2017 m. rugpjūčio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Antanas Napoleonas Stasiškis
IN MEMORIAM

Antanas Napoleonas Stasiškis (1933 09 21–2016 02 04)


Gimė 1933 m. rugsėjo 21 d. Utenos aps. Užpalių vls. Kaniūkų kaime. 1948 m. išvengęs tremties, 1953 m. buvo suimtas, apkaltintas antisovietine veikla, nuteistas 10 m. laisvės atėmimo ir 5 m. tremties.

Kalėjo lageryje Kuibyševo srityje. Priklausė lageryje veikusiai pogrindinei organizacijai „Revoliucinių marksistų grupė“, 1954–1955 m. su kitais politiniais kaliniais leido pogrindinį laikraštį „Tėvynės balsas“. Už štai 1956 m. nuteistas dar 3 metams laisvės atėmimo. Kalėjo Vorkutos ir Taišeto lageriuose. 1960 m. paleistas iš lagerio, grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1968 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto vakarinį skyrių, įgijo puslaidininkių fizikos inžinieriaus specialybę. Dirbo įvairiose įstaigose.

Prasidėjus Atgimimui aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1990–1992 m. – Lietuvos politinių kalinių sąjungos (LPKS) pirmininko pavaduotojas, 1992–2008 m. – LPKS pirmininkas, 1995–2009 m. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) pirmininkas. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigimo iniciatyvinės grupės narys, TS pirmininko pavaduotojas, Prezidiumo, Tarybos narys, 1993–2000 m. pirmininko pirmasis pavaduotojas.

1992–2008 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas. Tuskulėnų aukų atminimo įamžinimo komisijos prie Kultūros ministerijos narys.

2000 m. A. N. Stasiškiui pripažintas Laisvės kovų dalyvio statusas, 2004 m. jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, 2009 m. įteiktas aukščiausias LPKTB apdovanojimas „Vilties žvaigždė“, 2011 m. suteiktas LPKTB Garbės pirmininko vardas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai liūdi dėl šio kilnaus, Lietuvai ir tautiniams idealams ištikimo žmogaus mirties ir nuoširdžiai užjaučia Velionio žmoną bei artimuosius.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”