http://genocid.lt/centras/lt/219/c/

Atmintinos datos ir sukaktys 2019 m.

Sausis


– Prieš 100 metų, 1919 m. sausio 3 d., Kauno aps. Pakuonio vls. Bačkininkų k. gimė partizanas, pogrindinės spaudos platintojas Povilas Buzas (mirė 2012 m. sausio 13 d. Birštone).

– Prieš 80 metų, 1939 m. sausio 6 d., Rokiškio vls. Ratkūnų k. gimė pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, pogrindinės spaudos platintojas, politinis kalinys Petras Plumpa.

– Prieš 90 metų, 1929 m. sausio 6 d., Tauragės aps. Skaudvilės vls. Skaudvilės mstl. gimė disidentas, pogrindžio spaudos tekstų autorius ir bendradarbis Stasys Stungurys.

– Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 12 d., Lazdijų aps. Leipalingio vls. Gerdašių k. gimė disidentas, kultūros veikėjas, vienas iš pogrindžio literatūrinio almanacho „Pastogė“ leidėjų Juozas Prapiestis (mirė 2013 m. Vilniuje).

Sausio 13-ojiLaisvės gynėjų diena. 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.

–  Prieš 90 metų, 1929 m. sausio 15 d., Kretingos aps. Kretingos vls. Rūdaičių k. gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Sausio 13-osios brolijos įkūrėja ir vadovė Jadvyga Bieliauskienė (mirė 2009 m. lapkričio 21 d.).

–  Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 20 d., Marijampolės aps. Marijampolės vls. Liepynų k. sunaikintas Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabas. Žuvo rinktinės vadas Kazys Greblikas-Gegužis, Sakalas, Ūkio skyriaus viršininkas Vytas Kronkaitis (Krunkaitis)-Herbas, štabo ir Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Algimantas, Skydas. Tą pačią dieną Vyšnialaukio k. žuvo rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Tarza-Stumbras.

–  Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 25 d., Panevėžio aps. Smilgių vls. Padaugyvenės k. gyventojo A. Meškausko sodyboje žuvo Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės vadas Petras Masilaitis-Virpša, Giria, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Brazauskas-Žaibas, rinktinės vado asmens sargybinis Mečislovas Baltramiejūnas-Tadas ir keturi jų bendražygiai.

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. 1945 m. sausio 27 d. Lenkijoje buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla.

– Prieš 70 metų, 1949 m. sausio 31 d., Kupiškio aps. Aukštupėnų vls. Ožkinių k. žuvo Dariaus ir Girėno rinktinės partizanų būrio vadas Albinas Tindžiulis-Dėdė.


Vasaris


Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

– Prieš 70 metų, 1949 m. vasario 16 d., Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. Miknių sodyboje Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje paskelbta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija– konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.

–  Prieš 70 metų, 1949 m. vasario 28 d., Kauno aps. Veiverių vls. Girininkų II k. gyventojo Vinco Klimausko namuose žuvo Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas Stanislovas Jaloveckas-Kiškis, Mindaugas, štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Andrius Naudžius-Beržas, Arlausko kuopos vadas ir rinktinės štabo viršininkas Jonas Skučas-Kęstutis ir būrio vadas Bronius Naudžius-Žiemys.


Kovas


Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 7 d., Alytaus aps. Kalesninkų miške buvo sunaikinti 2 Dainavos apygardos štabo bunkeriai: prie Žemaitėlių ir Jotiškių k. Viename – Dainavos apygardos štabo – bunkeryje MGB agentai Rytas ir Varnas nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną, nuo 1948 m. spalio mėn. laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas. Kitame – Kazimieraičio rinktinės štabo – bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas, Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir partizanas Petras Šilanskas-Labutis.

Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą.

– Prieš 110 metų, 1909 m. kovo 15 d., Palangoje gimė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininkas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, partizanų generolas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime).

– Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 18 d., Šiaulių aps. Klovainių vls. Laipuškių k. žuvo Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės vadas Jonas Vitautas Česnakavičius-Valas, Daujotas, rinktinės Organizacinio skyriaus viršininkas Algirdas Meškauskas-Lapinas ir partizanas Jonas Ivanauskas-Lizdeika.

