrįžo 1941 m. SSRS – Vokietijos karui prasidėjus. Grįžęs į Kauną dirbo dienraščio „Į Laisvę“ redakcijoje, dėstė žurnalistiką VDU. 1942 m. Julijonas Būtėnas – korespondentas Berlyne. Ėjo pogrindininko – rezistento pareigas, palaikė artimus santykius su Berlyne akredituotais žurnalistais. Artėjant antrajai bolševikų okupacijai Julijonas Būtėnas grįžo į Lietuvą. 1944 m. įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus kuriamą Vietinę rinktinę, tapo štabo karininku, pogrindžio ryšininku.

1943 m. gegužės 15-osios vakare, vokiečiams likviduojant štabą, kartu su kitais karininkais Julijonas Būtėnas buvo išvežtas į Salaspilio (Latvija) koncentracijos stovyklą. Lageryje Julijonas Būtėnas ėjo neoficialias generolo P. Plechavičiaus padėjėjo pareigas, skaitė ir vertė į lietuvių kalbą anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, latvių, švedų kalbomis išleistus laikraščius.

1944 m. frontui priartėjus, evakuojant lagerį į Dancigą, pabėgo į Berlyną kur iškart įsijungė į Vyriausiojo Lietuvos išsilaisvinimo komiteto (VLIK) veiklą. 1947 m. Julijonas Būtėnas buvo išrinktas atsikūrusios LŽS vicepirmininku, reiškėsi kaip aktyvus ateitininkas. 1948 m. susipažino su partizanu Juozu Lukša-Daumantu, atvykusiu iš okupuotos Lietuvos į Vakarus. Gana glaudūs tarpusavio santykiai bei naujos VLIK‘o apsaugos skyriaus vado pavaduotojo pareigos pastūmėjo Julijoną Būtėną prisijungti į desantininkų gretas.

1951 m. balandžio 19-ąją, Julijonas Būtėnas, kartu su bendražygiu Jonu Kukausku, čekų lakūnų pilotuojamu lėktuvu buvo išmesti Kazlų Rūdos miškuose, šiaurinėje Papilvio kaimo pusėje. Slapstydamiesi Julijonas Būtėnas ir Jonas Kukauskas pasiekė partizano ryšininko Juozo Viržaičio sodybą. Pernakvoję, J. Viržaičio sūnaus Algimanto vedami, susitiko su vietiniais partizanais. Keliaudami Rūdšilio kryptimi susitiko su partizanu Petru Jurkšaičiu-Beržu ir kartu apsistojo atsarginiame bunkeryje. Apie desantininkų nusileidimą sužinojusi MGB panaudojo NKVD kariuomenės diviziją miškui „iššukuoti“ ir kratoms atlikti. Per užverbuotus miesto gyventojus bunkeris buvo išduotas.

1951 m. gegužės 22 d. enkavedistai apsupo bunkerį esantį Rūdšilyje, kuriame slėpėsi Julijonas Būtėnas, Jonas Kukauskas ir Petras Jurkšaitis. Pirmasis nuo priešo kulkos žuvo P. Jurkšaitis, po jo sekė Julijonas Būtėnas, pašautas jis krito atgal į bunkerį, kuriame buvęs J. Kukauskas bendražygį nužudė ir pats pasidavė gyvas.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”