2017 m. kovo 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
2014 m. atmintinos datos (archyvas)

Sausis


– Prieš 110 metų, 1904 m. sausio 2 d., Utenos aps. Užpalių mstl. gimė Tauro apygardos vadas Zigmas Drunga-Mykolas Jonas.

Prieš 135 metus, 1879 m. sausio 3 d., Ukmergės aps. Kurklių vls. Užunvėžių k. gimė Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Steponas Kairys.

– Prieš 95 metus, 1919 m. sausio 3 d., Kauno aps. Pakuonio vls. Bačkininkų k. gimė partizanas, pogrindinės spaudos platintojas Povilas Buzas.

Prieš 120 metų, 1894 m. sausio 6 d., Akmenėje gimė žinoma Pasaulio tautų teisuolė, nacių okupacijos metais gelbėjusi Vilniaus geto žydus ir jų dvasinį palikimą, Ona Šimaitė

Prieš 70 metų, 1944 m. sausio 9 d., Klivlende (JAV) gaisro metu žuvo tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.

– Prieš 110 metų, 1904 m. sausio 12 d., Ukmergės aps. Musninkų vls. Gelvonėlių k. gimė pogrindinės spaudos bendradarbis, prisiminimų apie sovietines represijas autorius Kazimieras Skebėra.

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. 1991 m. sausio 13 d., sovietinei kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatus, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.

Prieš 85 metus, 1929 m. sausio 15 d., Kretingos aps. Kretingos vls. Rūdaičių k. gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Sausio 13-osios brolijos įkūrėja ir vadovė Jadvyga Bieliauskienė.

– Prieš 65 metus, 1949 m. sausio 20 d., Marijampolės aps. Marijampolės vls. Liepynų k. sunaikintas Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabas. Žuvo rinktinės vadas Kazys Greblikas-Gegužis, Sakalas, Ūkio skyriaus viršininkas Vytas Kronkaitis (Krunkaitis)-Herbas, štabo ir Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Algimantas, Skydas. Tą pačią dieną Vyšnialaukio k. žuvo rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Tarza-Stumbras.

– Prieš 65 metus, 1949 m. sausio 25 d., Panevėžio aps. Smilgių vls. Padaugyvenės k. gyventojo A. Meškausko sodyboje žuvo Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas Petras Masilaitis-Virpša, Giria, štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Brazauskas-Žaibas ir 5 partizanai.

Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. 1945 m. sausio 27 d. Lenkijoje buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla.

– Prieš 70 metų, 1944 m. sausio 29 d., sovietiniai partizanai, užpuolę Eišiškių aps. Jašiūnų vls. Kaniūkų kaimą, sudegino keliasdešimt namų ir nužudė 35 gyventojus.


Vasaris


Prieš 130 metų, 1884 m. vasario 3 d., Utenos aps. Daugailių vls. Madagaskaro k. gimė diplomatas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, arkivyskupas Mečislovas Reinys.

Prieš 100 metų, 1914 m. vasario 15 d., Telšių aps. Varnių vls. Pavandenės k. gimė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjas kun. Vincentas Vėlavičius.

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Prieš 65 metus, 1949 m. vasario 10–20 d., Radviliškio r. Minaičių k., po Stasio Mikniaus klėtimi įrengtame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje, įvyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Organizacija pavadinta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS). Vasario 16 d. pasirašyta LLKS Tarybos Deklaracija – konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.

– Prieš 70 metų, 1944 m. vasario 16 d., per Kauno radiją gen. Povilas Plechavičius paskelbė apie Lietuvos vietinės rinktinės steigimą.

– Prieš 70 metų, 1944 m. vasario 16 d., Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas paskelbė deklaraciją, kurioje buvo išreikšti svarbiausi lietuvių tautinio pogrindžio (antinacinio ir antisovietinio) tikslai ir uždaviniai.

– Prieš 65 metus, 1949 m. vasario 28 d., Kauno aps. Veiverių vls. Girininkų II k. gyventojo Vinco Klimausko namuose žuvo Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas Stanislovas Jaloveckas-Kiškis, Mindaugas, štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Andrius Naudžius-Beržas, Arlausko kuopos vadas ir rinktinės štabo viršininkas Jonas Skučas-Kęstutis ir būrio vadas Bronius Naudžius-Žiemys.


