2017 m. rugsėjo 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
LEONARDAS VILHELMAS GRIGONIS-UŽPALIS

Leonardas Vilhelmas Grigonis gimė 1905 m. gruodžio 14 d. Rokiškio valsčiuje Pužonių kaime Izidoriaus Grigonio ir Marijos Raškevičiūtės-Grigonienės šeimoje. Mokėsi Rokiškio gimnazijoje. Baigęs mokslus, sugrįžo į tėviškę. Pauliankos kaime ūkininko Kuprio sodyboje įkūrė pradinę mokyklą, kurią lankė apylinkės vaikai. Dirbdamas mokytoju pradėjo lietuvinti aplinkinių kaimų pavadinimus, ypatingai domėjosi savo krašto istorija. Litviniškio kaimui suteikė Sėlynės pavadinimą, kur 1934 m. L. V. Grigonio iniciatyva pastatyta medinė pradinė mokykla. Jis taip pat buvo Sėlynės kaimo šaulių būrio vadas, Rokiškio apskrities Šaulių rinktinės komiteto narys. 1938–1939 m. žiemą įvykus gaisrui, nuniokojusiam medinę mokyklą iki pamatų, L. V. Grigonis rūpinosi naujos mokyklos statyba. 1940 m. senosios mokyklos vietoje pradėta statyti nauja, mūrinė mokykla.

Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, mokyklos statybos darbai buvo nutraukti. L. V. Grigonis kartu su mama buvo įtrauktas į tremiamųjų sąrašus. 1941 m. birželio 14 d. į Sibirą buvo ištremta tik jo motina Marija Grigonienė.

Vokiečių okupacijos metais L. V. Grigonio pastangomis buvo užbaigta statyti nauja mokykla. L. V. Grigonis mokyklos vedėju dirbo iki 1944 m.

1944 m., artėjant antrajai sovietų okupacijai, L. V. Grigonis pasitraukė iš gimtojo krašto ir slapstėsi Žeimių kaime (Šiaulių apskrityje). 1946 m. pavasarį tapo Žaliosios rinktinės Juozo Mingilo-Vilko vadovaujamos kuopos partizanu, nuo 1946 m. Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse veikusios Jungtinės Kęstučio apygardos Vytauto Didžiojo rinktinės štabo viršininkas, o 1947–1948 m. buvo iš išblaškytos Vytauto Didžiojo rintinės sukurtos Atžalyno rinktinės štabo viršininkas. 1948 m. tapo naujai įkurtos Prisikėlimo apygardos štabo viršininku. 1948 m. liepos 26 d. paskirtas šios apygardos vadu. Buvo vienas iš apygardos laikraščio „Prisikėlimo ugnis“, kurio pirmasis numeris buvo išleistas 1948 m. birželio 1 d., redakcinės kolegijos narių.

1948 m. spalio mėn. persikėlė žiemoti į šešiems žmonėms įrengtą bunkerį, tarp Radviliškio ir Baisogalos esančiame Minaičių kaime. Šiame bunkeryje 1949 m. vasario mėn. įvyko partizanų atstovų suvažiavimas. Posėdžiuose dalyvavo 8 partizanų atstovai iš visų partizanų sričių, juose dalyvavo L. V. Grigonis. Suvažiavimas paskelbė įkuriantis Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (LLKS). LLKS Taryba priėmė politinę Deklaraciją, o L. V. Grigonis buvo vienas iš Deklaracijos rengėjų. Deklaracija įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietų okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Kartu su kitais Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavime priimtais dokumentais Deklaracija sukūrė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą. Deklaracijoje buvo suformuluotos demokratinės nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo gairės po galimo šalies išlaisvinimo. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku vieningai buvo išrinktas Jonas Žemaitis-Vytautas. Savo trečiuoju pavaduotoju J. Žemaitis-Vytautas paskyrė L. V. Grigonį ir apdovanojo jį 3-iojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiais (su kardais).

1950 m. gegužės 30 d. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto aktu Nr. 22 L. V. Grigoniui suteiktas laisvės kovotojo pulkininko leitenanto laipsnis. 1950 m. liepos 22 d. LLKS Tarybos Deklaracijos signataras L. V. Grigonis žuvo ties Ariogalos ir Vilkijos rajonų riba, Lesčių kaimo apylinkėse, Daugėliškių miške eigulio Juozo Barsėno eiguvoje įrengtame bunkeryje per kautynes su MGB pajėgomis. 1950 m. lapkričio 23 d. partizanų vadovybė L. V. Grigonio nuopelnus kovai už laisvę įvertino tuometiniais aukščiausiais LLKS apdovanojimais: 1-os rūšies 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiais, 2-os rūšies 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiais ir 1-os rūšies Laisvės Kovos Kryžiaus medaliu. L. V. Grigoniui 1997 m. gruodžio 22 d. suteiktas kario savanorio statusas, 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 69 jam suteiktas pulkininko laipsnis, dekretu Nr. 71 L. V. Grigonis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties). Rokiškio rajone Kazliškio kaime pastatytas paminklas kitam iš šio krašto kilusiam LLKS Tarybos Deklaracijos signatarui – Vytautui Gužui-Kardui (1920–1949).


Valius Kazlauskas


Apie L. V. Grigonį-Užpalį ir 1949 m. vasario 16-osios LLKS Deklaraciją dar galite paskaityti:
LEONARDAS GRIGONIS-UŽPALIS, DANYS
Laisvės kryžkelės. Leonardui Grigoniui-Užpaliui atminti
Leonardas Grigonis Užpalis (1905-1950)
LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir signatarai
Laisvės kryžkelės. 1949 metų Deklaracija
Nuotraukos iš Genocido aukų muziejaus, Lietuvos ypatingojo archyvo ir Rokiškio krašto muziejaus
 
 
 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”