2018 m. rugsėjo 18 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Komandiruotė į Maskvą (Rusijos Federacija)

Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje Remigijaus Motuzo kvietimu 2017 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 d. LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas vyko į tarnybinę komandiruotę Maskvoje. Kartu vyko „Kauno dienos“ dienraščio žurnalistė V. Skučaitė.

Maskvoje išvykos dalyviai rugpjūčio 29 d. apsistojo Lietuvos Respublikos ambasados svečių namuose (Borisoglebskij per. 10). Įvyko pokalbis su ambasadoriumi R. Motuzu.

Tą pačią dieną, apie 10 val. įvyko susitikimas nevyriausybinėje organizacijoje „Memorial“ (ul. Karetnyj Riad d. 5/10) su Janu Račinskiu. Susitikimo metu aptarti šie klausimai:
1) Nužudytų Lietuvos piliečių atminimo įamžinimo galimybės „Komunarkoje“. Paaiškėjo, kad „Memorialas“ parengė atminimo sienos, kurioje bus įrašyti visi šioje vietoje užkasti žmonės, projektą. Po kelių dienų R. Narvydui buvo pranešta, kad šis projektas jau patvirtintas instituciškai, ir dar šiemet bus įgyvendintas.
2) Galimybės Donskoje kapinėse nustatyti Jono Žemaičio kremuotų palaikų užkasimo vietą. R. Narvydui buvo paaiškinta, kad NKVD/MGB/KGB pareigūnai sudarydavo vienintelį su nužudytųjų asmenų palaikų užkasimu (palaidojimu) susijusį dokumentą – lavonų perdavimo kremavimui lydraštį (siuntimą, nukreipimą). Kremuotus palaikus užkasdavo asmeniškai krematoriumo viršininkas, ši procedūra nebūdavo dokumentuojama. R. Narvydas paprašė J. Račinskio patikrinti, ar jo turimoje medžiagoje yra informacija apie J. Žemaičio lavono perdavimą kremavimui (po kelių dienų gautas neigiamas atsakymas).

Susitikimo metu taip pat buvo aptarti ir įvairūs kiti klausimai (pvz., stalinizmo aukų atminties išsaugojimo politika Rusijos Federacijoje, „Memorialo“ organizacijos veikla ir kt.). Komandiruotės dalyviai buvo supažindinti su „Memorialo“ muziejaus fondais.

Apie 13 val. „Komunarkoje“ įvyko susitikimas su šventiku t. Jermogenu, kuris yra Naujųjų kankinių šventyklos vyresnysis (настоятель). Šventyklos parapija valdo istorijos paminklo statusą turinčio „SSSR NKVD specobjektas „Komunarka“ teritoriją, kuri Rusijos stačiatikių cerkvei perduota 1999 metas.

Ten taip pat atvyko Maskvos vyriausybės visuomeninių ryšių komiteto sektoriaus vedėja Marina Suslova. Pokalbio metu komandiruotės dalyviai buvo supažindinti su „Komunarkos“ istorija. Paaiškinta, kad pagal 1993 metais atliktą FSB tyrimą teritorijoje nustatytos dvi masinės kapavietės. Manoma, kad viso jose galėtų būti palaidota iki 14 000 žmonių. FSB tyrėjai rėmėsi ne dokumentine medžiaga, bet senų saugumo darbuotojų ir kitų asmenų liudijimais. 2015 m. teritorijoje atlikti georadariniai tyrimai, kurie patvirtino kapaviečių nurodytose vietose egzistavimą. Jokie archeologiniai tyrimai nebuvo vykdomi.

Pasak R. Narvydo, Maskvos vyriausybė deda pastangas šios memorialinės vietos išsaugojimui ir tvarkymui. Taip pat prie to prisideda visuomenė ir net savanoriai iš užsienio. Šią vasarą „Komunarkoje“ apsilankė „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai ir kartu su Lietuvos ambasados darbuotojais surengė miško valymo ir tvarkymo talką.

