2017 m. spalio 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt

ATMINIMO ŽENKLŲ, SIMBOLIŲ IR PAMINKLŲ GENOCIDO AUKOMS IR ASMENIMS, REPRESUOTIEMS UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, TĘSTINĖ 2003–2008 M. PROGRAMA


I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vykęs 1944–1953 metais Lietuvoje partizaninis karas kovų ir laiko apimtimi neturi analogų Europoje. Antrą kartą Sovietų Sąjungai okupavus mūsų valstybę, dešimtys tūkstančių jaunų vyrų išėjo į miškus – visoje Lietuvoje kūrėsi partizanų būriai, vėliau sudarę 9 kovinius junginius – apygardas.

Aukštaitijoje veikė Algimanto, Didžiosios Kovos, Vytauto ir Vyčio, Žemaitijoje – Žemaičių, Kęstučio ir Prisikėlimo, Pietų Lietuvoje – Dainavos ir Tauro partizanų apygardos.

Per ilgą, žiaurų ir negailestingą karą žuvo daugiau kaip 20000 Lietuvos partizanų. Šimtai tūkstančių jų rėmėjų ir eilinių žmonių ištremta į Sibirą.

2. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta stichiškai įamžinti žuvusių rezistencijos dalyvių atminimą. Šį darbą daugiausia dirbo žuvusiųjų bendražygiai ir įvairūs menininkai saviveiklininkai. Todėl atsirado daug menkaverčių atminimo ženklų, kryžių, paminklų su netiksliais įrašais. Kadangi nebuvo aiškios įamžinimo programos, profesionalūs menininkai šio darbo beveik nedirbo.

3. Įkūrus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau vadinama – Centras), parengta Atminimo ženklų, simbolių ir paminklų genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams, sukūrimo valstybinė programa 1996–2000 metams, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1516 (Žin., 1995, Nr. 100-2234). Nurodytosios programos pagrindas – Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. vasario 22 d. dekretas Nr. 552 „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, sąrašo sudarymo ir jų atminimo įamžinimo“ ir atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.

Nurodytosios programos prioritetas buvo pastatyti paminklus visoms 9 partizanų apygardoms jų susikūrimo ar kovų vietose. Tai paminklai žuvusiems ir gyviems kovotojams už Lietuvos laisvę.

4. Lėšų nurodytajai programai įgyvendinti jau buvo numatyta nepakankamai, mat nebuvo parengta programos teorinė bazė. Atlikus tyrimus, diskutuojant su visuomene, 1997 metais paaiškėjo, kad būtini istoriniai tyrimai. Programa buvo plėtojama 2 kryptimis: teorinės informacinės bazės kūrimas, įamžinimas paminklais.

Nebuvo skiriama dėmesio 20000 žuvusių rezistencijos dalyvių ir kitų sovietinio teroro aukų įamžinimui. Tą darbą iki tol dirbo visuomeninės organizacijos ir pavieniai asmenys. Siekiant kontroliuoti situaciją ir užtikrinti, kad statomi ženklai ir paminklai būtų tinkamos meninės vertės ir statomi istoriškai pagrįstai, dalis valstybinei programai skirtų lėšų buvo panaudota ne tik partizanų apygardų, bet ir kitiems paminklams žuvusių partizanų atminimui įamžinti statyti, kuriuos siūlė valstybinės institucijos ir visuomeninės organizacijos, bet jie į valstybinę programą nebuvo įtraukti:

paminklai partizanams ir tremtiniams atminti: Skuodo rajone, Ylakiuose (35000 litų; 1997 metai), ir baigiamas Rokiškio rajone, Panemunyje (panaudota 147600 litų);

paminklai Perlojos kapinėse ir Šilalės rajone (statybai skirta 24500 litų; 1997 metai);

Lietuvių tautos kančių memorialas (statybai skirta 18000 litų; 1997 metai);

paminklas Sibire žuvusiems Lietuvos piliečiams Altajaus krašte, Bijske (90000 litų; 1998 metai);

2 koplytstulpiai Krasnojarsko krašte (48000 litų; 1998 metai);

antkapiniai paminklai žymiems partizanams disidentams (12000 litų; 1999 metai);

bunkerio Druskininkuose, lapteviečių jurtos Liaudies buities muziejuje, A.Ramanausko-Vanago vadavietės Varėnos rajone atstatymas (11000 litų; 1997 metai).

parengtas lietuvių tremties ir kovos ekspozicijos Liaudies buities muziejuje projektas (14100 litų; 1997 metai). Pagal šį projektą numatyta įrengti 4 skirtingus objektus. Įrengtas vienas.