Kovas


Prieš 65 metus, 1949 m. kovo 7 d., Alytaus aps. Kalesninkų miške buvo sunaikinti 2 Dainavos apygardos štabo bunkeriai – prie Žemaitėlių ir Jotiškių k. Viename – Dainavos apygardos štabo – bunkeryje MGB agentai Rytas ir Varnas nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 m. spalio mėn. laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas, Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną. Kitame – Kazimieraičio rinktinės štabo – bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas, Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, Geležinio Vilko tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir partizanas Petras Šilanskas-Labutis.

Prieš 105 metus, 1909 m. kovo 15 d., Palangoje gimė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininkas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, partizanų generolas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas.

Prieš 65 metus, 1949 m. kovo 18 d., Šiaulių aps. Klovainių vls. Laipuškių k. žuvo Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės vadas Jonas Vitautas Česnakavičius-Valas, Daujotas, rinktinės Organizacinio skyriaus viršininkas Algirdas Meškauskas-Lapinas ir partizanas Jonas Ivanauskas-Lizdeika.

Prieš 65 metus, 1949 m. kovo 24 d., Utenos aps. Leliūnų vls. Nolėnų k. gyventojo J. Šimonėlio sodyboje sunaikintas Vytauto apygardos štabo bunkeris. Žuvo apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis ir 6 partizanai.

Prieš 65 metus, 1949 m. kovo 25–28 d., vyko vienas didžiausių Lietuvos gyventojų trėmimų kodiniu pavadinimu „Bangų mūša“ (ištremta apie 30 tūkst. žmonių).

Prieš 95 metus, 1919 m. kovo 28 d., Marijampolėje gimė kovotojas už Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų teises kun. Pranas Račiūnas.


Balandis


Balandžio 11-oji – Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. 1945 m. balandžio 11 d. Vokietijoje buvo išlaisvinti Buchenvaldo kaliniai.

Prieš 105 metus, 1909 m. balandžio 15 d., Kėdainių aps. Šėtos vls. Pramislavos k. gimė pasaulyje pagarsėjusios maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė, politinė kalinė ir kankinė Adelė Dirsytė.

Prieš 105 metus, 1909 m. balandžio 21 d., Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagynėvio k. gimė vienas iš Tauro apygardos ir Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrėjų Antanas Ylius-Vilkas.

Prieš 65 metus, 1949 m. balandžio 28 d., Kuršėnų aps. Tryškių vls. Birbiliškės miške žuvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Ignas Šapkūnas-Buržujus, Meistras ir partizanas Gureckas.


Gegužė


– Prieš 55 metus, 1959 m. gegužės 4 d. naktį, Šilalės r. Buišių k. gyventojo Kazio Nogiaus namuose žuvo paskutiniai Šilalės krašto partizanai Petras Povilas Oželis-Jaunutis ir Feliksas Urbonas-Algirdas.

Gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. 1945 m. gegužės 8 d. nacistinė Vokietija kapituliavo prieš antihitlerinę koaliciją.

Prieš 85 metus, 1929 m. gegužės 10 d., Marijampolės aps. Krosnos vls. Naujienos k. gimė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjas kun. Juozas Zdebskis.

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. Kaune protestuodamas prieš sovietinę okupaciją susidegino Romas Kalanta.

Prieš 70 metų, 1944 m. gegužės 15 d., naciai Kaune suėmė gen. Povilo Plechavičiaus vadovaujamo Lietuvos vietinės rinktinės štabo narius ir pradėjo likviduoti rinktinę.

Prieš 60 metų, 1954 m. gegužės 16 d., Kazachijoje, Karagandos sr. Kengyro lageryje, prasidėjo politinių kalinių sukilimas, kuris truko 40 dienų (iki birželio 26 d.).

– Prieš 65 metus, 1949 m. gegužės 17 d., Jurbarke gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, pogrindinės spaudos platintoja Angelė Paškauskienė.

Trečiasis gegužės sekmadienis (gegužės 18-oji) – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.


Birželis


– Prieš 70 metų, 1944 m. birželio 3 d., keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis vokiečių kareivius, vokiečių esesininkai ir policininkai sudegino Trakų aps. Valkininkų vls. Pirčiupių kaimą ir nužudė apie 120 jo gyventojų.