Buvo parodyta „Komunarkos“ teritorija, turinti apie 18 ha ploto, apjuosta maždaug 2,50 m aukščio lentų tvora (viso apie 1800 m ilgio). Tai miškingas žemės plotas, kadaise buvusi dvarelio sodyba (išliko tik senų liepų alėja ir tvenkinys), nuo 1928 m. joje įsikūrė NKVD liaudies komisaro G. Jagodos vasarnamis (pastatas išlikęs). Suėmus G. Jagodą, teritoriją perėmė SSSR NKVD (centrinė įstaiga). Joje užkasinėti SSSR Aukščiausiojo teismo karo kolegijos pagal J. Stalino ir kitų aukštų valdžios atstovų mirties bausme nuteisti ir sušaudyti asmenys. „Memorialas“ sudarė apie 7000 asmenų vardinį sąrašą.

Netoli vartų yra keletas paminklų (represijų aukoms, sušaudytiems Mongolijos vyriausybės nariams ir kt.). „Komunarkoje“ tam tikromis dienomis kasmet apsilanko Mongolijos ir Jakutijos oficialios delegacijos, gegužės pabaigoje vyksta minėjimai, į kuriuos susirenka žuvusiųjų artimieji bei visuomenė. Buvo akcentuota, kad iki šiol Rusijos Federacijos lygiu ši vieta nebuvo pagerbta, tačiau Maskvos vyriausybė rodo nuolatinį dėmesį. Pastaruoju metu, tarpininkaujant Lietuvos Ambasadai, dažnai apsilanko ir Lietuvos piliečiai.

Abiejų masinių kapaviečių ribos pažymėtos ir atitvertos stulpeliais su tarp jų ištemptomis virvėmis. Manoma, kad arčiau vartų esanti masinė kapavietė yra ankstesnio laikotarpio (1937-1938 m.), tolimesnė – vėlesniojo, ir būtent joje, kaip spėjama, yra užkasti Lietuvos piliečiai. Georadaru buvo nustatyti 9 požeminiai objektai, nuo 8 X 8 iki 16 X 16 dydžio, iki 2,4 metrų gylio. Šios vietos dabar vadinamos „artimoji“ ir „tolimoji“. Pirmoji yra laukymėje, o antroji apaugusi medžiais. Daugelyje vietų yra įrengtos iš visokių medžiagų ir įvairiausiais būdas pagamintos paminklinės lentos (lentelės) su nužudytųjų pavardėms, vardais, tėvavardžiais, nuotraukomis, gyvenimo datoms ir t. t.

2017 m. rugpjūčio 30 d. apie 12 val. kelionės dalyviai atvyko į Donskoje kapines (Naująsias, pl. Donskaja, juridinis adresas: ul. Pesčianaja). Kapinėse pažymėtos trys vietos, kur, manoma, laidoti kremuoti teroro aukų palaikai. Nustatant šias vietas, vadovautasi ne dokumentiniais duomenimis, bet liudijimais. Manoma, kad 1945-1953 metais palaikai laidoti kape Nr. 3.

Apie 14 val. komandiruotės dalyviai atvyko į Valstybinį GULAGo istorijos muziejų (1-yj Samotiočnyj per.). Muziejaus Švietimo centro vadovas K. Andrejevas LGGRTC atstovus supažindino su muziejaus koncepcija, ekspozicija, įvairialype veikla. Muziejus įkurtas 2001 m. istoriko A. Antonovo-Ovsejenkos iniciatyva. Jo tėvai žuvo teroro metu kaip „liaudies priešai“, jis pats užaugęs „pionerdome“ (vaikų namuose). Muziejus atskleidžia sovietinių lagerių sistemos, kurioje buvo įkalinta apie 20 milijonų žmonių, atsiradimą ir raidą. Neįtikėtinas muziejuje atskleidžiamas faktas: lagerių sistema ekonomiškai buvo visiškai nuostolinga ir net NKVD vadovybė mėgino jos atsisakyti, tačiau ji egzistavo iki pat Stalino mirties. Taip pat muziejuje daug dėmesio skiriama sovietinės visuomenės raidai bei atskleidžiamas skirtumas tarp stalininio laikotarpio propagandinio jos vaizdavimo ir realybės. Tam įtikinamai panaudojamos įvairios priemonės, pradedant statistiniais duomenimis ir baigiant konkrečių žmonių likimais.