5. Išlikusių gyvų partizanų, visuomenės pageidavimu sukurtas unifikuotas atminimo ženklas, unifikuota atminimo lenta ir jų pagrindu parengtas Lietuvos partizanų kovų 1944–1953 metais įamžinimo miškuose ir kitose vietovėse kompleksinis projektas.

6. Pastatyti paminklai Algimanto apygardos partizanams Anykščių rajone, Troškūnuose, ir Didžiosios Kovos apygardos partizanams Širvintų rajone, Gelvonuose. Atminimo ženklu pažymėtos 84 vietos Lietuvos miškuose ir kitose vietovėse. Įrengta 80 memorialinių lentų kalintiems ir kankintiems buvusiuose NKVD–NKGB–MGB–KGB pastatuose ir stribynuose.

7. Naujos programos tikslas – toliau kurti ir statyti paminklus kiekvienai partizanų apygardai.

2003–2008 metais Centras numatęs pastatyti paminklus likusioms 7 Lietuvos partizanų apygardoms. Atminimo ženklais pagal kompleksinį projektą numatyta įamžinti svarbiausias su partizaniniu judėjimu susijusias vietas, o atminimo lentomis pažymėti dar neįamžintus pastatus.

Atminimo ženklu visų pirma įamžinamos didžiausių mūšių, partizanų žūties, masinio užkasimo ir kitos vietos, o atminimo lenta – NKVD–MGB–KGB pastatai ir stribynai kalintiems ir kankintiems kovotojams už laisvę atminti, mokyklos išėjusiems partizanauti mokytojams ir mokiniams atminti. Jomis numatoma ženklinti ir geležinkelio stotis, iš kurių buvo masiškai tremiami Lietuvos gyventojai.

8. Laisvės kovų atminimo įamžinimas – ne vien paminklų ir atminimo ženklų statymas, tai ir istorinės atminties atkūrimas siekiant patriotiškai ugdyti jaunimą. Centras siūlo šį darbą dirbti kompleksiškai, todėl į projektą įtraukė ir kelias jungtines programas. Joms nereikėtų didelių valstybės investicijų, tačiau jos labai padėtų įgyvendinti šios programos tikslus ir uždavinius.

9. Minėtoji informacinė teorinė bazė tai – atsiminimų apie tremties, kalinimo vietas ir Laisvės kovų dalyvius rinkimas, memorialinių vietovių ir jose pastatytų statinių inventorizavimas ir sąvado sudarymas, programos „Gyvoji atmintis“, „Sovietų ir nacių okupacijų represijų psichologinės pasekmės“, „Pokario istorija jaunimui“, „Menininkai istorijai“.

10. Siekiant įgyvendinti šios programos tikslus, būtina įamžinti pasipriešinimo istoriją, žiūrėti į ją kaip į istorinį-kultūrinį mūsų tautos paveldą. Įgyvendinta programa prisidėtų prie jaunosios kartos patriotinio ugdymo, įtvirtintų mūsų valstybės politikos tęstinumą ir nuoseklumą.

