2017 m. birželio 29 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Alfonsas Svarinskas
IN MEMORIAM

ALFONSAS SVARINSKAS

(1925 01 21–2014 07 17)


Alfonsas Svarinskas gimė 1925 m. sausio 21 d. Ukmergės aps. Deltuvos vls. Kadrėnų k. vidutinio ūkininko šeimoje. Skaitymo pradžiamokslį išėjęs su senele, toliau lankė Vidiškių, Ukmergės ir Deltuvos pradžios mokyklas. Vėliau mokėsi Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. Anksti pajutęs pašaukimą tarnauti Dievui ir žmonėms, 1942 m. A. Svarinskas įstojo mokytis į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją.

Dar pirmosios sovietinės okupacijos metais A. Svarinskas įsitraukė į pogrindinę kovą, kurią tęsė ir studijuodamas seminarijoje: aprūpindavo partizanus medikamentais, pogrindžio spauda, dokumentais. 1946 m. pavasarį, vengdamas suėmimo, pasitraukė iš seminarijos ir įstojo į Ukmergės apylinkėse veikusių partizanų gretas. Deja, dar tų pačių metų gruodžio mėn. buvo suimtas, nuteistas 10 metų lagerio bei 5 metams teisių apribojimo ir išvežtas į Užpoliarę, Abezės lagerį (Minlagas). Ten dirbo naktiniu sargu, lagerio ligoninės felčeriu. Sąlygos buvo labai sunkios: šaltis, menki rūbai, alkis, visokiausios ligos… Dirbdamas su ligoniais ir pats užsikrėtė plaučių tuberkulioze, tačiau visuomet stengėsi padėti kenčiantiems likimo draugams. 1954 m. spalio 3 d. tame pačiame Abezės lageryje įkalintas Telšių vyskupas Pranciškus Ramanauskas įšventino A. Svarinską į kunigus.

1956 m. paleistas iš lagerio kun. A. Svarinskas grįžo į Lietuvą ir Kulautuvoje (Kauno r.) pradėjo pastoracinį darbą. Tačiau sovietų saugumas nepaliko jo ramybėje. 1957 m. per šv. Kūčias kunigo namuose padarius kratą buvo paimta keletas prieškarinių knygų, tarp jų ir A. Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“. 1958 m. sausio mėn. A. Svarinskas persikėlė į Betygalą (Raseinių r.), bet jau balandžio mėn. buvo suimtas. Pretekstu tapo antisovietinis pamokslas ir velykinė procesija, kurioje dalyvavo penkiasdešimt moksleivių. Dar apkaltintas ir „antitarybinės“ literatūros laikymu kunigas gavo 6 metus lagerio ir buvo išvežtas į Dubrovlagą (Mordovija). Iš skirtosios bausmės daugiau nei dvejus metus jis praleido ypač griežto režimo kalėjime, vadinamajame Akmeniniame maiše (rus. Каменный мешок), kur sutiko kitą garsų Lietuvos laisvės kovotoją Petrą Paulaitį, sovietiniuose lageriuose sėdėjusį 35 metus. Beje, kalėdamas lageriuose A. Svarinskas pažino daug iškilių žmonių: vysk. P. Ramanauską, gen. Joną Juodišių, prof. Levą Karsaviną, adv. Vladą Nacevičių, kun. Liudą Puzoną, kan. Petrą Raudą, ukrainiečių arkivysk. Jozapą Slipijų, kun. prel. Vladislavą Bukovinskį ir kt.