Muziejus plačiai vysto šiuolaikiškas veiklos formas. Ekspozicijoje įtaigiai naudojamos erdvės, originalūs eksponatai, vizualinės ir garso priemonės, interaktyvios naujovės. Vystoma įvairi mokslinė-tiriamoji, edukacinė, leidybinė ir kitokia veikla, vykdomos ekspedicijos į lagerių vietas, aplink muziejų kuriamas „Atminties sodas“. Muziejaus struktūroje veikia Socialinis savanorių centras, jungiantis beveik 400 savanorių, globojančių virš 150 stalininės represijas patyrusių žmonių.

R. Narvydas ir V. Skučaite apsilankė ir FSB priimamajame bei teiravosi, kokios yra galimybės prieiti prie Lietuvos piliečių archyvinių baudžiamųjų bylų. Pareigūnas išaiškino, kad su tokiomis bylomis gali susipažinti tik tiesioginiai palikuonys arba jų įgaliojimą turintys asmenys. Tai reškia, kad V. Skučaitė su savo dėdės K. Skučo byla negali susipažinti ir jai reikalingas tiesioginių palikuonių įgaliojimas. Į klausimą, ar egzistuoja galimybė prieiti prie tokių bylų istorinio tyrimo tikslais, atsakyta, kad tokia galimybė yra ir reikia kreiptis turint kokios nors institucijos rekomendaciją. Tą pačią dieną lankytasi ir Baltrušaičio namuose.

2017 m. rugpjūčio 31 d. ryte Ambasadoje nufilmuotas interviu su ambasadoriumi R. Motuzu, kuriame jis pasisakė apie istorinės atminties puoselėjamą Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių kontekste.

Apie 11 val. ekspedicijos dalyviai atvyko į „Komunarką“. Iki 16.30 val. vyko filmavimas. Jo metu prie pagrindinio paminklo padėtas gelių krepšelis (sukomponavo Ambasados darbuotojos) su trispalve juosta ir lino juosta su užrašu „Politinio teroro aukoms. Lietuva. LGGRTC“ bei tokio paties turinio užrašu rusų kalba. Krepšelį taip pat padėjo M. Suslova. Nufilmuoti interviu (pasisakymai) su M. Suslova, J. Račisnkiu, t. Jermogenu, V. Skučaite, vietiniais Komunarkos mikrorajono gyventojais. Taip pat FSB pastatas Lubiankos aikštėje ir Butyrkų kalėjimo vaizdai. R. Narvydas rūpinosi filmavo režisavimu ir interviu vedimu.

2017 m. rugsėjo 1 d. komandiruotės dalyviai buvo pakviesti kartu su ambasadoriumi R. Motuzu dalyvauti mokslo metų pradžios šventėje lietuviškoje J. Baltrušačio mokykloje. Vizitas buvo aprašytas Lietuvos Respublikos Ambasados Rusijos Federacijos internetinėje svetainėje:
„Maskvoje pagerbtas politinių represijų aukų atminimas"; (2017 09 01),
„Ambasadorius pasveikino Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokyklos mokytojus ir mokinius su mokslo metų pradžia"; (2017 09 01).

Dienraštyje „Kauno diena“ paskelbta V.Skučaitės publikacija „Kraupios Komunarkos istorijos vingiai“ (2017 09 15); „Kauno dienos“ tinklaraštyje paskelbtas 2017 09 18.


Parengė: LGGRTC Specialiųjų tyrimų skuriaus vedėjas Rytas Narvydas

 
 
 
 
 [ 1 ]  2 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”