2018 m. rugsėjo 18 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Komandiruotė į Paryžių

2017 m. lapkričio 8-9 dienomis Paryžiuje Europos atminties ir sąžinės platforma organizavo konferenciją „100 komunizmo metų: istorija ir atmintis“. Konferencijoje LGGRTC atstovavo Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vyriausioji muziejininkė Ieva Astromskaitė ir Genocido aukų muziejaus vyriausia fondų saugotoja Nijolė Čekavičiūtė.

Minint komunistinės revoliucijos šimtmetį, Europos atminties ir sąžinės platforma organizavo tarptautinę konferenciją Paryžiuje skirtą komunizmo istorijai ir atminčiai. Atsižvelgiant į komunistinių idėjų ir režimų populiarumą Europoje ir pasaulyje, komunizmo vadų kulto atgimimą, o taip pat į renginius vykstančius Europoje minint komunistinės revoliucijos jubiliejų, šios konferencijos tikslais buvo ne tik akademinė diskusija, bet taip pat ir komunistinių režimų nusikaltimų bei jų tyrimų analizė ir viešinimas. Pranešimus konferencijoje skaitė itin nusipelnę žmogaus teisių aktyvistai, politikai, politologai, istorikai, menininkai iš viso pasaulio (Antione Arjakovsky, Pawel Ukielski, Stephane Courtois, Nikita Vasilyevich Petrov, Francoise Thom, Antonio Elroza, Patrick Christian Moreau, Sofi Oksanen, Lukasz Kaminski, Davis Kilgour, Joanna Hosaniak, Valters Nollendrorfs, Laszlo Tokes, Sergii Riabenko ir kt.).

Konferencija tematiškai suskirstyta į šešias sesijas: 1. Bolševizmas, Leninas ir Sovietinis teroras; 2. Sovietinio komunizmo gajumas; 3. Komunizmas šiuolaikiniame pasaulyje; 4. Komunizmo aukų atminimas; 5. Komunizmo palikimas; 6. Ukraina ir komunizmas 1917–2017 m. Kiekvienoje sesijoje dalyvavo po tris pranešėjus. Kiekvienos sesijos pabaigoje vyko apvalaus stalo diskusijos. Tarp sesijų vyko konferencijos pranešimus papildantys kreipimaisi, naujos Stephane Courtois knygos „Leninas, totalitarizmo išradėjas“ pristatymas.

Pirmąją konferencijos dieną vyko trys pranešimų sesijos (1. Bolševizmas, Leninas ir sovietinis teroras; 2. Sovietinio komunizmo atkaklumas; 3. Komunizmas šiuolaikiniame pasaulyje), Sofi Oksanen ir Antoine Arjakovsky kreipimaisi, naujos Stephane Courtois knygos pristatymas bei specialaus Europos atminties ir sąžinės platformos apdovanojimo įteikimas.

Pirmosios pranešimų sesijos metu kreiptas dėmesys į teorines komunizmo prigimties problemas. Nagrinėtos Lenino ir Stalino istorinės figūros, Bolševikų režimo įsitvirtinimo ir pripažinimo Europoje aplinkybės. Nikita Petrov kalbėdamas sovietinio teroro tema pristatė dokumentų Rusijos archyvuose situaciją ir specifiką.

Antrosios sesijos metu aptarti komunistinių partijų Europoje veikimo principai. Taip pat šiuolaikinės komunistų partijos, paveldėtas ir naujas jų ideologinis pagrindas. Taip pat šioje sesijoje buvo apžvelgti komunizmo nusikaltimų tyrimai ir svarbiausia terorą analizuojanti istoriografija. Čia buvo iškelta ir komunistinių nusikaltimų teisinių tyrimų problema, paskelbta informacija apie komunizmo nusikaltimų teisminių tyrimų finansavimą Europoje, galimybes kreiptis į teismus dėl žalos atlyginimo aukoms ir pan.

Trečiosios sesijos metu kalbėta apie komunistinius režimus ir žmogaus teisių pažeidimus šiandieniniame pasaulyje, būtent Kinijos ir Šiaurės Korėjos atvejus. Dienos programa baigėsi Stephane Courtois apdovanojimo ceremonija.

Antrąją konferencijos dieną Stephane Courtois pristatė komunizmo populiarumo ir nostalgijos Prancūzijoje ir pasaulyje problemą. Po šio pranešimo sekė pranešimai apie režimų nusikaltimų įamžinimą. Šioje sesijoje buvo pristatytos komunizmo aukų, nusikaltimų bei istorijos muziejų Rumunijoje, Latvijoje koncepcijos bei režimo aukų Lenkijoje įamžinimo sumanymas. Visų šių trijų memorialų esmė – nusikaltimų viešinimas ir atminties gaivinimas.

Antrojoje šios dienos sesijoje buvo apžvelgtas vyraujantis komunizmo vertinimas Europos Sąjungos institucijose ir buvusiose režimo valstybėse. Apžvelgtas liustracijos procesas skirtingose šalyse, vykstantys teisminiai procesai tiriant nusikaltimų kaltininkus, aptartos vyraujančio požiūrio į komunistinius režimus problemos.

Trečiojoje sesijoje visi trys pranešimai koncentravosi į Ukrainą. Skaityti pranešimai Holodomoro tema, de-komunizavimo dabartinėje Ukrainoje proceso tema ir pristatytos dviejų moterų (Daria Hnatkivska ir Kateryna Zarytska) gyvenimo patirtys dviejų totalitarinių režimų akivaizdoje. Konferencija baigėsi apvalaus stalo diskusija, apibendrinančiais pasisakymais ir spaudos konferencija.

Parengė:
Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso
Vyriausioji muziejininkė Ieva Astromskaitė


© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”