2017 m. birželio 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
„LIONGINO BALIUKEVIČIAUS-DZŪKO ŽŪTIES VIETA“

PAŽINTINIS MARŠRUTAS „DAINAVOS APYGARDOS PARTIZANŲ VADO LIONGINO BALIUKEVIČIAUS-DZŪKO ŽŪTIES VIETA“


Žaliamiškio miške įrengtame bunkeryje 1950 m. birželio 24 d. žuvo Dainavos apygardos partizanų vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, vienas žinomiausių Lietuvos laisvės kovotojų.

L. Baliukevičius-Dzūkas gimė 1925 m. sausio 1 d. Alytuje. Baigė Alytaus gimnaziją. Mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1944 m. pavasarį, siekdamas ginti savo kraštą nuo artėjančios Raudonosios armijos, įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus Lietuvos vietinę rinktinę. 1944 m. pabaigoje buvo išvežtas į Čekoslovakiją saugoti vokiečių aerodromo, o 1945 m. pavasarį pateko į Raudonosios armijos nelaisvę. Kalintas keliuose lageriuose Čekoslovakijoje ir Vengrijoje, 1946 m. vasaros pabaigoje pabėgo iš Ukrainos Donbaso anglių šachtų ir parsigavo į Lietuvą. Čia iš karto įstojo į partizanų gretas ir tapo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės kovotoju. 1947 m. rudenį buvo paskirtas Dainavos apygardos spaudos ir propagandos skyriaus viršininku ir tapo artimiausiu apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago bendražygiu. 1949 m. gegužės mėn. vykusiame Dainavos apygardos vadų pasitarime L. Baliukevičius-Dzūkas išrinktas apygardos vadu.

1950 m. birželio 24-osios naktis partizanų vadui buvo lemtinga. Iš partizanų gretose infiltruoto išdaviko Kazio Kalantos-Aido MGB vadovybė sužinojo, kad Dzūkas, lankydamas partizanų dalinius, ketina apsistoti agentui žinomame bunkeryje Žaliamiškyje, Leipalingio ir Merkinės valsčių sandūroje. Antrą valandą nakties nužudęs partizaną Antaną Koknevičių-Švedrį, saugojusį bunkerį, kuriame buvo susirinkusi apygardos vadovybė, išdavikas ten atvedė MGB operatyvinę grupę. Netikėtai užklupti priešo partizanų vadai mėgino veržtis iš savo slėptuvės, bet skubiai įvertinę padėties beviltiškumą priėmė paskutinį lemtingą sprendimą. Jie liko ištikimi Lietuvos partizano priesaikai – gyvi priešui nepasidavė. Bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vadas L. Baliukevičius-Dzūkas, jo adjutantas Augustinas Babrauskas-Radvila ir Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Antanas Vailionis-Špokas. Žuvusių palaikai niekinti Veisiejuose. Užkasimo vieta iki šiol neišaiškinta.

1950 m. gruodžio 4 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybės įsakymu Dainavos apygardos vado L. Baliukevičiaus-Dzūko nuopelnai po mirties buvo įvertinti aukščiausiu partizanų apdovanojimu – 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais).

L. Baliukevičius-Dzūkas, būdamas partizanų gretose, 1948–1950 m. rašė pasipriešinimo kovų ir apmąstymų dienoraštį, šių dienų skaitytojui žinomą kaip „Partizano Dzūko dienoraštis“. Dienoraštyje atsiskleidžia jauno žmogaus ir jo bendražygių, gyvenusių tarp vilties ir nežinomybės, dramatiškas idealizmas, dvasios jėga ir sąmoningumas, nustelbęs kančios ir net mirties baimę. „Geriau žūti čia garbingai kovojant, negu rankas sudėjus laukti kažko iš kažkur nukrintant. Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės neapleidom. Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį“, – rašė L. Baliukevičius-Dzūkas. Dzūkas buvo idealistas, kritiškai mąstantis, analizuojantis problemas ir ieškantis sprendimų partizanų vadas. Kartu jis buvo besąlygiškai atsidavęs kovai už Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Visa tai ir atsispindi jo dienoraštyje.

2000 m. rasta L. Baliukevičius-Dzūko žūties vieta ir tais pačiais metais šioje vietoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pastatė atminimo ženklą. 2011 m. prie buvusio bunkerio pastatytas paminklinis akmuo, sukurtas skulptoriaus Roberto Ožalinsko. Paminklo iniciatoriai – roko grupė „Skylė“, kurių projektą „Broliai“ įkvėpė L. Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis. Partizano Dzūko dienoraštis liko tarsi testamentas ateities kartoms, keliantis egzistencinius klausimus, kad žmogus privalo turėti moralinių įsipareigojimų savo valstybei ir prisiimti dalį atsakomybės už tautos likimą.

Algis Kašėta


Atgal >



Apie L. Baliukevičių-Dzūką dar galite paskaityti:
Laisvės kryžkelės (XXII). Dainavos partizanų apygardos vadą Lionginą Baliukevičių-Dzūką prisimenant
LIONGINAS BALIUKEVIČIUS-DZŪKAS

Plačiau apie Dainavos apygardą:
Dainavos apygarda
Laisvės kryžkelės. Dainavos apygarda


Nuotraukos iš Genocido aukų muziejaus ir Algio Kašėtos asmeninio rinkinio

 
 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”