2018 m. liepos 21 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Spaudos konferencija

Partizano Adolfo Ramanausko – Vanago palaikų paieška: spaudos konferencija

Penktadienį, gruodžio 8 d., 10 val. Tuskulėnų memoriale (Žirmūnų g. 1F), Konferencijų salėje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Vilniaus universitetas surengė spaudos konferenciją „Partizano Adolfo Ramanausko – Vanago palaikų paieška”.

Spaudos konferencijoje LGGRTC patvirtino, kad Vilniuje, Našlaičių kapinėse, užkasti 1956 m. – 1969 m. Lukiškių ir Vilniaus KGB kalėjimuose sušaudyti asmenys, papasakojo apie 2017 metų tyrimus: kaip buvo surinkta svarbi informacija, kaip vyksta archeologiniai tyrimai, kaip nustatomos palaidotų asmenų tapatybės, parodė vaizdinę medžiagą, atsakė į žurnalistų klausimus.

Spaudos konferencijoje dalyvavo LGGRTC gen. direktorė Birutė Burauskaitė, VU vicerektorius, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, LGGRTC istorikas Dalius Žygelis, VU archeologijos mokslų daktaras, doc. Gintautas Vėlius, VU istorijos fakulteto doktorantė, medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vyr. specialistė Justina Kozakaitė.

Pateikiame sutrumpintus dalyvių pasisakymus.

LGGRTC gen. direktorė Birutė Burauskaitė:

Sovietinės ir nacistinės okupacijų laikotarpiais nužudytų asmenų ieškoma nuo pat LGGRTC įkūrimo: renkama archyvinė medžiaga, kalbinami liudininkai, atliekami archeologiniai tyrimai. Ieškoma nacių ir sovietų okupacijų laikotarpių masinių kapaviečių, žuvusių partizanų užkasimo vietų.

Vien nuo 2004 m. Centro užsakymu archeologai ištyrė virš 20 objektų. Kompleksinių tyrimų dėka kai kuriais atvejais ne tik atrasti palaikai, bet ir nustatytos jų tapatybės (pvz., Genio būrio bunkerio tyrimai Varėnos raj., (Rietavas).

Ypač didelį dėmesį Centras skyrė nuteistųjų mirties bausme užkasimo vietų paieškai. Dar iki Centro įsikūrimo, 1944–1947 m. nuteistųjų kapavietės rastos Tuskulėnuose (nužudyta 767, rasta –724). Žinome, kad 1950–1952 m. sušaudytieji (182 asmenys) buvo užkasti 20 km spinduliu apie Vilnių. Šios kapavietės nerastos, tik žinomos apytikslės vietos. Tiriant vieną tokių numanomų vietų 2008 m. rasta nacių okupacijos laikotarpio masinė kapavietė Vilniuje (prie Titnago g.).

2008 m. minint A. Ramanausko-Vanago 90-ąsias gimimo metines LR Seimas priėmė rezoliuciją nurodančią ieškoti ir surasti A. Ramanausko-Vanago kapavietę. 2016 m. Centro istorikų tyrimų duomenys parodė, kad 1956–1969 m. nuteistiesiems mirties bausme, bausmė buvo vykdoma Lukiškių kalėjime (kaltintais kriminaliniais nusikaltimais), ir KGB vidaus kalėjime (kaltintiems politiniais nusikaltimais).

Šių metų archeologiniai, teismo ekspertų tyrimai patvirtino hipotezę, kad Našlaičių kapinėse buvo užkasami nuteistieji mirties bausme 1956–1969 m. 2018 m. žiemą tyrimai bus tęsiami archyvuose, atliekami rastų palaikų DNR tyrimai, o nuo pavasario – atliekami tolesni archeologiniai tyrimai, teismo ekspertų ir kiti moksliniai tyrimai, siekiant surasti A. Ramanausko-Vanago ir kitų partizanų (Pranciškaus Prūsaičio, Jono Streikaus, Miškinio ir kt.) palaikus.

