2017 m. kovo 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
2016 m. atmintinos datos (archyvas)

Sausis


Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Prieš 25 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietinei kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatus, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.

Prieš 65 metus, 1951 m. sausio 14 d., Panemunės r. Ilgakiemio k. žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Pužas-Gintaras ir jo adjutantas Karolis Juzumas-Lokys.

Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. 1945 m. sausio 27 d. Lenkijoje buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla.

Prieš 65 metus, 1951 m. sausio 27 d. Utenos r. Tauragnų apyl. Minčios girioje Utenykščio ežero pusiasalyje įrengtame Vytauto apygardos Lokio rinktinės štabo bunkeryje žuvo rinktinės vadas Pranas Račinskas-Žaibas ir jo adjutantas Simanas Puras-Švyturys.

Prieš 110 metų, 1906 m. sausio 29 d., Šiauliuose gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, viena iš Lietuvių tautinės tarybos ir Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų, buvusi politinė kalinė Ona Lukauskaitė-Poškienė.


Vasaris


Prieš 65 metus, 1951 m. vasario 2 d., Šakių r. Endrikių k. apylinkėse žuvo Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Pranas Bastys-Dūmas, rinktinės Vasario 16-osios tėvūnijos vadas Pranas Rudmickas-Uosis ir 2 jų bendražygiai.

Prieš 30 metų, 1986 m. vasario 5 d., Šalčininkų r. avarijoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjas kun. Juozas Zdebskis.

Prieš 65 metus, 1951 m. vasario 6 d., Veisiejų r. Bestraigiškės miške, Paserninkų k. apylinkėse, žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas žvalgybai, apygardos teismo pirmininkas ir Šarūno rinktinės vadas Juozas Jurelionis-Sakalas, būrio vadas Pranciškus Ajauskas-Vanagėlis, grupės vadas Pranas Celevičius-Berželis ir 4 jų bendražygiai.

Prieš 65 metus, 1951 m. vasario 10 d., Varnių r. Čepaičių k. žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Gintautas, Henrikas, jo adjutantas Šarkauskas, srities štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Stasys Gedvilas-Bedalis ir kaimo gyventojas Petras Mušinskas.

Prieš 70 metų, 1946 m. vasario 13 d., Panevėžio aps. Smilgių vls. Ažagų k. žuvo 3-iosios LLA Šiaurės apygardos vadas Vladas Jozokas (Juozokas)-Petraitis ir 5 jo bendražygiai.

Prieš 65 metus, 1951 m. vasario 15 d., Jiezno r. Jaunionių k. žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų štabo pareigūnas Konstantas Baliukevičius-Tylius, Rainys, LLKS štabo narys Urbonas Dailidė-Tauras, Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala ir sodybos šeimininkė, partizanų ryšininkė Marijona Taločkaitė-Genovaitė.

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1949 m. vasario mėn. Radviliškio r. Minaičių k. po Stasio Mikniaus klėtimi įrengtame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame buvo įkurta visus Lietuvos partizanus vienijanti organizacija LLKS. Vasario 16 d. pasirašyta LLKS Tarybos Deklaracija – konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.

Prieš 70 metų, 1946 m. vasario 18 d., Vilniuje sušaudytas vienas iš Lietuvos laisvės armijos (LLA) organizatorių ir vadų Adolfas Eidimtas.

Prieš 70 metų, 1946 m. vasario 19 d., Lietuvos ir Latvijos pasienio Krestjanių miške, netoli Joniškio aps. Joniškio vls. Milvydžių k., žuvo Genio rinktinės vadas Martynas Kliausius-Tautvydas, grupės vadas Jonas Rutkus-Dėdė, Narsutis ir 3 Klevo būrio partizanai.

Prieš 100 metų, 1916 m. vasario 20 d., Šiaulių aps. Žeimelio vls. Čepolės k. (dab. Latvija) gimė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys ir komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti tarybos pirmininkas, kompozitorius Julius Juzeliūnas.

