http://genocid.lt/centras/lt/2446/a/

Alfredas Rukšėnas

HOLOKAUSTAS LIETUVOJE: KRETINGOS APSKRITIES PALANGOS IR DARBĖNŲ VALSČIŲ ŽYDŲ BENDRUOMENIŲ ŽŪTIS 1941 M. VASARĄ IR RUDENĮ

Santrauka



Palangos ir Darbėnų valsčių žydų bendruomenių žūtis 1941 m. vasarą ir rudenį yra sudedamoji Holokausto tiek Kretingos apskrityje, tiek visoje Lietuvoje dalis. Ją galima vertinti kaip okupacinės valdžios (vokiečių karinės administracijos, Tilžės operatyvinio būrio) ir lietuviškų įstaigų (Telšių saugumo apygardos Kretingos rajono lietuvių saugumo policijos, viešosios policijos su jai pavaldžia pagalbine policija ir civilinių įstaigų) pareigūnų bendradarbiavimo padarinį. Palangos valsčiuje prie žydų genocido netiesiogiai prisidėjo 51 asmuo, t. y. viešosios policijos pareigūnai ir pagalbinės policijos būrio nariai. Iš jų 15 asmenų prisidėjo ir tiesiogiai, t. y. patys šaudė aukas. Darbėnų valsčiuje prie žydų genocido netiesiogiai prisidėjo 33 asmenys (32 viešosios policijos pareigūnai, pagalbinės policijos būrio nariai ir 1 savivaldybės pareigūnas). Iš jų 13 asmenų prisidėjo prie žydų žūties tiesiogiai, t. y. patys šaudė aukas. Iš viso abiejuose valsčiuose prie žydų genocido netiesiogiai prisidėjo 84 asmenys. Iš jų 28 asmenys prie genocido vykdymo prisidėjo ir tiesiogiai, t. y. patys šaudė aukas.

Palangos ir Darbėnų valsčių žydų bendruomenių narių žūties pirmasis etapas prasidėjo 1941 m. birželio pabaigoje juos izoliuojant, t. y. atskiriant nuo kitų gyventojų. Žydai buvo suimami ir telkiami laikinose koncentravimo stovyklose, iš kur dalis suimtųjų pateko į mažuosius getus. Birželio 26 d. suimti Palangos žydų bendruomenės vyrai, moterys ir vaikai (per 400 asmenų) buvo suvaryti į dvi atskiras sinagogas, t. y. laikinąsias koncentravimo stovyklas. Į mažąjį getą Valteriškių kaime, gyvavusį iki 1941 m. spalio 12 d., pateko tik moterys ir vaikai (per 300 asmenų). Žydų vyrai, kurių amžius buvo maždaug nuo 14 iki 60 metų, iš laikinosios koncentravimo stovyklos buvo išvežti ir sušaudyti. Birželio 29 d. sugrįžę iš Kretingos Darbėnų žydų bendruomenės vyrai, moterys ir vaikai (ne daugiau kaip 600 asmenų) buvo įkalinti atskirose laikinosiose koncentravimo stovyklose. Vyrai labai trumpai buvo sutelkti vaistinės kieme, iš kur netrukus buvo išvežti ir sušaudyti. Žydės moterys, vaikai ir pagyvenę vyrai (apie 430 žmonių) buvo įkalinti iš pradžių laikinojoje koncentravimo stovykloje, o vėliau – ir mažojo geto funkcijas atlikusioje Darbėnų miestelio sinagogoje. Šis getas gyvavo iki 1941 m. rugsėjo pradžios. Maždaug 10 darbėniškių žydų, kalintų mažajame gete, žūties pavyko išvengti.

Palangos ir Darbėnų valsčių žydų bendruomenių narių žūties antrasis etapas, t. y. masinės žudynės, prasidėjo tuoj pat po to, kai jie buvo izoliuoti. Naikinimo operacijose atsispindėjo Lietuvos žydų žudynių eigos 1941 m. vasarą ir rudenį ypatumai.

Vokiečių karinės administracijos valdymo laikotarpiu (1941 m. birželio pab. ir liepos mėn.) krašte buvo naikinami daugiausia žydų vyrai, moterų nužudyta mažiau nei vyrų. 1941 m. birželio pabaigoje vyko labai trumpai laikinosiose koncentravimo stovyklose laikytų maždaug 14–60 metų amžiaus žydų vyrų naikinimo operacijos. Tilžės operatyvinio būrio inicijuotose masinėse žudynėse Palangoje, prie Birutės kalno, birželio 27 d. sušaudyti 95 vietinės žydų bendruomenės nariai (93 vyrai ir 2 moterys) ir 16 nežydų tautybės asmenų, kaltinamų buvus sovietų režimo rėmėjais. Birželio 29 d. pamiškėje ties Darbėnų miesteliu sušaudyti 145 žydų vyrai ir 4 raudonarmiečiai. Liepos 13–14 d. Darbėnų žydų kapinėse palaidoti 9 žydai (7 moterys ir 2 vyrai), iš kurių 8 sušaudyti pačiose kapinėse, o 1 – už jų ribų. Dar 2 darbėniškiai žydai žuvo miestelyje iki sutelkiant ir izoliuojant visus bendruomenės narius. Iš viso vokiečių karinės administracijos laikotarpiu žuvo 156 Darbėnų žydų bendruomenės nariai.