Yra ir daugiau vietų, kurias reikėtų patikrinti: išasfaltuotą aikštelę prie Kultūros paveldo departamento ir dviejų aukštų pastatą prie Neries, kur buvo KGB garažai - yra nepatikrintų duomenų, kad ten atvažiuodavo sunkvežimiai su kūnais. Vienas buvęs KGB darbuotojas taip yra nurodęs vietą netoli Lentvario ir vietą Nemenčinės miške, tačiau šios vietos yra labai apytikslės.

Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis

Didžiulis darbas buvo atliekamas ieškant palaikų žmonių, kurie nuteisti 1956-1969 metais. Šiuo laikotarpiu buvo nuteisti 206 asmenys. Dalis jų buvo nuteisti pagal kriminalinius, dalis pagal politinius straipsnius. Vyko sunkios paieškos archyvuose, liudininkų apklausos, bet tik 2016 metais įvyko rimtas lūžis. Centro istorikas D. Indrišonis archyvuose nustatė, kad nužudyti už kriminalinius nusikaltimus buvo laidojami Našlaičių kapinėse. Taip pat buvo rasti keli liudininkai, kurių parodymai leido nustatyti gana konkrečią to laikotarpio laidojimo vietą Našlaičių kapinėse (Našlaičių kapinės yra didelės, ten laidojama nuo XIX amžiaus).

Šiais metais toje vietoje buvo atliekami archeologiniai tyrimai. Tyrimais siekta kelių tikslų: pirmoji - surasti žmogaus, kuris nurodė užkasimo vietą, artimojo palaikus; antroji – patvirtinti, kad čia yra palaikai nužudytų 1952-1958 metais. Antroji užduotis sėkmingai įvykdyta – galima oficialiai patvirtinti, kad Vilniuje, Našlaičių kapinėse, užkasti 1956 m. – 1969 m. Lukiškių ir Vilniaus KGB kalėjimuose sušaudyti asmenys. Taip pat nustatyta, kad dalis palaikų prieš užkasant buvo paveikti cheminėmis medžiagomis.

Šiuo metu yra rasta 16 palaikų su šautiniais sužalojimais, palaikai užkasti po 2-3 asmenis vienoje vietoje. Kitų metų užduotis – ieškoti Adolfo Ramanausko bei partizanų Pranciškaus Prūsaičio – Lapės, Juozo Streikaus – Stumbro palaikų, taip pat spėjame, kad šioje vietoje gali būti užkastas ir paskutinis Aukštaitijos partizanas Antanas Kraujelis – Siaubūnas.

Šiemet archeologiniams ir kitiems tyrimams iš Centro biudžeto buvo skirta 16 tūkst. eurų. Kitais metais planuojame ištirti apie 300 kvadratinių metrų, kuriuose užkasta 206 asmenys, tad gali būti finansinių problemų su DNR tyrimais: jie brangūs, iš kaulinės medžiagos išskirti DNR kainuoja 400 Eurų vienam asmeniui, iš seilių – apie 100 Eurų.

Naudodamasis proga kviečiu visus, kurie turi bet kokios informacijos apie šias kapines, apie čia palaidotus žmones, pranešti apie LGGRTC.

LGGRTC istorikas Dalius Žygelis:

Kaip minėta, buvo atliktas didelis darbas dar iki pradėjus archeologinius tyrimus: bylų tyrimai, kapinių planų tyrimai, liudininkų paieška. Pirmiausia mes surinkome informaciją, kad už kriminalinius nusikaltimus Lukiškių kalėjime sušaudyti asmenys buvo užkasami Našlaičių kapinėse. Tiriant asmenų, teistų už politinius nusikaltimus, sušaudymo KGB kalėjime aplinkybes pastebėjome esminį sutapimą: tomis pačiomis dienomis buvo šaudoma abiejuose kalėjimuose. Iškėlėme versiją, kad abiejuose kalėjimuose nušauti asmenys buvo laidojami toje pačioje vietoje, greičiausiai, Našlaičių kapinėse. Tačiau tokiame dideliame plote nesiryžome pradėti archeologinių tyrimų tol, kol neatsirado liudininkų. Lygiai prieš metus, 2016 gruodį, į LGGRTC kreipėsi šeima, kuri turėjo iš asmenų, susijusių su KGB, aiškią informaciją, kurioje užkastas jų giminaitis, apkaltintas politiniais nusikaltimais ir sušaudytas 1958 metais. Mums buvo labai aiškiai parodyta vieta, kur galėjo būti užkastas tas žmogus – pietrytinėje Našlaičių kapinių dalyje. 2017 m. vasarą toje vietoje pradėjome archeologinius tyrimus ir iš tiesų – liudininkų parodymai pasitvirtino.