– Prieš 65 metus, 1949 m. birželio 8 d., Raseinių aps. Viduklės vls. Griaužų k. apylinkėse žuvo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius ir grupės vadas Stasys Šneideris-Varguolis.

– Prieš 65 metus, 1949 m. birželio 8 d., Tauragės aps. Tauragės vls. Sungailiškių k. apylinkių Kaziškės miške sunaikintas Kęstučio apygardos štabas. Žuvo apygardos vadas Aleksandras Miliulis-Algimantas, Neptūnas, Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Steponas Venckaitis-Biliūnas, Girėnas. Su papildomomis karinėmis pajėgomis toliau šukuojant mišką, birželio 9 d. nukautas apygardos štabo narys Albertas Norkus-Linksmutis.

– Prieš 65 metus, 1949 m. birželio 11 d., Tauragės aps. Eržvilko vls. Smaidrių k. žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos narys, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Galiandra, Mindaugas, Kardas.

– Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas (ištremta apie 18 tūkst. žmonių).

– Birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

– Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena. 1941 m. birželio 22–28 d. vyko Birželio sukilimas.

– Prieš 65 metus, 1949 m. birželio 27 d., Raseinių aps. Raseinių vls. Pakapurnio k. apylinkėse, netoli gyventojo Paulausko sodybos, žuvo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas Bronislovas Neverdauskas-Rūkas, Beržas, rinktinės štabo narys Alfonsas Augustinas Pakarklis-Kilpa, Puta ir 2 partizanai.

Prieš 110 metų, 1904 m. birželio 29 d., Raseinių aps. Jurbarko vls. Kalnėnų k. gimė antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Jungtinės Kęstučio apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas, partizanų laikraščio „Laisvės varpas“ redaktorius Petras Paulaitis.


Liepa


Prieš 70 metų, 1944 m. liepos pradžioje, Lietuvoje prasidėjo antroji sovietinė okupacija. Dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui ir frontui traukiantis iš rytų, Raudonoji armija liepos 4 d. peržengė Lietuvos šiaurės rytų sieną ir liepos 13 d. užėmė Vilnių (visa dabartinės Lietuvos teritorija galutinai okupuota 1945 m. sausio mėn.). Kaip atsakas į sovietinę okupaciją liepos mėn. visoje Lietuvoje prasidėjo ginkluotas partizaninis pasipriešinimas, kuris truko devynerius metus.

Prieš 70 metų, 1944 m. liepos 12 d., sunaikintas Kauno getas. Geto kaliniai vyrai buvo išsiųsti į Dachau koncentracijos stovyklą (Vokietija), o moterys – į Štuthofo koncentracijos stovyklą (Lenkija).

– Prieš 65 metus, 1949 m. liepos 22 d., Kauno aps. Veiverių vls. Kuprių k. žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Baltrušaitis-Tigras.

Prieš 70 metų, 1944 m. liepos 24 d., sunaikintas Šiaulių getas. Dauguma geto kalinių vyrų buvo išsiųsta į Dachau, o moterų – į Štuthofo koncentracijos stovyklą.

– Prieš 65 metus, 1949 m. liepos 27 d., Raseinių aps. Raseinių vls. Žagarės k. sunaikintas Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabas. Žuvo rinktinės vadas Antanas Tamošaitis-Neptūnas, Treniota, Rubinas, rinktinės štabo viršininkas Vytautas Bitvinskas-Žaibas ir 4 partizanai.

– Prieš 65 metus, 1949 m. liepos 30 d., Panevėžio aps. Vadoklių vls. Šilų miške žuvo Vyčio apygardos vado pavaduotojas ir štabo viršininkas Kostas Tvaska-Rugelis, Krištaponio rinktinės vadas Jonas Baltušnikas-Vienuolis ir partizanas Jonas Tumšys-Kytras.


Rugpjūtis


– Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų Holokausto atminimo diena. Prieš 70 metų, 1944 m. rugpjūčio 2 d., Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas čigonų lageris. Nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių.

– Prieš 60 metų, 1954 m. rugpjūčio 10 d., Kauno aps. Žiežmarių r. Dūdiškių k. žuvo paskutinis Didžiosios Kovos apygardos partizanas Vincentas Zablackas-Kėkštas.

