2017 m. birželio 29 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms skirti renginiai

2014 m. birželio 14 d. Vilniuje vyko tradiciniai Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms skirti renginiai, kurių vienas iš organizatorių buvo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Ryte Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko iškilmingas minėjimas. Renginio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusiuosius ir nukankintus tremtyje ir visus žuvusius kovoje už Lietuvos laisvę. Kalbėjo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos provincijolas Gintaras Vitkus, Seimo nariai tremtiniai: Vida Marija Čigriejienė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Juozas Olekas. Iškilmingame renginyje buvo skirtas dėmesys ir ekspedicijų į tremties vietas organizatoriams. Į susirinkusiuosius bendrijos „Lemtis“ vardu kreipėsi LGGRTC Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė ir 2013 m. projekto „Misija Sibiras“ dalyvis Matas Kasperavičius. Seimo nariai, patyrę sovietinę tremtį, perdavė bendrijos „Lemtis“ ir projekto „Misija Sibiras“ atstovams Lietuvos valstybės vėliavas – ši ceremonija ateityje turėtų tapti iškilmingo minėjimo tradicija. Visi minėjimo dalyviai ir Atvirų durų valandų lankytojai galėjo apžiūrėti Parlamento galerijoje eksponuojamą LGGRTC organizuojamo nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių piešinių ir maketų parodą „Skaudžių likimų aidas“. Likus minutei iki vidurdienio Nepriklausomybės aikštėje tylos minute pagerbtos okupacijos aukos, o 12 val. įvyko Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Vėliau vyko tradicinė Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje. Jos metu į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kultūros ministras Šarūnas Birutis, buvęs 1941 ir 1951 metų tremtinys Rimvydas Racėnas, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris. Aktorė Jūratė Vilūnaitė skaitė ištrauką iš LGGRTC išleistos R. Racėno knygos „Į mielą šalį Lietuvą“, jaunoji šaulė Rimantė Paškevičiūtė atliko savos kūrybos dainą „Gal pavargai?“, o Vilniaus „Versmės“ ir Viršuliškių mokyklų mokiniai papuošė pievelę pilietinės iniciatyvos „Kad ne auksinės vasaros...“ simboliais – popieriniais rugiagėlių žiedais. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės orkestras, valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“.

Po ceremonijos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje jos dalyviai vyko prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo. Ten koncertavo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“, LRT vaikų choras, fleitininkas Giedrius Gelgotas ir nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai Gabija Barišauskaitė ir Gytis Jasulaitis, kuriems pritarė smuikininkė Rima Gliaubicienė. Kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Vilniaus arkivyskupijos kancleris monsinjoras Robertas Šalasevičius, aktorius Evaldas Jaras skaitė poeto Leonardo Matuzevičiaus eiles, o Virgilijus Kubilius – ištrauką iš Algimanto Katiliaus atsiminimų knygos „Tremtinio užrašai“.

16 val. LGGRTC kiemelyje vyko tradicinė Atminimo valanda-koncertas, kurioje dalyvavo lietuvių liaudies dainų atlikėja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Veronika Povilionienė, konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatė Akvilė Vervečkaitė, gitaristas Robertas Semeniukas ir jaunieji liaudies dainų atlikėjai – Vervečkų ir Anušauskų šeimų vaikai iš Alytaus rajono.

Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje vyko sakralinės muzikos valanda, buvo aukojamos šv. Mišios, o Vilniaus paveikslų galerijos kieme buvo atliekamas Volfgango Amadėjaus Mocarto „Requiem“.

Birželio 14 ir 15 dienomis taip pat buvo galima nemokamai apsilankyti Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje buvo eksponuojama dailininko Henriko Cipario tapybos darbų paroda „Raudoni laikai“, Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje – Valentino Algirdo Kaliūno retrospektyvinė tapybos ir fotografijų paroda „Tremtinio širdies godos“, o Tuskulėnų rimties parke po atviru dangumi – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“. Aukų gatvėje po atviru dangumi tradiciškai buvo eksponuojami nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių piešiniai.

 
 
 
 [ 1 ]  2 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”