Prieš 70 metų, 1946 m. vasario 23 d., Joniškio aps. Linkuvos vls. Uniūnų k. vyko vienos iš didžiausių kautynių, kuriose žuvo 22 Motiejaus Belecko-Paleckio būrio partizanai.

Prieš 90 metų, 1926 m. vasario 25 d., Tauragės aps. Batakių vls. Graužų k. gimė aktyvus antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, buvęs partizanas, politinis kalinys ir Lietuvos laisvės lygos narys Leonas Laurinskas.

Prieš 30 metų, 1986 m. vasario mėn., Švenčionių r. Činčikų k. mirė ilgiausiai išsislapstęs Lietuvos partizanas Stasys Guiga-Tarzanas.


Kovas


Prieš 70 metų, 1946 m. kovo 9 d., Vilniuje sušaudytas vienas iš LLA vadų ir Žemaičių legiono kūrėjų Adolfas Kubilius.

Prieš 65 metus, 1951 m. kovo 9 d., Panevėžio r. Narbutų k. buvo nužudytas partizanas Antanas Vaičikonis-Šermukšnis (iki 1950 m. rugpjūčio mėn. ėjęs Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vado pareigas).

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą.

Prieš 65 metus, 1951 m. kovo 14 d., Ramygalos r. Glitėnų k. apylinkėse žuvo Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadas Jonas Viapštas (Vepštas)-Paukštelis, jo adjutantas Kazys Gvergždys-Klajūnas ir 6 jų bendražygiai.

Prieš 65 metus, 1951 m. kovo 19 d., Švenčionėlių r. Kiauneliškio geležinkelio stoties ir Pagaigalės k. apylinkėse, Labanoro girioje, žuvo Rytų Lietuvos srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkas, apygardos laikraščio „Aukštaičių kova“ redaktorius Vytautas Valentinas Pakštas-Vaidotas, srities štabo adjutantas ir apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis, štabo Visuomeninio skyriaus viršininkas Antanas Bulka-Dainius ir Organizacinio skyriaus viršininkas Jurgis Trinkūnas-Dagius, Liūto rinktinės Perlo-Bazalto rajono vadas Stasys Juodis-Čižikas, Dūdelė, rajono štabo viršininkas Balys Graužinis-Uosis, Vilkas, Organizacinio skyriaus viršininkas Steponas Jakučionis-Aušra, Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas Juozas Kušeliauskas-Putinas, partizanė Stasė Daškevičiūtė-Žiedas ir V. Pakšto žmona, partizanų ryšininkė Natalija Deveikytė-Vaidilutė.

Prieš 80 metų, 1936 m. kovo 29 d., Marijampolės aps. Sasnavos vls. Kantališkių k. gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys ir Kovo 11-osios akto signataras Stanislovas Gediminas Ilgūnas.


Balandis


Prieš 70 metų, 1946 m. balandžio 3 d., Alytaus aps. Varėnos vls. Pabaronės k. žuvo Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Leonas Tarasevičius-Lūšis, Aras ir jo adjutantas Adolfas Kalanta-Kostas.

Prieš 65 metus, 1951 m. naktį į balandžio 4 d., Pakruojo r. Žiurkių ir Moniūnų k. apylinkėse žuvo Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vadas Jonas Januševičius-Vilkas, 1-ojo rajono (tėvūnijos) vadas Lionginas Činga ir 2-ojo rajono (tėvūnijos) vadas Ignas Gasiūnas.

Balandžio 11-oji – Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. 1945 m. balandžio 11 d. Vokietijoje buvo išlaisvinti Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kaliniai.

Prieš 65 metus, 1951 m. balandžio 11 d., Utenos r. Strazdų k. žuvo Rytų Lietuvos partizanų srities ir Vytauto apygardos vado pavaduotojas, Lokio rinktinės vadas Balys Vaičėnas-Pavasaris, Liubartas, Lokio rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininkas ir Šventosios rajono vadas Vladas Juozapavičius-Šarūnas, Papartis, Šventosios rajono štabo narys, Laisvės kuopos vado pavaduotojas Juozas Sidaravičius-Sakalas, Erškėčio kuopos vadas Jonas Čičelis-Tėvas, Erškėčio kuopos būrio vadas Jeronimas Bulka-Titnagas, Džiugo rajono vadas Alfredas Garnelis-Čigonas, Džiugo rajono štabo viršininkas Vytautas Matas Dručkus-Šernas ir Juozo Čibiro šeimos nariai.