Prieš 140 metų, 1874 m. rugpjūčio 10 d., Vilkmergės aps. Taujėnų vls. Užulėnio k. gimė tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.

– Prieš 65 metus, 1949 m. rugpjūčio 13 d., Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Užpelkių miške žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo sekretorius, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras Petras Bartkus-Žadgaila, LLKS Tarybos prezidiumo narys, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras Bronislovas Liesis-Naktis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Jonas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir 2 partizanai.

– Prieš 60 metų, 1954 m. rugpjūčio 18 d., Prienų r. Naudžiūnų k. gyventojos M. Milašauskienės sodyboje žuvo paskutinis Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Ungurys ir jo ryšininkas Jurgis Palionis-Dobilas.

Rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Prieš 75 metus, 1939 m. rugpjūčio 23 d., pasirašyti SSRS–Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai, kurie nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. Prieš 25 metus, 1989 m. rugpjūčio 23 d., Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė „Baltijos kelio“ akciją, kurios metu 2 mln. žmonių, reikalaudami nepriklausomybės, susikibo į nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniaus iki Talino.

Prieš 35 metus, 1979 m. rugpjūčio 23 d., Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui ir užsienio valstybių vyriausybėms nusiųstas „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas“, kurį pasirašė 38 lietuviai, 7 latviai, 4 estai ir keletas žymiausių Rusijos žmogaus teisių gynėjų.

Prieš 65 metus, 1949 m. rugpjūčio 27 d., Joniškio aps. Skaistgirio vls. Jurdaičių miške žuvo Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo viršininkas Konstantinas Adeikis-Lokys ir 2 partizanai. Iš apsupties išneštas sunkiai sužeistas rinktinės vadas Pranas Muningis-Žvelgaitis po kelių dienų nusišovė.

– Prieš 65 metus, 1949 m. rugpjūčio 27 d., Kuršėnų aps. Pavėkių k. apylinkėse žuvo Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės vadas Vytautas Chaleckas-Rimgaudas, rinktinės štabo viršininkas Henrikas Chaleckas-Tadas, rinktinės štabo narys Stasys Jogminas-Sakalas ir 7 partizanai.

– Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė.


Rugsėjis


Prieš 65 metus, 1949 m. rugsėjo 9 d., Rietavo aps. Kaltinėnų vls. Karoblio k. žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Aleksandras Milaševičius-Radvila, Ruonis.

Prieš 95 metus, 1919 m. rugsėjo 14 d., Samaroje (Rusija) gimė Dainavos apygardos štabo karininkas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas.

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. 1943 m. rugsėjo 23 d. sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkst. Vilniaus geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2–3 tūkst.

Prieš 65 metus, 1949 m. rugsėjo 23 d., Alytaus aps. Kalesninkų miške žuvo Tauro apygardos štabo narys, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įgaliotinis užsieniui Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis ir Dainavos apygardos štabo narys Juozas Makarevičius (Makaraitis)-Žilvitis.

– Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. Prieš 70 metų, 1944 m. rugsėjo 28 d., Vilniuje, KGB rūmuose, buvo nužudytos pirmosios aukos, kurių palaikai užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje.

Prieš 65 metus, 1949 m. rugsėjo 28 d., Šakių aps. Jankų vls. Viliūšių k. apylinkių Šunkarių miške žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos narys, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, Tauro apygardos vadas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas.

Prieš 65 metus, 1949 m. rugsėjo 28 d., Utenos aps. Alantos vls. Papiškių k. apylinkėse žuvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas Jonas Markūnas-Šiaurys, Viesulas, rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas Boleslovas Jakštonis-Trockis ir 6 partizanai.


Spalis


– Prieš 45 metus, 1969 m. spalio 2 d., Akmenės r. Menčių ir Liepkalnio k. apylinkėse KGB nušovė paskutinį Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizaną Kostą Liuberskį-Žvainį.

Prieš 70 metų, 1944 m. spalio 7 d., prie Mažeikių aps. Sedos mstl. įvyko Tėvynės apsaugos rinktinės kautynės su Raudonosios armijos daliniais.

– Prieš 95 metus, 1919 m. spalio 13 d., Panevėžio aps. Ramygalos vls. Gudelių k. gimė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadas Edvardas Daučiūnas-Jokeris.

