2017 m. birželio 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Holokaustas Lietuvoje

Iki nacių–sovietų karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų. Nacių okupacijos metais savo istorija ir kultūra garsi Lietuvos žydų bendruomenė (litvakai) buvo beveik visiškai sunaikinta: nužudyta apie 195–196 tūkst. Lietuvos žydų.


Lietuvoje vykdytas žydų genocidas gali būti skirstomas į 3 laikotarpius.

PIRMASIS LAIKOTARPIS (1941 m. birželio pabaiga–lapkritis)

Pirmasis žydų genocido Lietuvoje laikotarpis – pats baisiausias ir tragiškiausias, nes buvo nužudyta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų.


Data Įvykis
1941 06 24 Pirmosios žydų žudynės Lietuvoje. Jas vykdė Tilžės gestapo ir Klaipėdos policininkų būrys Gargžduose, buvo sušaudytas 201 žmogus.
1941 06 25 SS brigadefiurerio Walterio Stahleckerio vadovaujama vokiečių saugumo policijos ir SD operatyvinė grupė A su priešakiniais vermachto daliniais pasiekė Kauną ir įkūrė čia savo štabą. W. Stahleckeris ėmė organizuoti žydų ir komunistų naikinimo akcijas.
1941 06 28 Nuginkluoti Kaune veikę lietuvių sukilėlių būriai, įkurtas Tautos darbo apsaugos (TDA) batalionas. Kartu su vokiečių gestapininkais TDA batalionas pradėjo vykdyti sistemingas masines žydų žudynes Kauno fortuose ir provincijoje.
1941 07 02 SS štandartenfiurerio Karlo Jägerio vadovaujamas 3/A operatyvinis būrys perėmė saugumo policijos funkcijas Lietuvoje.
1941 07 04, 06 Kauno VII forte 3/A operatyvinio būrio vado K. Jägerio įsakymu sušaudyta apie 3 tūkst. žydų.
1941 07 10 Kauno karo komendantas Jurgis Bobelis ir Kauno miesto burmistras Kazimieras Palčiauskas išleido įsakymą steigti Kauno getą.
1941 08 09 Vilniaus sritis perėjo 3/A operatyvinio būrio žinion.
1941 08 15 Visi Kauno žydai perkeldinti į Vilijampolėje įsteigtą getą.
1941 09–11 Kaune suorganizuotas majoro Antano Impulevičiaus vadovaujamas 2-asis (vėliau pavadintas 12-uoju) lietuvių policijos batalionas, vykdęs masines žydų žudynes Baltarusijoje 1941 m. rudenį.
1941 09 06 Vilniaus geto įkūrimas. Gete Nr. 1 (Didžiajame) buvo apgyvendinta apie 30 tūkst., o gete Nr. 2 (Mažajame) – 9–11 tūkst. žydų.
1941 10 02 Šiaulių sritis perėjo 3/A operatyvinio būrio žinion.
1941 10 Po kelių įvykdytų akcijų likviduotas Vilniaus mažasis getas. Visi jo gyventojai nužudyti Paneriuose.
1941 10 29 Didžiausia Kauno žydų žudynių akcija. Apie 10 tūkst. žydų buvo išvaryti į IX fortą ir ten sušaudyti iš anksto iškastuose didžiuliuose grioviuose. Pasak K. Jägerio raporto, 1941 m. spalio 29 d. IX forte nužudyta 9200 žydų: 2007 vyrai, 2920 moterų ir 4273 vaikai.

ANTRASIS LAIKOTARPIS (1941 m. gruodis–1943 m. kovas)

Antrasis žydų genocido Lietuvoje laikotarpis santykinai vadinamas stabilizacijos laikotarpiu, nes jo metu masinių žydų žudynių nevyko. Šiuo tarpsniu naciai siekė žydų darbo jėgą maksimaliai panaudoti vokiečių karo ekonomikos tikslams.


Data Įvykis
1943 02 Nacių administracija nusprendė likviduoti getus. Pirmiausia tai buvo padaryta prie Lietuvos generalinės srities prijungtose Svyrių ir Ašmenos apskrityse. 1943 m. kovo mėn. likviduoti Švenčionių, Mikališkių, Ašmenos ir Salų getai. Apie 3 tūkst. šių getų kalinių perkelti į Vilniaus getą, o kiti sušaudyti Panerių miškelyje. Iš viso nužudyta 4–5 tūkst. žydų.

TREČIASIS LAIKOTARPIS (1943 m. balandis–1944 m. liepa)

Trečiuoju žydų genocido Lietuvoje laikotarpiu Vilniaus apygardoje sustiprėjo sovietinių partizanų judėjimas. Iš getų pabėgę žydai stodavo į partizanų būrius. Tai paskatino nacių administraciją likviduoti Vilniaus apygardos getus ir darbo stovyklas. Atnaujintos masinių žudynių akcijos.


Data Įvykis
1943 06 21 Heinrichas Himmleris įsakė likviduoti visus Ostlando teritorijoje esančius getus. Darbingi žydai turėjo būti perkelti į SS koncentracijos stovyklas.
1943 07 Likviduotos Vilniaus getui pavaldžios žydų darbo stovyklos Kenoje ir Bezdonyse. Vokiečių gestapininkai ir lietuvių policininkai sušaudė 500–600 jose dirbusių žydų.
1943 09 23–24 Likviduotas Vilniaus getas. Darbingi vyrai ir moterys (apie 11 tūkst.) išsiųsti į Estijos ir Latvijos koncentracijos stovyklas, o seniai, nedarbingos moterys ir vaikai (apie 3,5 tūkst.) išvežti sunaikinti į koncentracijos stovyklas Lenkijoje.
1943 09–10 Kauno ir Šiaulių getus ėmė kontroliuoti SS, getai tapo koncentracijos stovyklomis.
1943 11 05 Šiaulių gete atrinkti vaikai ir nedarbingi asmenys. Į Vokietijos koncentracijos stovyklas (manoma, kad į Osvencimą) išvežta 570 vaikų ir 260 senelių žydų.
1944 03 26–27 Įvykdyta žiauri vaikų atėmimo akcija Kauno gete. Esesininkai ir ukrainiečių policininkai surinko apie 1,7 tūkst. vaikų ir senelių, suėmė 130 geto policininkų. 1944 m. kovo 27 d. suimtieji (tarp jų ir 34 žydų policininkai) sušaudyti IX forte.
1944 07 08 Kauno geto likvidavimo pradžia.
1944 07 12 Gestapininkai ėmė padeginėti Kauno geto namus. Sudeginti beveik visi gyvenamieji namai ir geto dirbtuvės. 6–7 tūkst. žmonių buvo išvežta į Vokietijos koncentracijos stovyklas, apie 1 tūkst. nužudyta ir 300–400 žydų išsigelbėjo.
1944 07 15 Pradėtas Šiaulių geto likvidavimas. Apie 2 tūkst. žmonių išvežta į koncentracijos stovyklas: vyrai buvo nugabenti į Dachau, o moterys ir vaikai – į Štuthofą.
1945 05 02 Amerikiečių kariuomenė išlaisvino Dachau koncentracijos stovykloje likusius gyvus Kauno ir Šiaulių žydus.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”