VU archeologijos mokslų daktaras, doc. Gintautas Vėlius

Orientuotis erdvėje mums padėjo dvi kapinių knygos, kurių viena pildyta 1951-1965 metų laikotarpiu, kita – 1960-1983 metų laikotarpiu. Tačiau jose nėra jokios dokumentuotos informacijos, kur palaidoti asmenys, sušaudyti Lukiškių ir MGB vidaus kalėjimuose. 1962 ir 1983 metais buvo vykdoma šių kapinių techninė inventorizacija, surašytos bylos, aprašyta kiekviena tų kapinių kapavietė. Mus itin domina kapinių planas, sudarytas 1962 metais. Atlikus geodezinius matavimus pasirodė, kad planas sudarytas ganėtinai tiksliai, jis atitinka šiandieninę realią situaciją. Galima teigti, kad iš schemoje matomų kapaviečių kažkurioje yra užkastas A. Ramanauskas - Vanagas.

Labai svarbi Genocido tyrimo centro istorikų sudaryta sušaudytųjų teisminių bylų analizė, iš kurios žinomi sušaudytųjų gimimo metai, ūgis, ypatingi požymiai, egzekucijų datos, taikyti baudžiamieji straipsniai.

Iš viso ištirta 14 kapaviečių, devyniose jų aptikti 16 asmenų palaikai su šautiniais kaukolių sužalojimais. Kelių asmenų aptikimas vienoje duobėje mus iš karto nukreipdavo į tam tikrą šaudymo datą, į tam tikrus šaudytus asmenis - tai buvo labai svarbi informacija.

Šaudytų asmenų kūnai prieš užkasant buvo paveikti kažkokiomis cheminėmis medžiagomis. Kartu su palaikais aptikta ir daiktų: greičiausiai egzekucijas vykdžiusio budelio apranga, kurią jis užsimesdavo, kad neapsitaškytų krauju, taip pat smulkūs daiktai - šukos, cigarečių kandikliai, akiniai, sagos, apavas. Viename kape rastas ir išskirtinis radinys – diržas, ant kurio rankų darbo sidabrinės sagties pavaizduotas staugiantis vilkas ir Gedimino stulpai. Šis radinys tapo kol kas neatsakyta mįsle, kadangi diržų kaliniai negalėjo turėti. Pabrėžtina, kad šio asmens palaikai nebuvo supilti jokiomis cheminėmis medžiagomis.

Vilniaus universiteto doktorantė Justina Kozakaitė:

Iš viso į Medicinos fakultetą buvo atgabenta 16 palaikų. Visi jie priklausė vyrams, ir visi turėjo šautinius sužalojimus. Didelę įtaką antropologiniams tyrimams turėjo palaikų išlikimas. Deja, iš 16 palaikų 7 buvo itin prastos būklės. Pirminės apžiūros metu buvo pastebėta, kad palaikai yra supilti kažkokia chemine medžiaga, įtariame, kad tai gali būti kalkės, ir būtent tos vietos, kurios gausiausiai buvo supiltos, buvo prasčiausiai išlikusios. Dauguma šautinių sužalojimų buvo viršugalvyje. Keturiems asmenims šautiniai sužalojimai fiksuoti pakaušio srityje. Vienas asmuo turėjo šautinį sužalojimą dešinėje smilkinio pusėje. Vienas iš užkastų asmenų buvo su sulaužytu žandikauliu. Matyt, prieš jį naudota fizinė jėga prieš pat egzekuciją arba po jos.

***

Spaudos konferencija buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje. 2017-12-11 Vyriausybė posėdyje nutarė, kad skirs LGGRTC papildomai 40 tūkst. eurų partizanų palaikų paieškoms.


© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”