 

II. PROGRAMOS TIKSLAI

11. Šios programos tikslai yra:

11.1. inicijuoti, skatinti, remti ir organizuoti paminklų, atminimo ženklų ir simbolių genocido aukoms, taip pat pasipriešinimui okupaciniams režimams atminti sukūrimo projektus ir jų įgyvendinimą. Atminimo ženklų, simbolių, paminklų gamyba ir pastatymas sudaro Respublikos Prezidento inicijuotos programos funkcinę dalį;

11.2. remiantis sukaupta faktologine medžiaga, gyvosios atminties fiksavimo duomenimis, istorine archyvine medžiaga, istorinėmis ir memuarinėmis publikacijomis, nustatyti prioritetinius įamžinimo objektus, jų svarbą genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams, projektavimo ir statybos eiliškumą;

11.3. sukaupti gyvosios atminties duomenis iš liudininkų ir įvykių dalyvių pasakojimų ir liudijimų, archyvinės medžiagos, dokumentų ir pagal juos parinkti paminklinių objektų statymo vietas ir architektūrinį kraštovaizdžio variantą;

11.4. teikti sukauptą istorinę-dokumentinę ir gyvosios atminties medžiagą moksliniams tyrimams, šviečiamiesiems tikslams, ekspozicijomis įrengti, išleisti, bendradarbiauti su kūrybinėmis organizacijomis;

11.5. susieti šios programos vykdymą su tarptautinėmis genocido aukų atminimo įamžinimo iniciatyvomis.

III. PROGRAMOS UŽDAVINIAI

12. Šios programos uždaviniai yra:

12.1. inventorizuoti memorialines vietoves ir jose pastatytus statinius, sudaryti jų sąvadą; istoriškai pagrįsti paminklinių objektų išdėstymą. Ši programos dalis pagrįsta istorinės archyvinės medžiagos analize, publikacijų ir dokumentų studijomis, fotofiksavimu. Tai sudaro memorialinių vietų, paminklų, atminimo ženklų ir simbolių sukūrimo ir išdėstymo istorinį pagrindą;

12.2. rinkti istorinių įvykių dalyvių ir liudininkų atsiminimus – įrašyti vaizdajuostėse, garso takeliuose arba užrašyti Lietuvos partizanų, jų ryšininkų, rėmėjų, tų laikų įvykių liudininkų, taip pat tremtinių ir politinių kalinių atsiminimus ir liudijimus, juos ištirti ir naudoti įamžinimo, mokslo, šviečiamiesiems ir programų sudarymo tikslams, rengti parodas, kurti videofilmus (programa „Gyvoji atmintis“);

12.3. rinkti atsiminimus apie tremties ir kalinimo vietas, laisvės kovų dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius, priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtus asmenis, Lietuvos gyventojų kankinimo, žudymo, partizanų žūties, mūšių, užkasimo, bunkerių vietas, taip pat genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui Lietuvoje per nacių ir sovietų okupacijas (programa „Tremties ir kalinimo vietos“);

12.4. supažindinti jaunimą su pokario istorija – rengti pažintines programas studentams ir moksleiviams, supažindinant juos su rezistencijos, partizaninio judėjimo istorija, organizacine struktūra, organizuoti jaunimui pažintines vasaros stovyklas, rašinių konkursus, keliones po istorines ir memorialines laisvės kovų vietas, susitikimus su istorinių įvykių dalyviais, šių vietų priežiūrą;

12.5. pagerbti ir įprasminti Lietuvos menininkų darbais laisvės kovų idėją, atkreipti kūrybinės inteligentijos dėmesį į pokario laisvės kovas – neišsenkamą įkvėpimo ir kūrybinių idėjų šaltinį, supažindinti šalies visuomenę, taip pat jaunimą su pokario pasipriešinimo istorija (programa „Menininkai istorijai“);

12.6. leisti leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą ir pasipriešinimą okupaciniams režimams (mokslinė, mokslo populiarioji, publicistinė literatūra, informacinė ir analitinė medžiaga);

12.7. rengti nuolatines ir kilnojamąsias ekspozicijas Genocido aukų muziejuje; rinkti, saugoti, tyrinėti ir propaguoti istorinę dokumentinę medžiagą apie okupacinių režimų vykdytą fizinį ir dvasinį Lietuvos gyventojų genocidą, pasipriešinimo būdus ir mastą; naudojant Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą medžiagą, kaupti ir sisteminti muziejaus fondus, rengti ir vykdyti šviečiamąsias programas studentams ir moksleiviams;