– Prieš 60 metų, 1959 m. kovo 18 d., Vilniuje gimė disidentas, vienas iš Lietuvos laisvės lygos (LLL) įkūrėjų ir aktyvių narių, pogrindinės spaudos rengėjas ir platintojas, politinis kalinys kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas.

– Prieš 90 metų, 1929 m. kovo 21 d., Čikagoje (JAV) gimė Lietuvos geologas, disidentinio sąjūdžio dalyvis, Lietuvos Helsinkio grupės narys, pogrindinio leidinio „Perspektyvos“ leidėjas, straipsnių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikoje“  ir „Aušroje“ autorius, politinis kalinys Vytautas Skuodis (mirė 2016 m. gruodžio 7 d. Vilniuje).

– Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 24 d., Utenos aps. Leliūnų vls. Nolėnų k. gyventojo J. Šimonėlio sodyboje sunaikintas Vytauto apygardos štabo bunkeris. Žuvo apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis ir šeši jo bendražygiai.

– Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 25–28 d., vyko vienas didžiausių Lietuvos gyventojų trėmimų kodiniu pavadinimu „Bangų mūša“ (ištremta apie 30 tūkst. žmonių).

– Prieš 100 metų, 1919 m. kovo 28 d., Marijampolėje gimė kovotojas už Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų teises kun. Pranas Račiūnas (mirė 1997 m. rugpjūčio 24 d. Kaune).

Prieš 70 metų, 1949 m. kovo 28 d., Ukmergės aps. Šešuolių vls. Užupėnų k. buvo sunaikintas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės štabo bunkeris. Žuvo rinktinės vadas Kazimieras Ališauskas-Spartakas, rinktinės štabo narys ir rinktinės vado adjutantas Feliksas Mikalajūnas-Žalgiris ir rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Bronius Morkūnas-Kirka.


Balandis


Balandžio 11-oji – Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. 1945 m. balandžio 11 d. buvo išlaisvinti Buchenvaldo kaliniai Vokietijoje.

– Prieš 110 metų, 1909 m. balandžio 15 d., Kėdainių aps. Šėtos vls. Pramislavos k. gimė pasaulyje pagarsėjusios maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė, politinė kalinė ir kankinė Adelė Dirsytė (mirė 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko ligoninėje, Chanarovsko kr. (Rusija).

– Prieš 110 metų, 1909 m. balandžio 21 d., Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagynėvio k. gimė vienas iš Tauro apygardos ir Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrėjų Antanas Ylius-Vilkas (mirė 1994 m. liepos 8 d. Šiauliuose).

– Prieš 70 metų, 1949 m. balandžio 28 d., Kuršėnų aps. Tryškių vls. Birbiliškės miške žuvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Ignas Šapkūnas-Meisteris, Buržujus ir partizanas Gureckas.


Gegužė


– Prieš 60 metų, 1959 m. gegužės 4-osios naktį, Šilalės r. Buišių k. gyventojo Kazio Nogniaus namuose žuvo paskutiniai Šilalės krašto partizanai Petras Povilas Oželis-Jaunutis ir Feliksas Urbonas-Algirdas.

Gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija kapituliavo prieš antihitlerinę koaliciją.

– Prieš 90 metų, 1929 m. gegužės 10 d., Marijampolės aps. Krosnos vls. Naujienos k. gimė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjas kun. Juozas Zdebskis (žuvo 1986 m. vasario 5 d. Šalčininkų r. kelyje Kalesninkai–Eišiškės, ties posūkiu į Valkininkus).

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, protestuodamas prieš sovietų santvarką, susidegino Romas Kalanta.

–  Prieš 70 metų, 1949 m. gegužės 17 d., Jurbarke gimė antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, pogrindinės spaudos platintoja Angelė Paškauskienė (mirė 1985 m. sausio 9 d. Vilniuje).

Trečiasis gegužės sekmadienis (gegužės 19-oji) – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.


Birželis


– Prieš 70 metų, 1949 m. birželio 8 d., Raseinių aps. Viduklės vls. Griaužų k. apylinkėse žuvo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius ir grupės vadas Stasys Šneideris-Varguolis.

