2019 m. kovo 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
ZAPYŠKIO ŽYDŲ ŽUDYNĖS 1941 M.

Žydų bendruomenė pradėjo kurtis Zapyškyje XVI a. antroje pusėje. Tuo metu Zapyškis buvo įsikūręs prie anuomet dviejų svarbių transporto kelių – Nemuno upės ir Kauno–Virbalio prekybos ir pašto trakto. Todėl čia buvo palanku žydams užsiimti prekyba ir amatais.

Atsikūrus nepriklausomai Lietuvai, miestelis tapo Kauno apskrities Zapyškio valsčiaus centru. 1923 m. iš 589 Zapyškio miestelio gyventojų 293 buvo žydai. Zapyškio žydai gyveno savitą ir atskirą nuo lietuvių gyvenimą. Bendruomenės visuomeninio kultūrinio gyvenimo centras buvo Zapyškio sinagoga. Nuo 1926 m. miestelyje veikė žydų pradinė mokykla ir Bal-Machšoveso kultūros draugija – biblioteka.

1941 m. vokiečiams užėmus Zapyškio valsčių, susikūręs lietuvių partizanų (baltaraiščių) sukilėlių būrys prieš miestelio žydus nesigriebė savavališkų smurtinių antižydiškų išpuolių, tačiau vokiečių ir jų talkininkų inicijuoto antižydiško smurto propaganda tokius veiksmus skatino nuo pat okupacijos pradžios.

1941 m. rugpjūčio 7 d. Zapyškio žydai išvaryti iš savo namų ir izoliuoti „laikinajame gete“ – Zapyškio sinagogoje. Zapyškio žydų žemės ūkio paskirties turtas (36 žemės sklypai ir trobesiai juose) surašyti specialiuose aktuose. Tolesnė represinė akcija – 67 suimti ir daboklėje (areštinėje) įkalinti žydai (29 – Zapyškio, 2 – Jankų ir 36 – Paežerėlių valsčių).

Nors Zapyškio policijos nuovados viršininkas sudarė „siunčiamų“ miestelio žydų sąrašą, Zapyškio žydai niekur nebuvo gabenami, o žudomi vietoje. Pirmoji rasinio pagrindo Zapyškio žydų žudynių akcija įvykdyta 1941 m. rugpjūčio pabaigoje prie Zapyškio žydų kapinių. Sušaudyti 29 žmonės – 24 vyrai ir 5 moterys (tikslus skaičius gali būti ir didesnis).

Pagrindinė Zapyškio žydų ir iš Šakių apskrities atgabentų žydžių moterų žudynių akcija vykdyta rugsėjo 4 d. 15–16 val. po vidurdienio vakariniame miestelio pakraštyje netoli senosios Zapyškio bažnyčios. Vykdant žudynes nuo Nemuno pusės pastatyta sargyba, uždarytas per Zapyškį vedęs Kauno–Šakių vieškelis. Miestelio gyventojams uždrausta išeiti iš namų.

Kareiviai ir vietiniai baltaraiščiai žydus iš sinagogos per miestelį į žudynių vietą varė dviem kolonomis pusiau išrengtus, pirma – vyrus, po to – moteris ir vaikus. Šaudė iš Kauno atvykę žudikai. Pirmi buvo šaudomi vyrai. Kai prie duobės atvarytos moterys pamatė sušaudytus vyrus, jos klykdamos bloškėsi atgal: kareiviai ir vietiniai pagalbininkai, susikibę rankomis į grandinę, moteris ir vaikus gyvus nustūmė į duobę, kur jie ir buvo sušaudyti. Pagal K. Jägerio raportą, Zapyškyje buvo sušaudyti 178 žydai: 47 vyrai, 118 moterų ir 13 vaikų. Į šių žudynių aukų skaičių patenka ir 38 žydai iš Šakių apskrities. Taip pat raporte įrašytos ir pirmosios Zapyškio žydų žudynių akcijos prie Zapyškio žydų kapinių 1941 m. rugpjūčio pabaigoje aukos. Sušaudytųjų kapas užpiltas kalkėmis ir vandeniu, aukas užkasė iš ryto į Zapyškio policijos nuovadą surinkta komanda iš aplinkinių kaimų gyventojų, įtartų sovietine veikla ar simpatijomis sovietų valdžiai.

Iki 1941 m. spalio mėn. Kauno apskrityje žydų nebeliko. Absoliuti dauguma jų buvo sušaudyti, o nedidelė dalis – iškelti į Kauno getą. Apytikriais apskaičiavimais, remiantis K. Jägerio 1941 m. gruodžio 1 d. ataskaita, Kauno apskrityje liepos–rugpjūčio mėn. buvo nužudyta 4211 žydų. Manoma, kad keletui žydų pavyko pabėgti ir pasislėpti pas kaimo gyventojus.

Po sušaudymų žydų turtas oficialiai buvo laikomas Trečiojo Reicho nuosavybe. Dalį vertingesnio turto pasiėmė valdžios įstaigos, dalį – patys žudikai, o kita dalis, kuri buvo mažai vertinga, pusvelčiui parduota ir išdalinta vietos gyventojams.


Lietuviai ir žydai moksleiviai Zapyškio pradžios mokykloje, (apie 1920 m.) Lietuvių ir žydų talkininkai prieš pradedant statyti Zapyškio šaulių būrio namus. 1928 m.
Zapyškio žydai ąžuolų vainikų vartais pasitinka Vytauto Didžiojo paveikslą, jo iškilmingos kelionės per Lietuvą metu, (1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines); 2015 m. iš Keiptauno (PAR) į Zapyškį aplankyti tėvo gimtinės atvykusi žydų šeima. Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas, Harri ir Deborah Epštein, kaunietis gidas, kraštotyrininkas Chaimas Bargmanas.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”