Prieš 65 metus, 1951 m. balandžio 14 d., Anykščių r. Niūronių k. žuvo Vytauto apygardos štabo narys ir Liūto rinktinės Deimanto rajono vadas Antanas Bagočiūnas-Dūmas, rajono štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas ir 5 jų bendražygiai.

Prieš 70 metų, 1946 m. balandžio 16 d., iš LSSR MGB Alytaus aps. skyriaus vidaus kalėjimo pabėgo 40-ties kalinių, kuriems vadovavo Juozas Balčius, grupė.

Prieš 70 metų, 1946 m. balandžio 19 d., Šakių aps. Jankų vls. Valių k. apylinkėse žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Jonas Kleiza-Žalvaris.

Prieš 70 metų, 1946 m. balandžio 23 d., buvo priimta Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo deklaracija, kurią pasirašė Pietų Lietuvos partizanų vadai.

Prieš 65 metus, 1951 m. balandžio 29 d., Ramygalos r. Steponavos k. apylinkių miške žuvo Vyčio apygardos vadas Mykolas Šemežys-Putinas.


Gegužė


Gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. 1945 m. gegužės 8 d. nacistinė Vokietija kapituliavo prieš antihitlerinę koaliciją.

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. Kaune protestuodamas prieš sovietinę okupaciją susidegino Romas Kalanta.

Trečiasis gegužės sekmadienis (gegužės 15-oji) – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.

Prieš 25 metus, 1991 m. gegužės 19 d., Šalčininkų užkardos Krakūnų poste nušautas pasienio tarnybos darbuotojas Gintaras Žagunis.

Prieš 65 metus, 1951 m. gegužės 23 d., Alytaus r. Punios šile žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) srities štabo narys, Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis, rinktinės štabo narys Vincentas Vytautas Valiūnas-Savanoris, Margio tėvūnijos vadas Romualdas Sadauskas-Ramunis ir partizanas Vytautas Ražanskas-Bičiulis.


Birželis


Prieš 70 metų, 1946 m. birželio 3 d., iš LSSR MGB Mažeikių aps. skyriaus vidaus kalėjimo pabėgo 70 kalinių grupė.

Birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena. 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis.

Prieš 100 metų, 1916 m. birželio 4 d., Seinų aps. Lazdijų vls. Miškinių k. gimė Tauro apygardos vadas Jonas Petras Aleščikas-Rymantas.

Prieš 110 metų, 1906 m. birželio 6 d., Daugpilyje (Latvija) gimė pogrindinės spaudos platintojas, politinis kalinys ir pogrindžio sąlygomis paskelbtos autobiografinės apybraižos „Sovietinio kalinio memuarai“ autorius Vladas Lapienis.

Prieš 70 metų, 1946 m. birželio 7 d., Marijampolės aps. Veiverių vls. ir Prienų aps. Šilavoto vls. Pagraižio miške, netoli Šilavoto mstl., žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Žiedas, štabo Sanitarinio skyriaus viršininkė Domicėlė (Damutė) Dičpinigaitytė-Laimutė ir 6 jų bendražygiai.

Prieš 70 metų, 1946 m. birželio 7 d., Vilniuje sušaudytas vienas iš pogrindinės „Kęstučio“ organizacijos vadovų Bronius Vaivada.

Prieš 70 metų, Prieš 70 metų, 1946 m. birželio 12 d., Šakių aps. Lukšių vls. prie Agurkiškės k. žuvo Tauro apygardos vadas ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado pavaduotojas Zigmas Drunga-Mykolas Jonas, Žalgirio rinktinės vado adjutantas Juozapas Sidabra (Sidabras)-Brangutė, šios rinktinės štabo viršininkas Bronius Brazauskas-Sakalas, 54-osios kuopos vadas Vytautas Puišys-Meška ir 3 jų bendražygiai.

