2018 m. rugpjūčio 16 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Nijolė Felicija Sadūnaitė

Prieš 80 metų, 1938 liepos 22 d. gimė vienuolė, disidentė, tikinčiųjų teisių gynėja, politinė kalinė, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ daugintoja, platintoja, 1987 m. mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizatorė Felicija Nijolė Sadūnaitė

Felicija Nijolė Sadūnaitė gimė 1938 liepos 22 d. Kėdainių apskrityje, Dotnuvos miestelyje. 1955 m. baigė vidurinę mokyklą, 1956 m. įstojo į pogrindinį Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolyną Panevėžyje. Jau nuo 1970 m. pateko į KGB akiratį, perspėta dėl antitarybinės veiklos. Tais pačiais metais įstojo ir baigė medicinos seserų kursus, dirbo Vilniaus kūdikių namuose.

Pradėjus leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, tapo viena iš aktyviausių talkininkių: rinko ir tikrino informaciją apie tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje ir už jos ribų, spausdino ir platino „kroniką“, vežė į Maskvą, kad būtų persiųsta į JAV. 1974 m. suimta bespausdinant 11 leidinio numerį. 1975 birželio 17 d. LSSR Aukščiausiojo Teismo nuteista trejiems metams griežto režimo lagerio ir trejiems metams tremties. Teismo metu pasakyta kalba per pogrindinę Lietuvos ir Maskvos spaudą plačiai pasklido Vakarų žiniasklaidoje. Etapo metu kalinama Pskovo, Gorkio ir kituose kalėjimuose kartu su kriminalinėmis kalinėmis. Bausmę atliko Mordovijos griežto režimo moterų lageryje.

Lageryje kovojo už kalinių teises, badavo protestuodama prieš žiaurų elgesį su politiniais kaliniais, dvasiškai ir materialiai paremdavo kartu kalinamas moteris iš įvairių SSRS vietovių. Jau būdama tremtyje Krasnojarsko krašto Bogučano gyvenvietėje rašė laiškus į lagerius. Visus iš užsienio ir Lietuvos gaunamus siuntinius tuoj pat persiųsdavo politiniams kalinams (moldavams, ukrainiečiams, rusams).

Grįžo į Lietuvą 1980 m. Nors buvo KGB akiratyje, tęsė nutrauktą darbą – daugino ir platino „kroniką“, vežė pogrindžio spaudą ir kitą informaciją į Maskvą, iš kur rusų disidentų pagalba ši spauda patekdavo į Vakarus. Tačiau nuo 1982 metų, stebuklingai išvengusi KGB pasalos, buvo priversta penkerius metus slapstytis. Nesugebėdami Nijolės pagauti, KGB ėmė persekioti jos brolį Joną. Penkerius metus besislapstydama Lietuvoje Maskvoje ir kitur, N. Sadūnaitė ir toliau bendradarbiavo leidžiant ir platinant „kroniką“. Globojo ligonius, senelius, buvusius politinius kalinius.

1983 spalio mėn. kartu su „kronika“ N. Sadūnaitė perdavė į Vakarus savo prisiminimų užrašus, kurie buvo platinami, o 1985 m. JAV išleisti atskira knyga “KGB akiratyje”. 1987 m. perdavė į Vakarus atsiminimų knygelę, pavadintą „Gerojo Dievo globoje“. Abi knygelės buvo išverstos į 7 kalbas. 1987 m. kartu su Petru Cidziku, Vytautu Bogušiu ir Antanu Terlecku oficialiai informavo Vilniaus miesto valdžią, kad 1987 m. rugpjūčio 23 d. ruošia Ribentropo-Molotovo paktui atminti skirtą mitingą. Mitinge pasakė kalbą. Praėjus kelioms dienoms KGB dirbę asmenys, prievarta įsisodinę į automobilį, 30 valandų Nijolę vežiojo po Baltarusijos miškus, tyčiodamiesi ir grasindami „nušauti ir čia pat užkasti“. 1988 vasario 15 d. buvo apspinduliuota neaiškios kilmės spinduliais, kurie jai pažeidė gyvybines funkcijas, teko ilgai gydytis.

1992 m. apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2018 m. sausio 13 d. Nijolei Sadūnaitei įteikta Laisvės premija.


Nijolė Felicija Sadūnaitė. Vilnius. Apie 1970–1973 m. Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų nuotrauka. Mitingas Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo Molotovo-Ribbentropo pakto slaptiesiems protokolams pasmerkti. Vilnius, 1987 m. rugpjūčio 23 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų nuotrauka. Nijolė Felicija Sadūnaitė Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR ministrų tarybos tardymo izoliatoriuje. Vilnius. 1974 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”