2017 m. kovo 29 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Atminimo ženklų atidengimas

2015 m. rugpjūčio 23 d. Raseinių r. Alėjų k. buvo atidengti ir pašventinti atminimo ženklai, pastatyti Plauginių miške 1948 m. gruodžio 3 d. žuvusiems Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės partizanams atminti. Atminimo ženklus šią vasarą pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), o jų įrengimą inicijavo žuvusiuosius pažinojęs buvęs tremtinys Algirdas Šapoka. Ženklai pastatyti Plauginių miško palaukėje ir žymi vietą, kur prieš 67-erius metus buvo sumesti karinės-čekistinės operacijos metu žuvusių partizanų kūnai. Anot archyvinių dokumentų, operacijoje dalyvavo net 350 kareivių. Jiems užpuolus partizanų stovyklą, žuvo 18 partizanų: Antanas Armoška-Steponas, Boguslavas Baranauskas, Bronius Čečevičius-Arėjas, Alfredas Doknelis-Dudukas, Vladislovas Dubinskis-Klevas, Jonas Karpius-Tūbelis, Petras Kuzas-Briedis, Fordas, Povilas Mačiulis-Granitas (Gintaro rinktinės štabo viršininkas), Marijona Saročkienė-Ponia, Lelija, Napoleonas Stulgys-Jazminas, Birutė, Dominykas Ščepavičius-Domeika, Petras Šimkus-Vidutis, Pranas Šimkus-Vaišvila, Petras Škadauskas-Puišinas, Jonas Tamošaitis-Valteris, Stanislovas Zdanavičius-Nerimas, Žemaila (žinomas tik slapyvardis), Jonas Živatkauskis-Skylius. Dar du sunkiai sužeisti partizanai Eugenija Stulgaitytė-Brigita ir Pranciškus Linkus-Atlantas mirė po kelių dienų Raseinių kalėjimo ligoninėje. Po šio skaudaus smūgio Gintaro rinktinė nustojo egzistavusi.

Savaitgalį Raseinių r. vykusiame renginyje dalyvavo rajono vadovai, buvę laisvės kovotojai ir jų artimieji, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, šauliai, kariai savanoriai, vietos bendruomenė ir svečiai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Radviliškio ir Šilalės.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Raseinių bažnyčioje, vėliau persikėlė į Alėjų k. Iškilmingą ceremoniją pradėjo jaunieji šauliai pakeldami Lietuvos trispalvę. Atminimo ženklus atidengė jau minėtas A. Šapoka ir Raseinių rajono meras Algirdas Gricius, pašventino Raseinių dekanas Vytautas Paukštis. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas trimis salvėmis, prie atminimo ženklų padėta gėlių ir degančių žvakučių.

Renginyje netrūko amžininkų prisiminimų, prasmingų pasisakymų. Ne vienas kalbėjusiųjų akcentavo, kad rugpjūčio 23 d. primena ne tik nusikalstamą Molotovo–Ribentropo paktą, bet liudija ir mūsų tautos išsilaisvinimo kelią. Tą dieną 1987 m. Vilniuje įvyko akcija prie A. Mickevičiaus paminklo, 1988 m. – šimtatūkstantinis mitingas Vingio parke, 1989 m. – Baltijos kelias, 1990 m. – „Europos kelio“ akcija Lietuvos–Lenkijos pasienyje, tuomet dar akylai saugomo sovietinių pasieniečių. Renginyje dalyvavo ir žodį taip pat tarė LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas.

Susirinkusiųjų nuotaiką dainomis kėlė Raseinių rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Degule“ bei Radviliškio politinių kalinių ir tremtinių choras. Pasibaigus oficialiajai daliai, renginio dalyviai noriai fotografavosi prie atidengtų atminimo ženklų, bendravo skanaudami kareivišką košę ir gardžią girą.


Meras A. Gricius (kairėje) ir A. Šapoka prie atidengtų atminimo ženklų Renginio akimirka. Prie mikrofono – R. Narvydas Grupė renginio dalyvių prie atidengtų atminimo ženklų
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”