2017 m. balandžio 30 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
„ALGIMANTO APYGARDOS PARTIZANŲ KOVŲ TAKAIS“

PAŽINTINIS MARŠRUTAS „ALGIMANTO APYGARDOS PARTIZANŲ KOVŲ TAKAIS“
(bus papildyta)


Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“ Šimonių girioje įrengtas siekiant supažindinti Lietuvos visuomenę ir atvykusius svečius su Algimanto apygardos partizanų kovų dėl laisvės istorija (1944–1953). Per visą partizaninį karą Šimonių giria buvo labai svarbi Algimanto apygardos partizanų telkimosi vieta. Girioje 1947 m. kovą įsikūrė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) vadavietė. Iš ten buvo vadovaujama visam pasipriešinimo judėjimui Aukštaitijoje. 1949 m. vasarą Šimonių girioje vadavietę įsirengė Algimanto apygardos vadovybė. Girioje telkėsi didžioji dalis Šarūno rinktinės partizanų.

Keliaudami pažintiniu maršrutu lankytojai galės aplankyti buvusios Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) vadavietės vietą, Algimanto apygardos vadovybės slėptuvę (bunkerį), kitas buvusių partizanų slėptuvių (bunkerių) vietas, taip pat kapines, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai.

Pakeliui įrengti 4 informaciniai stendai, kuriuose pateikiama informacija apie lankomus objektus. Stenduose esantys taškiniai QR kodai suteikia galimybę lankytojams prisijungti prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svetainės puslapio ir pasiskaityti išsamesnę informaciją apie lankomą objektą. Kad lankytojams būtų lengviau surasti objektus, pastatytos maršruto kryptį nurodančios rodyklės, vietose, kur nėra galimybės prie lankytino objekto privažiuoti automobiliu arba dviračiu, maršrutas pažymėtas simboliais ant medžių.

Maršrutas įrengtas bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Anykščių rajono savivaldybei ir VĮ Anykščių miškų urėdijai.


LANKYTINI OBJEKTAI:
  • Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Margio būrio Žaibo skyriaus slėptuvė (schemoje Nr. 1). Iš visų Šimonių girioje ir jos apylinkėse įrengtų slėptuvių ši išsiskyrė ypač ilgu – 44–45 metrų – atsarginiu išėjimu. Slėptuvė buvo sunaikinta 1949 m. lapkričio 2 d. karinės čekistų (MGB) operacijos metu. Slėptuvėje buvę 6 partizanai nepasidavė ir žuvo kovodami.

  • Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadavietė (schemoje Nr. 2). Ant kalvos įrengtoje slėptuvėje, partizanų vadintoje Birutkalniu, 1947 m. pavasarį įsikūrė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadavietė. 1947–1948 m. iš jos visai partizanų sričiai vadovavo srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris. Plačiau.

  • Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Plechavičiaus kuopos Žalgirio būrio slėptuvė (schemoje Nr. 3).

  • Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Plechavičiaus kuopos Žalgirio būrio Ryto skyriaus slėptuvė (schemoje Nr. 4). Ją prie Barčios kalno įsirengė Ryto skyriaus vadas Jurgis Trečiokas-Rytas. 1949 m. lapkričio 2 d. sovietų saugumo (MGB) pajėgos šturmavo slėptuvę. Vienas partizanas, nenorėdamas gyvas pasiduoti, nusišovė, o keturi pateko į nelaisvę.

  • Algimanto apygardos partizanų vadavietė (schemoje Nr. 5). 1949 m. vasarą Algimanto apygardos vadu paskirtas Antanas Starkus-Montė įsirengė įspūdingo dydžio bunkerį: 41 metro ilgio koridorius jungė keletą atskirų patalpų, pavyzdžiui, patalpa, skirta kovotojams gyventi, buvo 20 kv. m ploto, o vado patalpa – 12 kv. m ploto. Plačiau apie Algimanto apygardą.
  • Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Plechavičiaus kuopos Žalgirio būrio slėptuvė (schemoje Nr. 6). 1949 m. lapkričio 2 d. slėptuvę apsupus sovietų saugumo (MGB) pajėgoms žuvo 5 partizanai: būrio vadas Albertas Žilys-Kęstutis, partizanai Alfonsas Niaura-Tursas, Juozas Pakštas-Gegutė, Bronislovas Birka-Klevas ir Vlada Albina Vizbarienė-Gražina.

  • Sliepsiškio partizanų kapinės. Tai senosios, nebeveikiančios Sliepsiškio kaimo kapinės. Kadangi kapinės plytėjo atokioje vietoje, jose nuo 1945 m. buvo slapta pradėti laidoti Šimonių girioje ir jos apylinkėse žuvę partizanai. Dalis girioje žuvusių partizanų palaikų čia perlaidoti Atgimimo laikotarpiu ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1989–1991 m.

  • Aukštaitijos partizanų vadavietės vieta (bunkeris). Tai slėptuvė įrengta Jovaišų sodyboje Butkiškio kaime (Anykščių rajone Andrioniškio seniūnijoje). 1947 m. joje vadavietę įkūrė Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas. Jį paskyrus Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadu – slėptuvė tapo visos partizanų srities vadaviete. Plačiau.

Atgal >



Daugiau informacijos:

Apie Vincą Kaulinį-Miškinį
Laisvės kryžkelės. Šiaurės Rytų (Karaliaus Mindaugo, Kalnų) partizanų sritis
Apie Algimanto apygardą
Apie Antaną Slučką-Šarūną
Apie Algimanto apygardą: Laisvės kryžkelės. Algimanto apygarda
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”