2017 m. liepos 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas

1944 m. Sovietų Sąjungai antrąkart okupavus Lietuvą prasidėjo ginkluotasis pasipriešinimas – partizaninis karas. Kraujelių šeima (tėvai augino dešimt vaikų: septynias dukteris ir tris sūnus, trys vaikai mirė vaikystėje) tapo partizanų rėmėjais, vyresnieji vaikai – Ona (g. 1926), Vitalija (g. 1930) ir Antanas (g. 1928) − ryšininkais. 1947 m. Kraujelių sodyboje (Molėtų rajone Kaniūkų kaime) buvo įrengti du bunkeriai, kuriuose slapstėsi Vytauto apygardos partizanai. Šeima su partizanais dalijosi viskuo, ką turėjo.

1948 m. rudenį A. Kraujelis įstojo į Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrį. Pasirinko Pabaisos slapyvardį, vėliau pasivadino Siaubūnu. 1950 m. rudenį A. Kraujelis perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje. A. Kraujelis-Siaubūnas buvo paskirtas Žėručio partizanų rajono Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.

Silpstant partizaniniam karui 1952 m. būryje liko tik du kovotojai – A. Kraujelis-Siaubūnas ir Vladas Petronis-Nemunas. Sovietų saugumas labai stengėsi juos sugauti ir sunaikinti. 1953 m. sovietų saugumas nusamdė artimą A. Kraujelio draugą Edmundą Satkūną, kad šis jį nužudytų. Tačiau pasikėsinimas nepasisekė. Sužeistas A. Kraujelis sugebėjo nušauti E. Satkūną ir pasislėpti. 1954 m. pavasarį paskutinis A. Kraujelio-Siaubūno bendražygis V. Petronis-Nemunas pasidavė sovietų saugumui.

Negalėdami sugauti partizano, okupantai susidorojo su jo šeima – 1951 m. rugsėjo 20 d. į Sibirą buvo ištremta Kraujelių šeima. 1958 m. šeima grįžo į Lietuvą, bet 1960 m. pavasarį ištremta antrą kartą. Iš tremties leista grįžti į Lietuvą tik 1966 m.

1955–1959 m. A. Kraujelis slėptuvę buvo įsirengęs Utenos rajone, Antaninavos (Dubelkos) kaime, Petronių sodyboje. Čia A. Kraujelis susipažino su būsimąja savo žmona Janina Snukiškyte, sodybos šeimininkės dukterėčia. Jaunuolius kunigas sutuokė Smaltiškių miške. 1956 m. gegužės 26 d. Janina pagimdė sūnų Antaną, kuriam buvo suteikta Petronio pavardė.

1960 m. A. Kraujelis naują slėptuvę po krosnimi įsirengė Utenos rajone, Papiškių kaime, pas svainį Antaną Pinkevičių, kuris už partizanų rėmimą jau buvo atkalėjęs 10 metų. 1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos. Jie iškrėtė daržinę, tvartą, išlupo namo grindis ir aptiko A. Kraujelio slėptuvę. Šeimininkui A. Pinkevičiui saugumiečiai liepė ją atidaryti. A. Kraujelis iš slėptuvės paleido automato seriją, sužeidė šeimininką ir du saugumiečius. A. Kraujelio mesta granata nesprogo. Saugumiečiai apsupo namą. Į saugumiečių raginimus pasiduoti A. Kraujelis atsakė šūviais. Suvokdamas, kad iš apsupto namo pabėgti nepavyks, sužeistas A. Kraujelis-Siaubūnas nusišovė. Kur saugumiečiai paslėpė A. Kraujelio kūną, nežinoma iki šiol. 1997 m. gruodžio 22 d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu, 1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1998 m. gegužės 19 d. A. Kraujelis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Apdovanojimą priėmė A. Kraujelio sūnus Antanas ir 96-uosius ėjęs tėvas Steponas Kraujelis. 2010 m. kovo 18 d. krašto apsaugos ministro įsakymu A. Kraujelis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.


Papildoma informacija

 
 
 
 
 [ 1 ]  2 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”