– Prieš 70 metų, 1949 m. birželio 8 d., Tauragės aps. Tauragės vls. Sungailiškių k. apylinkių Kaziškės miške sunaikintas Kęstučio apygardos štabas. Žuvo apygardos vadas Aleksandras Miliulis-Algimantas, Neptūnas, Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Steponas Venckaitis-Biliūnas, Girėnas. Su papildomomis karinėmis pajėgomis toliau šukuojant mišką, birželio 9 d. nukautas apygardos štabo narys Albertas Norkus-Linksmutis.

– Prieš 70 metų, 1949 m. birželio 11 d., Tauragės aps. Eržvilko vls. Smaidrių k. žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos narys, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Galiandra, Mindaugas, Kardas.

Birželio 14-ojiGedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas (ištremta apie 18 tūkst. žmonių).

– Birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

– Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena. 1941 m. birželio 22–28 d. vyko Birželio sukilimas.

– Prieš 70 metų, 1949 m. birželio 27 d., Raseinių aps. Raseinių vls. Pakapurnio k. apylinkėse, netoli gyventojo Paulausko sodybos, žuvo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas Bronislovas Neverdauskas-Rūkas, Beržas, rinktinės štabo narys Alfonsas Augustinas Pakarklis-Kilpa, Puta ir du jų bendražygiai.


Liepa


– Prieš 70 metų, 1949 m. liepos 22 d., Kauno aps. Veiverių vls. Kuprių k. žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Baltrušaitis-Tigras.

– Prieš 70 metų, 1949 m. liepos 27 d., Raseinių aps. Raseinių vls. Žagarės k. sunaikintas Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabas. Žuvo rinktinės vadas Antanas Tamošaitis-Neptūnas, Treniota, Rubinas, rinktinės štabo viršininkas Vytautas Bitvinskas-Žaibas ir keturi jų bendražygiai.

– Prieš 70 metų, 1949 m. liepos 30 d., Panevėžio aps. Vadoklių vls. Šilų miške žuvo Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vadas Jonas Baltušnikas-Vienuolis, apygardos štabo viršininkas ir rinktinės vado pavaduotojas Kostas Tvaska-Rugelis ir apygardos štabo narys Jonas Tumšys-Kytras.


Rug­pjū­tis


Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo sunaikintas čigonų lageris Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3 tūkst. jame kalintų romų tautybės žmonių.

– Prieš 100 metų, 1919 m. rugpjūčio 6 d., Biržų aps. Pasvalio  vls. gimė Dariaus ir Girėno rinktinės būrio vadas Jonas Alenčikas-Dragūnas (žuvo 1946 m. vasario 16 d. Biržų aps. Pasvalio vls. Kantariškių k.).

– Prieš 70 metų, 1949 m. rugpjūčio 13 d., Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Užpelkių miške žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo sekretorius, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras mjr. Petras Bartkus-Žadgaila, LLKS Tarybos prezidiumo narys, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras kpt. Bronislovas Liesis-Naktis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Jonas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du jų bendražygiai.

Rugpjūčio 23-iojiEuropos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyti SSRS ir Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai nubrėžė Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė „Baltijos kelio“ akciją, kurios metu 2 mln. žmonių, reikalaudami nepriklausomybės, susikibo į nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniaus iki Talino.

– Prieš 40 metų, 1979 m. rugpjūčio 23 d., Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui ir užsienio valstybių vyriausybėms nusiųstas Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumas, kurį pasirašė 38 lietuviai, 7 latviai, 4 estai ir keletas žymiausių Rusijos žmogaus teisių gynėjų.

– Prieš 70 metų, 1949 m. rugpjūčio 27 d., Joniškio aps. Skaistgirio vls. Jurdaičių miške žuvo Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo viršininkas Konstantinas Adeikis-Lokys ir du jo bendražygiai. Iš apsupties išneštas sunkiai sužeistas rinktinės vadas Pranas Muningis-Žvelgaitis po kelių dienų nusišovė.

– Prieš 70 metų, 1949 m. rugpjūčio 27 d., Kuršėnų aps. Pavėkių k. apylinkėse žuvo Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės vadas Vytautas Chaleckas-Rimgaudas, rinktinės štabo viršininkas Henrikas Chaleckas-Tadas, rinktinės štabo narys Stasys Jogminas-Sakalas ir septyni jų bendražygiai.

Rugpjūčio 31-oji Laisvės diena. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė.


