2017 m. lapkričio 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
PIRČIUPIŲ ŽUDYNĖS

Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. birželio 3 d., nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų.

Žudynes išprovokavo Raudonosios armijos generalinio štabo Žvalgybos valdybai pavaldus 14-asis būrys, kuris birželio 3 d. rytą kelyje Eišiškės–Vilnius už kelių kilometrų nuo Pirčiupių kaimo užpuolė SS ir policijos 16-ojo pulko autotransporto vilkstinę, nukovė 6 vokiečių kareivius (8 dingo be žinios). Šis būrys žvalgybinei diversinei veiklai 1943 m. rudenį buvo atsiųstas iš Baltarusijos į Rūdninkų girią, kurioje veikė sovietinių partizanų būriai. Dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.

Nacių kerštas buvo žiaurus ir negailestingas. Įsakius SS ir policijos 16-ojo pulko vadui Valteriui Titeliui (Walter Titel), to pulko 3-iojo bataliono kareiviai birželio 3-iosios vidudienį apsupo Pirčiupių kaimo dalį, vadinamą Naujaisiais Pirčiupiais, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino. Gyvi liko tik tie Pirčiupių kaimo gyventojai, kurių tuo metu nebuvo namie. Buvo sudegintos 26 sodybos, o gyvuliai ir gyventojų turtas išgrobstytas. Nužudytuosius leista palaidoti tik birželio 11 d. Jie palaidoti dviejuose bendruose kapuose.

Minint šią tragediją 1960 m. liepos 23 d. atidengtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio monumentas „Motina“. Memorialo architektas – Vytautas Gabriūnas.



© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”