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Prieš 70 metų, 1944 m. spalio mėn., pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje pradėtas vykdyti gyventojų genocidas – per 300 tūkst. gyventojų nužudyta, 100 tūkst. ištremta.

Prieš 65 metus, 1949 m. spalio 18 d., Šakių aps. Barzdų vls. Gražiškių k. žuvo Tauro apygardos štabo Ūkio skyriaus aprūpinimo poskyrio viršininkas (1948 m. sausio–1949 m. kovo mėn. Kęstučio rinktinės vadas) Jonas Brazys-Klajūnas ir jo adjutantas Liudvikas Juodkojis-Kariūnas.

Prieš 65 metus, 1949 m. spalio 28 d., Utenos aps. Anykščių vls. Butkiškių vnk. Jovaišų sodyboje išduoti ir apsupti susisprogdino Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, jo žmona, štabo sekretorė Joana Railaitė-Neringa ir partizanas Juozas Jovaiša.


Lapkritis


Prieš 65 metus, 1949 m. lapkričio 1 d., Šimonių girioje prie Priegodo ežero žuvo Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, jo adjutantas Aleksandras Matelis-Audenis, apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas, apygardos štabo adjutantas Jonas Burneika-Tardytojas ir 4 partizanai. Prie Denionių ežero Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo bunkeryje žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) srities atstovas Rytų Lietuvos (Kalnų) srityje Henrikas Danilevičius-Vidmantas ir 2 partizanai. Karinės čekistų operacijos metu lapkričio 1 ir 2 d. Šimonių girioje dar buvo sunaikinti 6 bunkeriai, žuvo 20 partizanų.

Prieš 65 metus, 1949 m. lapkričio 14 d., Prienų aps. Šilavoto vls. Prankiškės vnk. žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Jonas Valenta-Čempionas.

Prieš 65 metus, 1949 m. lapkričio 26 d., Alytaus aps. Alovės vls. Varčios miške, netoli Bogušiškių k. gyventojo Pivašiūno sodybos, žuvo Dainavos apygardos štabo vado pavaduotojas ir apygardos Žvalgybos skyriaus vadas Julius Karpis-Vieversys, Kazimieraičio rinktinės vadas Bernardas Navickas-Girinis, rinktinės štabo viršininkas Bronius Kukauskas-Kalvaitis ir 5 partizanai.

Prieš 60 metų, 1954 m. lapkričio 26 d., Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininkas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, partizanų generolas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas.


Gruodis


Prieš 65 metus, 1949 m. gruodžio 15 d., Punsko vls. Šlynakiemio k. (Lenkija) žuvo Dainavos apygardos karininkas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir partizanas Vitas (Vytautas) Prabulis-Žaibas.

Prieš 70 metų, 1944 m. gruodžio 16–19 d., Kauno aps. Čekiškės vls. Juodaičių, Pavietavos ir Vosbutų kaimų apylinkėse NKVD kariuomenės kareiviai sudegino 27 sodybas ir nužudė per 30 šių kaimų gyventojų.

Prieš 70 metų, 1944 m. gruodžio 23–25 d., Alytaus aps. Merkinės vls. NKVD kariuomenės kareiviai sudegino apie 60 Klepočių ir aplinkinių kaimų sodybų, nužudė daugiau nei 30 šių kaimų gyventojų.

Prieš 70 metų, 1944 m. gruodžio 28 d., Kauno aps. Raudondvario vls., ties Aukš-tutinių ir Žemutinių Kaniūkų k. riba, žuvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) steigėjas ir vyriausiasis vadas Kazys Veverskis-Senis.

Prieš 65 metus, 1949 m. gruodžio 30 d., Ukmergės aps. Pabaisko vls. Juodkiškių k. gyventojo K. Tarulio sodyboje žuvo Didžiosios Kovos apygardos vadas Alfonsas Morkūnas-Plienas, apygardos štabo viršininkas Vladas Ališauskas-Puškinas, B rinktinės vadas Pranas Grigas-Geniukas, štabo apsaugos būrio vadas Bronislovas Medelskas-Krienas (LVIA: gimė 1927 m. gruodžio 14 d. Liuliškių k. Igno ir Saliomėjos Krištaponytės Medelskų šeimoje) ir partizanas Bronius Dūda (Dudavičius)-Narutis.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”