1964 m. antrą kartą iš lagerio į Lietuvą grįžęs kun. A. Svarinskas ilgą laiką niekur nebuvo registruojamas, jam neleista dirbti kunigu. Tik 1965 m. pabaigoje jis buvo paskirtas į Miroslavą (Alytaus r.), vėliau dirbo Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.), Igliaukoje ir Patilčiuose (Marijampolės r.), kol 1976 m. buvo perkeltas į Viduklę (Raseinių r.), kur klebonavo iki trečiojo savo arešto. Nei tardymai, nei kankinimai, nei ilgi lageryje praleisti metai nepalaužė kun. A. Svarinsko dvasios stiprybės, ryžto kovoti. Jis aktyviai prisidėjo prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo, buvo vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto (TTGKK) steigėjų, dalyvavo Eucharistijos bičiulių sąjūdžio veikloje, organizuodavo tikinčiųjų procesijas, lankymąsi politinių kalinių teismuose. Už aktyvią veiklą A. Svarinskui buvo ne kartą skirtos administracinės nuobaudos. Neatsitiktinai KGB jam suteikė slapyvardį Nepataisomasis (rus. Неисправимый). 1983 m. sausio mėn. kun. A. Svarinskas buvo suimtas trečią kartą ir nuteistas 7 metams lagerio ir 3 metams teisių apribojimo. Šįkart jis buvo išvežtas į Permės (Molotovo) lagerį – 36-ajį griežtojo režimo punktą Kučino vietovėje. Tačiau JAV prezidento Ronaldo Reigano ir vienos garsiausių žmogaus teisių gynimo organizacijų „Amnesty International“ tarpininkavimu 1988 m. kunigas buvo paleistas iškėlus sąlygą, kad jis išvyks iš Sovietų Sąjungos.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. A. Svarinskas grįžo į Tėvynę, vėl ėmė aktyviai dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Kurį laiką dirbo kardinolo Vincento Sladkevičiaus sekretoriumi, 1991 m. buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo nariu. 1991–1995 m. buvo vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės kapelionu, jam suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis. 1997 m. paskirtas Kauno Įgulos bažnyčios rektoriumi, Prisikėlimo bažnyčios altarista, 1998–2000 m. buvo Kavarsko (Anykščių r.) klebonu, nuo 2000 m. – Ukmergės Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentu. Jis taip pat ėjo Lietuvos partizanų kapeliono pareigas. 1990 m. lapkričio 14 d. popiežius Jonas Paulius II suteikė A. Svarinskui monsinjoro titulą.

1998 m. už dalyvavimą ginkluotoje rezistencijoje A. Svarinskui buvo pripažintas Kario savanorio statusas. Už narsą, pasiaukojimą ir ištvermę kovojant dėl Tautos laisvės bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje 1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis buvo apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2001 m. – Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Lietuvos šaulių sąjunga jį apdovanojo Šaulių žvaigžde.

A. Svarinsko veikla ginant žmogaus teises sulaukė ir tarptautinio pripažinimo: jis buvo apdovanotas diplomu Detroite (JAV), Pueblo (Meksika) miesto premija, gavo Venesuelos apdovanojimą „II Grand Cordon“. Yra Lecco miesto (Italija) ir Raseinių garbės pilietis.

Mirė 2014 m. liepos 17 d., eidamas 90-uosius metus. Jo paties prašymu buvo palaidotas Dukstynos kapinėse netoli Ukmergės.

Su meile ir pagarba saugosime šviesų monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimą.


Alfonsas Svarinskas Abezės lageryje. Komijos ASSR, 1955 m. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių Antrą kartą įkalintas kun. Alfonsas Svarinskas su likimo draugu Motiejumi Klyviu. Dubrovlagas, Mordovija, 1959 m. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių Trečią kartą suimtas kun. Alfonsas Svarinskas. Vilnius, 1983 m. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių
TTGKK nariai kunigai Vincentas Vėlavičius, Alfonsas Svarinskas ir Juozas Zdebskis lanko ligoninėje sunkiai sergantį kun. Karolį Garucką. 1979 m. Iš Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejaus rinkinių TTGKK nariai Viduklėje, minint kun. Alfonso Svarinsko kunigystės 25 metų sukaktį. 1979 m. spalis. Iš Genocido aukų muziejaus rinkinių Trečią kartą sugrįžus iš lagerio. Iš kairės: nežinomas vyras, sesuo Monika Gavėnaitė, kun. Alfonsas Svarinskas, sesuo Nijolė Sadūnaitė, sesuo Gerarda Elena Šuliauskaitė, kun. Juozapas Razmantas. 1988 m. liepa. Iš Nijolės Sadūnaitės asmeninio archyvo
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”