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. Prieš 75 metus, 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo pirmas masinis Lietuvos gyventojų trėmimas (ištremta apie 18 tūkst. žmonių).

Birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

Prieš 65 metus, 1951 m. birželio 16 d., Šakių r. Meškeliūnų k. žuvo Tauro apygardos Visuomeninės dalies viršininkas Pranas Runas-Daugirdas.

Prieš 40 metų, 1976 m. birželio 21 d., Kaišiadorių r. Kalvių miestelyje mirė kunigas, buvęs pagrindinis Dainavos apygardos partizanų ryšininkas, politinis kalinys Zigmas Neciunskas-Elytė.

Prieš 75 metus, 1941 m. birželio 22 d., prasidėjo Vokietijos–SSRS karas ir nacių okupacija Lietuvoje.

Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena. Prieš 75 metus, 1941 m. birželio 22–28 d., vyko Birželio sukilimas.

Prieš 75 metus, 1941 m. birželio 24–26 d., vyko masinės civilių Lietuvos gyventojų žudynės (naktį iš birželio 24-osios į 25 d. Rainių miškelyje sadistiškai nukankinti 75 Telšių kalėjimo kaliniai; birželio 25 d. prie Panevėžio cukraus fabriko nužudyta 19 politinių kalinių; naktį iš birželio 25-osios į 26 d. Panevėžyje sadistiškai nukankinti 7 medikai; birželio 26 d. Pravieniškių lageryje nužudyti 232 politiniai kaliniai, kalėjimo prižiūrėtojai ir jų šeimų nariai). Besitraukiantys Raudonosios armijos daliniai pirmosiomis karo dienomis nužudė apie 1,1 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Prieš 75 metus, 1941 m. birželio 26–27 d., įvykdytos masinės politinių kalinių, tarp kurių buvo ir lietuvių, žudynės Červenėje (Baltarusija).


Liepa


Prieš 70 metų, 1946 m. liepos 2 d., Lazdijų aps. Leipalingio vls. prie Janavo k., Žaliamiškio miško pakraštyje, žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis.

Prieš 70 metų, 1946 m. liepos 16 d., Tauragės aps. Eržvilko vls. Globių k. žuvo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės vadas Petras Ruibys-Žigas, Garbštas ir partizanė Ona Mockevičiūtė.

Prieš 80 metų, 1936 m. liepos 29 d., Kaune gimė pogrindinės spaudos daugintoja ir platintoja Virginija Marija Vosyliūtė.

Prieš 25 metus, 1991 m. liepos 31 d., Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos ypatingosios paskirties milicijos būrys (OMON) Medininkų pasienio punkte nužudė 7 Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus. Išgyveno tik sunkiai sužeistas muitinės pareigūnas Tomas Šernas.


Rugpjūtis


Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų Holokausto atminimo diena. 1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas čigonų lageris. Nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių.

Prieš 60 metų, 1956 m. rugpjūčio 12 d., Kaišiadorių r. Kaukinės k. apylinkėse žuvo paskutinis Didžiosios Kovos apygardos partizanas Stasys Kuzinevičius-Kukalis.

Rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. 1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašyti SSRS–Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai, kurie nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė Baltijos kelio akciją, kurios metu 2 mln. žmonių, reikalaudami nepriklausomybės, susikibo į nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniaus iki Talino.

Prieš 110 metų, 1906 m. rugpjūčio 25 d., Liepojoje (Latvija) gimė Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Aleksandras Milaševičius-Radvila, Ruonis.

