2020 m. birželio 3 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Aistė Petrauskienė

LAISVĖS KOVOTOJAS IR VIETA: KITOKS PARTIZANŲ VADO PETRO BARTKAUS PASAKOJIMAS

Santrauka



Straipsnio tyrimo objektas – partizaninio karo vietos, kurių atsiradimą lėmė istoriniai XX a. vidurio įvykiai. Tyrimo tikslas – remiantis lauko duomenimis, sakytine istorija, archyviniais dokumentais ir istorine literatūra išryškinti partizaninio karo vietų įvairovę ir gausą. Jų svarbai ir reikšmei nusakyti pasirinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo nario Petro Bartkaus atvejis. Vientisas pasakojimas pradedamas P. Bartkaus gimtinėje Pakapurnio k. (Raseinių r.) 1925 m. ir baigiamas Radviliškio miesto kapinėse 1991 m., kur buvo palaidoti 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miške žuvusiųjų palaikai.

Partizaninio karo kraštovaizdis susieja įvairias partizaninio karo vietas ir leidžia kalbėti ne apie taškinius reiškinius (bunkerius, kautynių, žūties ir kitas vietas atskirai), bet apie nuoseklų ir vientisą jų lauką. Partizaninio karo metais padalytoje erdvėje atsiradusiose vietose buvo užkoduotos vertybės ir jų atsiminimai, todėl tokios vietos, įtrauktos į bendrąjį laisvės kovų pasakojimą, išryškėja kaip istorinės atminties vietos.

Archyviniai ir lauko tyrimai leidžia išplėsti, detalizuoti P. Bartkaus erdvės lauką, kartu vietas, o su jomis – ir žmones sugrąžinti į nuoseklų istorinį partizaninio karo pasakojimą. Tekste minimos šiandien žinomos (tikrai ne visos) P. Bartkaus lankytos vietos, tačiau jų įvairovė ir gausa sugrąžina prie minties, kad laisvės kovų kraštovaizdžio paveikslas nepelnytai nuskurdintas. Tekste paminėtos 37 tiksliau žinomos arba lokalizuotos ir 10 bendresnio pobūdžio vietų. Dauguma jų tiesiogiai susijusios su P. Bartkaus veikla. Jos priskirtinos trylikai atskirų grupių, tokių kaip gimtinė, stovyklos, bunkeriai, slėptuvės, archyvų vietos, rėmėjų sodybos, ryšių punktai, pasitarimų, kautynių, žūties, palaikų niekinimo, užkasimo ir palaidojimo vietos.

P. Bartkaus atvejo analizė sugrąžina prie svarbaus, partizaninio karo metais egzistavusio erdvės supratimo, kuris atgavus Nepriklausomybę bendrąja prasme susiaurėjo iki žūties ir palaikų užkasimo vietų sampratos. Gana išsamus partizano P. Bartkaus gyvenimo aptarimas leidžia pagrįsčiau kalbėti apie laisvės kovotojo aplinką, vietų įvairovę, jų kaitą priklausomai nuo einamų pareigų ir partizanavimo laiko. P. Bartkaus pavyzdys rodo, kad partizaninio karo vietų samprata, iki šiol dažniausiai pateikianti daugiausia vadovėlinius, galimus, bet nebūtinai buvusius vietų aprašymus, turi būti naujai permąstyta. Esant galimybei pirmumą reikėtų teikti partizanų dokumentacijai, sakytinei istorijai, lauko tyrimams ir tik tada papildomos informacijos ieškoti sovietinio saugumo struktūrų dokumentuose.



FREEDOM FIGHTER AND LOCATION: A DIFFERENT STORY OF PARTISAN COMMANDER PETRAS BARTKUS

Summary



The subject of the research in this article is the locations of the partisan warfare determined by the historical events of mid-20th century. The main aim of the research is to highlight the diversity and abundance of the locations of the partisan warfare based on the field data, oral history, archival documents and historical literature. In order to outline the significance of these locations, the case of Petras Bartkus, member of the presidium of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania, was selected. The story starts at his birthplace in Pakapurnys Village (Raseiniai District) in 1925 and ends in 1991 in the cemetery of the town of Radviliškis, where the remains of those who had perished in Užpelkių Forest on 13 August 1949 were buried.

The partisan warfare theatre connects various locations of the partisan warfare and allows us to speak about a coherent and homogeneous theatre rather than its individual episodes (bunkers and individual locations of the battles, places of death, etc.). Within the area divided by the war, some locations with encoded values and memories about them emerged, which have been included in the general narrative of the fights for freedom and stand out as places of historical memory.

Archival and field studies make it possible to expand and provide more details to the space in which Bartkus operated, and subsequently to bring people back into the coherent historical partisan warfare narrative. The text lists the locations visited by Bartkus (and there are certainly more of them) and their diversity and abundance supports the thought that the landscape of freedom fights has been unduly diminished. The text mentions 37 places which are better known or which have been identified and 10 more general places, most of which are directly linked to Bartkus’ activities. They can be allocated to 13 different groups, such as his birthplace, camps, bunkers, shelters, locations of the archives, farmsteads of supporters, contact points, places of meetings, battles, places of death and desecration of dead bodies, and places of burial.

Bartkus’ case study brings back an important perception of space during the years of the partisan war, which, after the restoration of an independent state, was generally reduced to the perception consisting of the places of death and burial. A rather comprehensive discussion of Barkus’ life provides supporting details to the environment in which freedom fighters operated, diversity of locations, their change depending on the person’s rank and time of operational activities. Bartkus’ example shows that the perception of the locations of the partisan warfare, which have so far been described as possible locations, but not necessarily existing locations, should be reconsidered. Where possible, the priority should be given to partisan documents, oral history, and field studies, while the documents of the Soviet security structures must be used for the search of additional information.


„Genocidas ir rezistencija“ 2016 m. Nr. 2(40)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”