2017 m. spalio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Eugenijus Rimvydas Stancikas
IN MEMORIAM

Eugenijus Rimvydas Stancikas (1934 04 06–2014 07 03)


Eugenijus Rimvydas Stancikas gimė 1934 m. balandžio 6 d. Panevėžio aps. Krekenavos mst. tarnautojų Felicijos ir Vincento Stancikų šeimoje. Vėliau šeima gyveno Ramygaloje, Kaišiadorių apskrityje, Šilutėje. Besimokydamas Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje E. R. Stancikas įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimą: nuo 1951 m. rugsėjo mėn. priklausė mokykloje veikusiai pogrindinei patriotinei mokinių organizacijai „Laisvojo Lietuvos jaunimo tautinis susivienijimas“. Jos nariai rengėsi kilus karui su ginklu rankose priešintis okupantams, rinko lėšas tremtiniams remti, tarp moksleivių skleidė patriotines nuotaikas, ieškojo galimybių įsigyti ginklų bei bandė užmegzti ryšius su partizanais. E. R. Stancikas ir kiti organizacijos nariai buvo išaiškinti ir suimti 1952 m. Tais pačiais metais LSSR Aukščiausias teismas E. R. Stanciką nuteisė 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Kazachijos SSR Karagandos sr. SSRS MVD Ypatingajame pataisos darbų lageryje Nr. 8 „Pesčiannyj“. 1955 m., peržiūrėjus bylą, iš lagerio buvo paleistas ir grįžo į Šilutę. Tais pačiais metais paimtas į privalomąją tarnybą sovietų kariuomenėje. Tarnavo Murmansko sr. Severomorsko mieste. Grįžęs iš kariuomenės 1957 m. eksternu baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą studijuoti anglų kalbos. Deja, dėl savo praeities iš universiteto buvo pašalintas. Teko grįžti į Šilutę, dirbti fizinį darbą. 1960 m. sukūrė šeimą ir persikėlė gyventi į Vilnių. Dirbo LSSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute laborantu, Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo rusų kalbą ir literatūrą. Negavęs leidimo studijuoti aspirantūroje ir darbo pagal specialybę, turėjo persikvalifikuoti ir dirbti ekonomistu. Beveik 20 metų išdirbo gamybiniame susivienijime „Autoservisas“.

Prasidėjus Atgimimui E. R. Stancikas aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime: buvo darbovietės Sąjūdžio grupės nariu, organizavo susirinkimus ir renginius, dalyvavo „Baltijos kelyje“, 1991 m. per tragiškus sausio įvykius budėjo prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Priklausė Lietuvos politinių kalinių sąjungai (LPKS), Tėvynės sąjungai ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai (LLKS). Buvo renkamas LPKS Tarybos ir Prezidiumo nariu, Revizijos komisijos pirmininku, Vilniaus m. skyriaus valdybos nariu.

Nuo 1993 m. E. R. Stancikas dirbo Valstybiniame Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centre. Reorganizavus šią instituciją į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, 1997 m. paskirtas Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotoju. Jam taip pat patikėtos garbingos ir atsakingos Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininko pareigos. E. R. Stancikui teko vadovauti Komisijai sudėtingiausiu metu, kai į ją masiškai ir beveik vienu metu kreipėsi dešimtys tūkstančių buvusių rezistentų ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų. Teko operatyviai ir sklandžiai formuoti ir organizuoti Komisijos darbą aptarnaujančių grupių veiklą, užtikrinti teisės aktų vykdymą, atstovauti Komisijai ir ginti jos priimtus sprendimus. Šias pareigas E. R. Stancikas ėjo iki 2005 m., kol išėjo užtarnauto poilsio.

1999 m. E. R. Stancikui pripažintas Laisvės kovų dalyvio statusas. 2010 m. jis išleido prisiminimų knygą „Operacija „Išsigimėliai“, arba moksleiviai MGB pinklėse“.

Mirė 2014 m. liepos 3 d., eidamas 81-uosius metus. Palaidotas Vilniaus m. Karveliškių kapinėse.

Buvusių bendradarbių atmintyje išliks nepaprastas velionio darbštumas, pareigingumas, gebėjimas konstruktyviai bei taktiškai spręsti iškilusias problemas. Kartu tai buvo nepaprastai kuklus ir nuoširdus žmogus.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”