Prieš 65 metus, 1951 m. rugpjūčio 29 d., Telšių r. Laukstėnų miške žuvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Ignacas (Ignas) Čėsna-Vitolis, partizanų teismo pirmininkas ir rinktinės Administracinio ir ūkinio skyriaus viršininkas Petras Lileikis-Žuvelė, Girėnas, rinktinės štabo viršininkas Alfonsas Venckus-Dėdė, Karuža, štabo narys Pranukas (slapyv.) ir štabo partizanas Antanas Žimkus

Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė.


Rugsėjis


Prieš 90 metų, 1926 m. rugsėjo 2 d., Alytuje gimė Pietų Lietuvos (Nemuno) srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų štabo pareigūnas Konstantas Baliukevičius-Tylius, Rainys.

Prieš 65 metus, 1951 m. rugsėjo 4 d., Kauno r. Pabartupio k. apylinkių miške žuvo LLKS Vyriausiosios vadovybės Žvalgybos skyriaus viršininkas ir LLKS įgaliotinis užsieniui, knygos „Partizanai už geležinės uždangos“ autorius Juozas Albinas Lukša-Skrirmantas, Skrajūnas, Daumantas.

Prieš 70 metų, 1946 m. rugsėjo 12 d., įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda, vadu paskirtas Juozas Kasperavičius-Visvydas, Angis, Šilas.

Prieš 60 metų, 1956 m. rugsėjo 14 d., Ukmergės r. Reniūnų k. žuvo paskutinis Vyčio apygardos partizanas Adomas Vytautas Zakaras-Povas.

Prieš 70 metų, 1946 m. rugsėjo 21 d., MVD Telšių aps. skyriaus išankstinio sulaikymo kameroje (KPZ) nusižudė Žemaičių apygardos vadas Fortūnatas Ašoklis-Pelėda Kazys, Mindaugas, Juozas Vilkas.

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. 1943 m. rugsėjo 23 d. sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkst. Vilniaus geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2–3 tūkst.

Prieš 65 metus, 1951 m. rugsėjo 26 d., Molėtų r. Ažumakių miške žuvo Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės vadas Kazys Puodžiūnas-Titnagas, kuopos vadas Pranas Kiaušinis-Kiaunė, grupės vadas Rapolas Purlys-Slapūnas ir partizanas Vincas Miškinis-Vienuolis.

Prieš 65 metus, 1951 m. rugsėjo 27 d., Veisiejų r. Bestraigiškės miške žuvo Dainavos apygardos vadas ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado pavaduotojas Juozas Gegužis-Diemedis, jo pavaduotojas ir Šarūno rinktinės vadas Bronius Šalaševičius-Žilvitis ir 4 jų bendražygiai.

Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. 1944 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje, LSSR NKGB vidaus kalėjime, buvo nužudytos pirmosios aukos, kurių palaikai užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje.


Spalis


Prieš 65 metus, 1951 m. spalio 2 d., prasidėjo vienas didžiųjų Lietuvos gyventojų trėmimų, kurio kodinis pavadinimas „Ruduo“ (ištremta apie 17 tūkst. žmonių).

Prieš 70 metų, 1946 m. spalio 11 d., Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Sūdalaukio k. žuvo Vytauto apygardos vadas Bronislovas Zinkevičius-Artojas.

Prieš 60 metų, 1956 m. spalio 12 d., Kaune buvo suimtas LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė.

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. 1944 m. spalio mėn. Mažojoje Lietuvoje pradėtas vykdyti gyventojų genocidas – per 300 tūkst. gyventojų nužudyta, 100 tūkst. ištremta.

Prieš 65 metus, 1951 m. spalio 19 d., Simno r. Barkūniškio k. žuvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Jonas Kučinskas-Spyruoklis ir 3 jo bendražygiai.

Prieš 120 metų, 1896 m. spalio 20 d., Biržų aps. Vabalninko vls. Medžiūnų k. gimė Dainavos apygardos vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis.

Prieš 100 metų, 1916 m. spalio 22 d., Biržų aps. Vabalninko vls. Gumbelių k. gimė pogrindinės spaudos daugintojas ir leidėjas, politinis kalinys Paulius (Povilas) Petronis.