Vokiečių civilinio valdymo laikotarpiu (nuo 1941 m. rugpjūčio pr. iki okupacijos pabaigos) naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje naikino visus žydus – vyrus, moteris ir vaikus. Palangos žydų bendruomenės moterys ir vaikai (per 300 žmonių), kurie buvo kalinami Valteriškių kaimo stovykloje, t. y. mažajame gete, sušaudyti 1941 m. spalio 12 d. Kunigiškių miške. Kartu su jais sušaudyta ir 100 Kretingos valsčiaus žydų bendruomenės moterų. Darbėnų sinagogoje, t. y. mažajame gete, kalintos vietinės žydų bendruomenės moterys, vaikai ir pagyvenę vyrai (apie 420 žmonių) 1941 m. rugpjūčio pab. ir rugsėjo pr. sušaudyti dviejose Balto Kalno miško vietose. Iš viso 1941 m. vasarą ir rudenį sušaudyti ar kitais būdais nužudyti, dėl prasto maitinimo mirė 419 Palangos ir 576 Darbėnų žydų bendruomenių nariai, t. y. 995 asmenys. Šių bendruomenių narių žudynės vyko valsčiuose, kuriuose jie gyveno. Kretingos valsčiaus žydų bendruomenės nariai 1941 m. vasarą ir rudenį buvo žudomi tiek valsčiuje, kuriame gyveno, tiek kitur (Kunigiškių miške).



HOLOCAUST IN LITHUANIA: ANNIHILATION OF THE JEWISH COMMUNITIES OF PALANGA AND DARBĖNAI RURAL AREAS OF KRETINGA COUNTY IN SUMMER AND AUTUMN 1941

Summary



The article is dedicated to the annihilation of the Jewish communities of Palanga and Darbėnai rural areas of Kretinga County in summer and autumn 1941. The annihilation is considered to be the outcome of cooperation between the German military and civil administration, Tilsit operational squad and Lithuanian institutions (Lithuanian Security Police of Telšiai security district [Kretinga District], public police and subordinate auxiliary police). It has been established that 51 persons (public police officers and members of the auxiliary police squad) indirectly contributed to the genocide of Jews in Palanga rural area. Of these, 15 contributed directly, i.e. shot or otherwise executed victims. In Darbėnai rural area 33 persons (32 public police officers, members of the auxiliary police squad and one municipal official) indirectly contributed to the genocide of Jews. Of these, 13 contributed to the death of Jews directly, i.e. shot the victims. A total of 84 persons in these rural areas contributed indirectly to the genocide of Jews. Of these, 28 participated in the killings directly, i.e. shot the victims.

The article distinguishes two stages of the annihilation: first the isolation and then the massacre of the Jews. Jews were arrested and held in temporary concentration camps. From here, a certain portion of them were sent to the small ghettos. Men, women and children of the Jewish community (over 400 people) were arrested in Palanga on 26 June. They were locked separately in two synagogues, which served as temporary concentration camps. Women and children (over 300 people) were then sent to the small ghetto in the village of Valteriškės; the ghetto existed until 12 October 1941. Jewish men, aged from 14 to 60 years, however, were taken from the temporary concentration camp to be shot. Men, women and children (not more than 600 persons) from Darbėnai Jewish community were arrested on 28 June. After their return from Kretinga, on 29 June they were imprisoned in separate temporary concentration camps. The men were collected and held for a very short time in the yards of the local chemist and soon afterwards were taken away to be shot. Jewish women, children and elderly men (about 430 people) were imprisoned in the synagogue of the small town of Darbėnai. The synagogue initially served as a temporary concentration camp and was later the small ghetto. The ghetto existed until the beginning of September 1941. Around 10 Jews imprisoned in the small ghetto in Darbėnai managed to survive.

The extermination operations reflected the specific characteristics of the procedure of the annihilation of Lithuanian Jews in summer and autumn 1941. During the rule of the German military administration (late June–July 1941) it was mainly Jewish men that were killed; the number of female victims was smaller. At the end of June 1941, the massacres of Jewish men aged between 14 and 60 years of age took place for a very short while in the temporary concentration camps. On 27 June, 95 members of the local Jewish community (93 men and 2 women) and 16 non-Jewish persons charged with supporting the Soviet regime, were shot in a massacre organised by Tilsit operational squad near Birutė Hill in Palanga. On 29 June, 145 Jewish men and 4 members of the Red Army were shot near the small town of Darbėnai. On 13–14 July, 9 Jews (7 women and 2 men) were buried at Darbėnai Jewish cemetery, and of these 8 were shot in the cemetery itself and one elsewhere. Another 2 Jewish men from Darbėnai were killed in Darbėnai before the rest of the community were collected and isolated. In total 156 members of the Jewish community in Darbėnai were killed during the rule of the German military administration. During the rule of the German civil administration (from August 1941 to the end of the occupation), the Nazis exterminated all Jews in Lithuania – men, women and children. Members of Palanga Jewish community, women and children (about 300 people), were imprisoned in the camp of the village of Valteriškės, i.e. in the small ghetto, and were shot on 12 October 1941 in Kunigiškiai forest. At the same time, another 100 Jewish women from Kretinga Jewish community were also shot. Local Jewish women, children and elderly men (about 420 people) imprisoned in Darbėnai synagogue, i.e. in the small ghetto, were shot at the end of August or the beginning of September 1941 in two locations of Baltasis Kalnas forest. In summer and autumn 1941, 419 persons of Palanga Jewish community and 576 persons of Darbėnai Jewish community (a total of 995 persons) were shot or otherwise killed or died due to malnutrition. The massacres of these communities took place both in rural areas where they lived and outside them (Kunigiškiai forest of Palanga rural area).


„Genocidas ir rezistencija“ 2015 m. Nr. 1(37)