2018 m. spalio 18 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Paskutinis Julijono Būtėno žygis

Keliaudami pažintiniu maršrutu „Paskutinis Julijono Būtėno žygis“, atkartosite žymaus rezistento ir žurnalisto Julijono Būtėno istorinį žygį, prasidėjusį 1951 metų balandžio 19 dieną nuo nusileidimo parašiutu vietos Kazlų Rūdos miške, tarp Papilvio ir Kajackų kaimų, iki bunkerio Rūdšilio girioje (Lekėčių seniūnija, Šakių raj. sav.), kuriame jis gegužės 22 d. didvyriškai žuvo. Maršruto pradžioje, J. Būtėno-Stėvės ir Jono Kukausko-Girdenio nusileidimo parašiutais vietoje, zanavyko Vincento Aleknavičiaus rūpesčiu pastatytas originalus atminimo ženklas (Nr. 2).

Aktyvus rezistentas bei žymus žurnalistas Julijonas Būtėnas gimė 1915 m. kovo 24 d. Dovydų kaime, dabartiniame Pasvalio rajone. Studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, baigė pirmojo Lietuvos prezidento karo mokyklą. 1944 m. įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus kuriamą Vietinę rinktinę, tapo štabo karininku, pogrindžio ryšininku. 1944 m. frontui priartėjus, evakuojant lagerį į Dancigą, pabėgo į Berlyną kur iškart įsijungė į Vyriausiojo Lietuvos išsilaisvinimo komiteto (VLIK) veiklą. 1948 m. susipažino su partizanu Juozu Lukša-Daumantu, atvykusiu iš okupuotos Lietuvos į Vakarus. Mokėsi žvalgybos mokykloje ir ruošėsi skrydžiui į okupuotą Lietuvą. 1951 m. balandžio 19-osios rytą J. Būtėnas kartu su bendražygiu Jonu Kukausku čekų lakūnų pilotuojamu lėktuvu atskrido į Lietuvą ir parašiutais nusileido Kazlų Rūdos miškuose, šiaurinėje Papilvio kaimo pusėje. Laimingai pasiekę Lietuvos žemę, patraukė reikiama kryptimi – vakarų pusėn ieškoti Šunkarių kaimo, o jame ryšininko Juozo Viržaičio.

Keliaujant maršrutu į Višakio Rūdą, pakeliui galima aplankyti 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataro, prof. Prano Dovydaičio tėviškę Runkių kaime (Nr. 3). 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovsko kalėjime bolševikų buvo sušaudytas.

Iš Runkių keliaujame į Višakio Rūdą, kurioje galima pamatyti buvusios Višakio Rūdos pradžios mokyklos (Nr. 4) vietą, kurioje 1896–1903 metais mokėsi būsimasis Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Pranas Dovydaitis. Taip pat Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios kiemelyje esantį P. Dovydaičio atminimo kryžių (Nr. 5).

Višakio Rūdoje galima aplankyti kapines (Nr. 6), kuriose palaidotas žiauriai NKVD nukankintas partizanus priėmęs, slėpęs ir globojęs ryšininkas Juozas Viržaitis.

Toliau keliaujant šiuo maršrutu pasieksite Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto kautynių vietą (Nr. 7). Į partizanų gretas Aleksandras Grybinas-Faustas įsitraukė 1945 m. 1946–1948 m. buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado adjutantu, vėliau – rinktinės Žvalgybos, Spaudos ir Informacijos skyrių bei štabo viršininku, nuo 1948 m. spalio 8 d. – Tauro apygardos vadu. 1949 m. išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos nariu. Žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d. netoli Šunkarių kaimo (Nr. 8).

Kitas lankytinas objektas – bunkeris (Nr. 9). Čia ryšininkas Juozas Viržaitis nuvedė partizanus ir kartu su Juozo sūnumi Algimantu laukė juos vėliau į Rūdšilį lydėjusių Šturmo tėvūnijos partizanų.

Šunkarių kaime galima apžiūrėti partizanų ryšininko Juozo Viržaičio sodybą (Nr. 10), kur po ilgai trukusios pavojingos kelionės pasibeldė partizanai ir ištarė slaptažodį „Sakalai parskrido“. Juozas Viržaitis gimė 1904 m. liepos 28 d. Girinių Šunkarių kaime. Antrosios bolševikinės okupacijos metais tapo laisvės kovotojų ryšininku. 1951 m. birželio 28 d. savo sodybos kluone buvo žiauriai tardomas ir mušamas. Kai NKVD su stribais paliko sodybą, ryšininko žmona Domicelė ir sūnus Algimantas kluone rado pakartą J. Viržaitį.

Keliaudami toliau aplankysite Žalgirio rinktinės Šturmo tėvūnijos vado Petro Jurkšaičio-Beržo bunkerį (Nr. 11), kuriame pakeliui į Rūdšilį trumpai buvo apsistoję partizanai.

Paskutinis maršruto objektas – Šturmo tėvūnijos bunkeris Rūdšilyje (Nr. 12), kuriame 1951 m. gegužės 22 dieną didvyriškai žuvo Žalgirio rinktinės Šturmo tėvūnijos vadas Petras Jurkšaitis-Beržas ir Julijonas Būtėnas-Stėvė. Jonas Kukauskas-Girdenis pasidavė. J. Kukausko išduotas, Juozas Viržaitis žiauriai nukankintas.


Julijonas Būtėnas. Nuotrauka iš prisiminimų rinkinio „Sakalai parskrido“. Susitikimo su Juozas Lukša Vokietijoje akimirkos 1948 metų liepa (iš kairės, pirmoje eilėje: Stasys Balčiūnas, Juozas Brazaitis, Jonas Pajaujis; antroje: Stasys Daunys, Vytautas Vaitiekūnas, viduryje Juozas Lukša, Julijonas Būtėnas, kun. Stasys Yla, Levas Prapuolenis). Nuotrauka iš prisiminimų rinkinio „Sakalai parskrido“.
Bunkeris, kuriame buvo apsupti desantininkai Petras Jurkšaitis-Beržas, Jonas Kukauskas ir Julijonas Būtėnas. Nuotrauka iš staipsnio „Per geležinę uždangą“. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės būrio vadas Petras Jurkšaitis-Beržas. Nuotrauka iš leidinio “Novužės krašto vaikai”.
Partizanų ryšininkas Juozas Viržaitis. Nuotrauka iš leidinio “Novužės krašto vaikai”. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signataras Aleksandras Grybinas-Faustas. Nuotrauka iš leidinio “Novužės krašto vaikai”.
1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Pranas Dovydaitis. Nuotrauka iš iš leidinio “Novužės krašto vaikai”.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”