Prieš 70 metų, 1946 m. spalio 22 d., Šakių aps. Žvirgždaičių vls. Viltrakių k. žuvo Tauro apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas ir rinktinės štabo Sanitarijos poskyrio viršininkas Kazimieras Alfonsas Naginionis-Tauras, gen. P. Plechavičiaus kuopos vado pavaduotojas Bronius Čiaučonas-Jūreivis ir du jo bendražygiai

Prieš 70 metų, 1946 m. spalio 28 d., Lazdijų aps. Rudaminos vls. Paliūnų k. žuvo Tauro apygardos vado pavaduotojas Vaclovas Navickas-Rytas (1946 m. birželio–liepos mėn. laikinai ėjo Tauro apygardos vado pareigas).

Prieš 75 metus, 1941 m. spalio 29 d., Kauno IX forte įvyko nacių okupacijos laikotarpiu didžiausios žydų žudynės Lietuvoje (nužudyta 9200 žmonių).


Lapkritis


Prieš 60 metų, 1956 m. lapkričio 2 d., Vilniuje ir Kaune vyko Vėlinių minėjimai, kurių metu buvo palaikoma ir 1956 m. rudenį kilusi Vengrijos revoliucija.

Prieš 55 metus, 1961 m. lapkričio 9 d., Kelmės r. Vejų k. žuvo paskutinis Kęstučio apygardos partizanas Edmundas Kmita-Evaldas.

Prieš 70 metų, 1946 m. lapkričio 18 d., Vilniuje sušaudyti vyskupas Vincentas Borisevičius ir kunigas Pranciškus Gustaitis.

Prieš 65 metus, 1951 m. lapkričio 23 d., Kretingos r. Anužių k. žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Antanas Jonauskas-Genys ir partizanė Elena Kniežaitė-Gegutė.

Prieš 35 metus, 1981 m. lapkričio 24 d., Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Helsinkio grupės narys kun. Bronius Laurinavičius.

Prieš 40 metų, 1976 m. lapkričio 25 d., įkurta Lietuvos Helsinkio grupė.

Prieš 70 metų, 1946 m. lapkričio 26 d., Vilniuje sušaudytas pirmasis Tauro apygardos vadas Leonas Taunys-Kovas.


Gruodis


Prieš 70 metų, 1946 m. gruodžio 8 d., LSSR MGB Alytaus aps. skyriaus vidaus kalėjimo karceryje nukankintas Alytaus pasipriešinimo grupės vadas, kartu su Pietų Lietuvos partizanų vadais pasirašęs 1946 m. balandžio 23 d. Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo deklaraciją, Konstantinas Bajerčius-Garibaldis.

Prieš 100 metų, 1916 m. gruodžio 13 d., Ukmergės aps. Deltuvos vls. Laitelių k. gimė aktyvus antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, kunigas Petras Našlėnas-Kerbelis.

Prieš 115 metų, 1901 m. gruodžio 22 d., Panevėžio aps. Šeduvos vls. Naujasodžio k. gimė Žaliosios rinktinės įkūrėjas ir vadas kpt. Izidorius Pucevičius-Radvila.

Prieš 65 metus, 1951 m. gruodžio 22 d., Vilniaus aps. Molėtų r. Pelenių-Vidžiūnų k. apylinkių miškuose žuvo Rytų Lietuvos partizanų srities ir Vytauto apygardos štabų viršininkas, Tumo-Vaižganto rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Granitas ir 5 jo bendražygiai.

Prieš 65 metus, 1951 m. gruodžio 26 d., Lazdijų r. Bagdononių k. žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Alfonsas Petruškevičius-Rimvydas, Mindaugo tėvūnijos vadas Jonas Uzdila-Vieversys, būrio vadas Algirdas Marcinkevičius-Laimė ir 2 jų bendražygiai.


2016 metais taip pat minime:


Prieš 75 metus, 1941 m. vasarą, prasidėjo Lietuvos žydų genocidas (Holokaustas). Iš viso jo metu buvo nužudyta beveik 200 tūkst. žydų.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”