12.8. nustatyti sovietų ir nacių okupacijų psichologinius ir psichopatologinius padarinius nukentėjusiesiems, šiuo tikslu kartu su Vilniaus universiteto Klinikinės ir socialinės psichologijos katedra ištirti nukentėjusių asmenų psichologinio traumatizmo laipsnį, individualius psichologinių reakcijų į traumas ypatumus, palyginti ir nustatyti specifinius ginkluoto pasipriešinimo dalyvių, tremtinių, holokausto ir kitų nacių represijų aukų psichologinio traumatizmo ypatumus, vadovaujantis tyrimų duomenimis parengti praktines rekomendacijas, kokios pagalbos reikėtų nukentėjusiesiems.

 

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINO PRIORITETAI

 13. Pagal šią programą numatoma:

13. Pagal šią programą numatoma:

13.1. pastatyti (suprojektuoti) šiuos paminklus apygardų partizanams atminti:

2003–2004 metais – pastatyti paminklus Tauro apygardos partizanams Marijampolėje ir Vyčio apygardos partizanams Panevėžio rajone, Vadokliuose, suprojektuoti paminklą Prisikėlimo apygardos partizanams;

2005 metais – pastatyti paminklą Prisikėlimo apygardos partizanams, suprojektuoti paminklus Vytauto ir Kęstučio apygardų partizanams;

2006 metais – pastatyti paminklus Vytauto ir Kęstučio apygardų partizanams, suprojektuoti paminklą Žemaičių apygardos partizanams;

2007 metais – pastatyti paminklą Žemaičių apygardos partizanams, suprojektuoti paminklą Dainavos apygardos partizanams;

2008 metais pastatyti paminklą Dainavos apygardos partizanams;

13.2. sukurti atminimo ženklus svarbiausioms 1944–1953 metų lietuvių rezistencijos vietoms pažymėti. Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis, Lietuvoje žuvo apie 20000 partizanų. Jų žūties, kovų vietoms įamžinti sukurtas atminimo ženklas ir rodyklės projektas;

13.3. įrengti atminimo lentas kovotojams už Lietuvos laisvę, kalintiems ir kankintiems buvusiuose NKVD–NKGB–MGB–KGB pastatuose ir stribynuose, atminti. Centre sukauptais buvusio Partijos istorijos instituto prie LKP CK, Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis ir liudininkų parodymais, Lietuvoje buvo 477 minėtieji pastatai;

13.4. įrengti atminimo lentas ant mokyklų pastatų mokytojams ir mokiniams, žuvusiems per sovietų ir nacių okupacijas, atminti;

13.5. įrengti atminimo lentas ant geležinkelio stočių, iš kurių buvo ištremta apie 270000 Lietuvos gyventojų, pastatų.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERMINAI

14. Ši programa bus pradėta įgyvendinti 2003 metais, o baigta – 2008 metais.

 

VI. PAGRINDINIS PROGRAMOS VYKDYTOJAS

15. Šios programos vykdytojas – Centras kartu su Kultūros ministerija.

 

VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

16. Programą numatoma finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo, kitų šaltinių (labdaros) lėšomis.

17. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis šiai programai finansuoti nurodytas šios programos priede.


––––––––––––––––

Atminimo ženklų, simbolių ir paminklų genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams, tęstinės 2003–2008 metų programos priedas

 

ATMINIMO ŽENKLŲ, SIMBOLIŲ IR PAMINKLŲ GENOCIDO AUKOMS IR ASMENIMS, REPRESUOTIEMS UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, TĘSTINĘS 2003–2008 METŲPROGRAMOS FINANSAVIMO IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ POREIKIS (tūkst. litų)

Išlaidos

Metai

Iš viso

2003
 

2004
 

2005
 

2006
 

2007
 

2008
 

2003–2008
 

Paprastosios išlaidos

600

1121

800

800

800

800

4921

Iš jų darbo užmokesčiui

240

360

300

300

300

300

1800

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”