2018 m. sausio 22 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Susirinkimas-konferencija

Lapkričio 28-30 d. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse įvyko kasmetinis Europos atminties ir sąžinės platformos narių susirinkimas-konferencija, kurią organizavo Platforma bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Konferencijos metu vyko tarptautinis mokslinis seminaras „Europos romų genocidas 1939–1945 metais“, Didžiojo teroro aukų pagerbimas, Platformos prezidento, valdybos ir tarybos rinkimai. Susitikime dalyvavo 9 romų genocidą tyrinėjantys Europos mokslininkai ir 44 Platformos organizacijų atstovai iš Europos šalių, JAV ir Kanados. Naujuoju Platformos prezidentu tapo lenkas dr. Łukasz Kamiński, naująja Platformos stebėtojų tarybos nare išrinkta dr. Monika Kareniauskaitė iš LGGRTC.

Į konferenciją taip pat atvyko Lietuvos mokslininkai, žmogaus teisių gynėjai, Lietuvos romų bendruomenės atstovai, LR Seimo narys, buvęs valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius ir Prahos deklaracijos signataras Emanuelis Zingeris, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojai.

Europos atminties ir sąžinės platforma – tai ne pelno siekianti tarptautinė nevyriausybinė organizacija įsteigta Čekijoje. Vienas svarbiausių šios organizacijos tikslų yra plačiai skleisti Europos istoriją bei žinias apie totalitarinių režimų padarytus nusikaltimus. Platforma taip pat siekia skatinti visapusišką diskusiją apie totalitarinio valdymo priežastis ir pasekmes, apie bendras Europos vertybes, ginti žmogaus orumą ir žmogaus teises.

Platforma įkurta 2011 m. spalio 14 d. Prahoje. Ją įkūrė 20 narių-organizacijų iš 12 Europos Sąjungos valstybių narių. Šiuo metu organizaciją sudaro 57 institucijos ir organizacijos iš 20 šalių: 14 ES valstybių narių (Švedija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Čekijos Respublika, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Rumunija, Bulgarija, Prancūzija), o taip pat Ukrainos, Moldovos, Islandijos, Albanijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų organizacijos.

Platformos įsteigimą rėmė Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba. Per savo nares organizacijas Europos atminties ir sąžinės platforma atstovauja ne mažiau kaip 200 000 Europos piliečių ir daugiau kaip 1100 000 Šiaurės Amerikos piliečių, turinčių europietiškas šaknis.

Šių metų temos – romų tautybės žmonių genocidas bei „didysis teroras“

Metinių Platformos konferencijų organizatoriai laikosi tradicijos dedikuoti šias konferencijas konkrečiai temai ar istoriniam įvykiui (o gal keletui jų). 2016 m. Kijeve, Ukrainoje vykęs analogiškas renginys buvo dedikuotas Holodomorui ir Maidanui. Tuo tarpu Vilnius pasirinko atkreipti dėmesį į Lietuvoje dar labai mažai tyrinėtą (o ir Europoje ne itin plačiai žinomą) romų tautybės žmonių genocidą. Šiai temai dedikuotus pranešimus skaitė mokslininkai iš Prancūzijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Moldovos, Vokietijos, Baltarusijos, Serbijos, Rumunijos ir Lietuvos. Prancūzas dr. Emmanuel Filhol savo pranešimu siekė atskleisti, kaip represijos prieš romų tautybės žmones prasidėjo bei išplito nacistinėje Vokietijoje ir Europoje, o Vokietijoje gyvenanti baltarusė dr. Volha Bartash atskleidė šį procesą vykus pačioje Lietuvos pašonėje – Baltarusijos-Lietuvos pasienio regione. Tuo tarpu slovėnas dr. Damjan Hančič akcentavo, kad represijas prieš romų etninę grupę dabartinės Slovėnijos teritorijoje vykdė komunistai – taigi, paneigė plačiai įsišaknijusį mitą, kad romų tautybės žmones engė tik nacistinės ideologijos pasekėjai.

Konferencijos Vilniuje metu taip pat prisiminta ir kita, šįkart su Stalino represijomis sietina sukaktis – 80-tosios vadinamojo „Didžiojo teroro“ metinės. „Didžiojo teroro“ (arba „Didžiojo valymo“) vardu paprastai vadinama Sovietų Sąjungos politinių represijų, vykusių 1936-1938 m., kampanija. „Didžiojo teroro“ ir kitų komunizmo represijų aukos pagerbtos gėlių padėjimu Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume bei tylos minute.

Prezidentu tapo lenkas, Lietuvos atstovė – naujoji stebėtojų tarybos narė.

Konferencijos kulminacija tapo lapkričio 30 d.: jos metu vyko Platformos prezidento rinkimai bei balsavimas dėl naujų narių priėmimo į organizaciją. Pasibaigus paskutinio Platformos prezidento, Švedijos politiko ir buvusio parlamentaro Göran Lindblad kadencijai, naujuoju prezidentu išrinktas lenkas dr. Łukasz Kamiński – istorikas, buvęs Tautos atminties instituto vadovas (2011-2016 m.). Taip pat išrinkta nauja platformos vykdomoji valdyba, du nauji Platformos patikėtinių valdybos nariai. Rinkimai buvo sėkmingi ir Lietuvos atstovams: naująja Platformos stebėtojų tarybos nare išrinkta dr. Monika Kareniauskaitė iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Į organizaciją taip pat priimtos 4 naujos narės-organizacijos iš Čekijos, Rumunijos, Albanijos bei Prancūzijos.


Konferencija vyko Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse Konferencijos dalyvius sveikina LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė Naująja Platformos stebėtojų tarybos nare išrinkta dr. Monika Kareniauskaitė iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Konferencijos akimirka Prancūzijos atstovas dr. Emmanuel Filhol Dr. Arūnas Bubnys aptarė romų padėtį nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje
Dr. Volha Bartash abejojo, ar nacių persekiotų romų istoriją galima tyrinėti remiantis tik pačių nacių archyvais Viena iš konferencijos organizatorių – LGGRTC istorikė Ramona Staveckaitė-Notari
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”