2018 m. sausio 22 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Komandiruotė į Kaliningrado sritį (Rusijos Federacija)

2017 m. rugpjūčio 2–4 d. Lietuvos garbės konsulas Vokietijos Federacinės Respublikos Badeno-Viutembergo federalinėje žemėje baronas prof. Dr. Volfgangas Hermanas fon Štetenas (Wolgang Frhr. Von Stetten) ir vokiečių bendrija „Edelweiss-Wolfskinder“ organizavo pažintinę ekskursiją į buvusią Rytų Prūsijos teritoriją (dab. Kaliningrado sritis Rusijos Federacija). Pažintinėje kelionėje dalyvauti buvo pakviestos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovės: LGGRTC Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė ir LGGRTC Fondų apskaitos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Šlapelytė. 2016 m. minėtos darbuotojos parengė kilnojamąją parodą „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Po Antrojo pasaulinio karo iš šios teritorijos į Lietuvą atklydo tūkstančiai beglobių vaikų, kuriuos ilgainiui imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai Lietuvoje rado prieglobstį, tapo Lietuvos piliečiais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę susibūrė į bendriją, kuri šiuo metu vienija 53 „vilko vaiko“ dalią patyrusius asmenis. Kelionės metu buvo lankomos bendrijos „Edelweiss-Wolfskinder“ narių gimtosios vietos.

2017 m. rugpjūčio 2 d. iš Klaipėdos per Kuršių neriją kelionės dalyviai išvyko į Kaliningrado sritį. Atvykus į Kaliningrado miestą (sostinę) ekskursijos dalyvius pasitiko Baltijos federalinio I. Kanto universiteto istorijos mokslų daktaras, docentas Ilja Dementjevas, kuris pravedė išsamią ekskursiją mieste, supažindino su pagrindiniais miesto istorijos faktais, žymiais architektūros paminklais, pasaulinį pripažinimą pelniusiais mokslo ir kultūros veikėjais, kilusiais iš Rytų Prūsijos. Daug kalbėta apie tai, kaip šį kraštą pakeitė politinė situacija po Antrojo pasaulinio karo, kada teritorija tapo Sovietų Sąjungos dalimi.

2017 m. rugpjūčio 3 d. pirmoje dienos pusėje lankytasi Neukuhren (dab. Pionierskas) ir Rauschen (dab. Svetlogorskas) vietovėse. Tai Baltijos jūros pakrantėje įsikūrę miestai. Į šias vietoves su savo šeimomis poilsiauti vykdavo Rytų Prūsijos gyventojai, gyvenantys atokiau nuo jūros. Sugrįžus į Kaliningrado miestą vyko susitikimas su Vokietijos Federacinės respublikos konsulato Kaliningrado srityje atstovu. Po susitikimo vykta į Kaliningrado miesto kvartalus, kurie Antrojo pasaulinio karo metu buvo mažiausiai subombarduoti. Stabtelėta prie namų, kuriuose gyveno „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų šeimos. Vakare aplankytas miesto simbolis – architektūros ir istorijos paminklas – Karaliaučiaus (Kaliningrado) katedra, statyta 1333–1380 m. Klausytasi vargonų muzikos koncerto.

2017 m. rugpjūčio 4 d. iš Kaliningrado miesto kelionės dalyviai išvyko į Vėluvos (vok. Wehlau, dab. Znamenskas), Įsručio (vok. Insterburg, dab. Černiachovskis) ir Tilžės (vok. Tilsit, dab. Sovietskas) vietoves. Pravažiavę karalienės Luizos tiltą (vok. Königin-Luise-Brücke) per Nemuną, keliautojai įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Mikytuose (Pagėgių sav.), prie paminklinio kryžiaus, skirto nužudytiems ir nuo bado mirusiems Rytų Prūsijos gyventojams atminti, dalyvauta atminimo valandoje. Sugiedoti Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos himnai. Žodį tarė Lietuvos garbės konsulas Vokietijos Federacinės Respublikos Badeno-Viutembergo federalinėje žemėje baronas prof. Dr. Volfgangas Hermanas fon Štetenas (Wolgang Frhr. Von Stetten) ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Juška.


Pažintinės ekskursijos dalyviai kurortiniame Baltijos pajūrio mieste Kuršiuose (vok. Neukuhren, dab. Pionierskas) Susitikimas su Vokietijos Federacinės Respublikos konsulato Kaliningrade atstovu.
Prie apleistos šv. Jokūbo evangelikų liuteronų bažnyčios Vėluvoje (vok. Wehlau, dab. Znamenskas). Atminimo valanda Mikytuose prie paminklinio kryžiaus, skirto nužudytiems ir nuo bado mirusiems Rytų Prūsijos gyventojams atminti.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”