Rugsėjis


– Prieš 70 metų, 1949 m. rugsėjo 9 d., Rietavo aps. Kaltinėnų vls. Karoblio k. žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Aleksandras Milaševičius-Radvila, Ruonis

– Prieš 100 metų, 1919 m. rugsėjo 14 d., Samaroje (Rusija) gimė Dainavos apygardos štabo karininkas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas (žuvo 1949 m. gruodžio 15 d.  Punsko vls. Šlynakiemio k. (Lenkija).

Rugsėjo 23-iojiLietuvos žydų genocido diena. 1943 m. rugsėjo 23 d. likviduotas Vilniaus getas.

– Prieš 70 metų, 1949 m. rugsėjo 23 d., Alytaus aps. Kalesninkų miške žuvo Tauro apygardos štabo narys, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įgaliotinis užsieniui Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis ir Dainavos apygardos štabo narys Juozas Makarevičius (Makaraitis)-Žilvitis.

Rugsėjo 28-ojiTuskulėnų aukų atminimo diena. 1944 m. rugsėjo 28 d. KGB rūmuose Vilniuje buvo nužudytos pirmosios aukos. Jų palaikai užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje.

– Prieš 70 metų, 1949 m. rugsėjo 28 d., Šakių aps. Jankų vls. Viliūšių k. apylinkių Šunkarių miške žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos narys, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, Tauro apygardos vadas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas.

– Prieš 70 metų, 1949 m. rugsėjo 28 d., Utenos aps. Alantos vls. Papiškių k. apylinkėse žuvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas Jonas Markūnas-Vėjas, rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas Boleslovas Jakštonis-Trockis, Ąžuolo kuopos vadas Vladas Patumsis-Aukštaitis, Erškėčio kuopos Viesulo būrio vadas Silvestras Urbanas-Lapinas, Beržo kuopos Vyties būrio vadas Jonas Karvelis-Klajūnas ir trys šio būrio partizanai.


Spalis


– Prieš 50 metų, 1969 m. spalio 2 d., Akmenės r. Menčių ir Liepkalnio k. apylinkėse KGB nušovė paskutinį Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizaną Kostą Liuberskį-Žvainį.

– Prieš 70 metų, 1949 m. spalio 3 d., Jurbarko aps. Eržvilko vls. Eimantų k. žuvo Kęstučio apygardos štabo narys Stasys Jarmala (Vincas Ulevičius)-Briedis, Audrūnas.

– Prieš 100 metų, 1919 m. spalio 13 d., Panevėžio aps. Ramygalos vls. Gudelių k. gimė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadas Edvardas Daučiūnas-Jokeris (žuvo 1953 m. balandžio 18 d. Ramygalos r. Rodų miške). 

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. 1944 m. spalio mėn. pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje pradėtas vykdyti gyventojų genocidas – per 300 tūkst. gyventojų nužudyta, 100 tūkst. ištremta.

– Prieš 70 metų, 1949 m. spalio 18 d., Šakių aps. Barzdų vls. Gražiškių k. žuvo Tauro apygardos štabo Ūkio skyriaus aprūpinimo poskyrio viršininkas (1948 m. sausio–1949 m. kovo mėn. Kęstučio rinktinės vadas) Jonas Brazys-Klajūnas ir jo adjutantas Liudvikas Juodkojis-Kariūnas.

– Prieš 70 metų, 1949 m. spalio 28 d., Utenos aps. Anykščių vls. Butkiškių vnk. Jovaišų sodyboje išduoti ir apsupti susisprogdino Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, jo žmona, štabo sekretorė Joana Railaitė-Neringa ir partizanas Juozas Jovaiša.


Lapkritis


– Prieš 70 metų, 1949 m. lapkričio 1 d., Šimonių girioje prie Priegodo ežero žuvo Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, jo adjutantas Aleksandras Matelis-Audenis, apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas, apygardos štabo adjutantas Jonas Burneika-Tardytojas ir keturi jų bendražygiai. Prie Denionių ežero Algimanto apygardos Šarūno rinktinės štabo bunkeryje žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) srities atstovas Rytų Lietuvos (Kalnų) srityje Henrikas Danilevičius-Vidmantas ir du jo bendražygiai. Karinės čekistų operacijos metu lapkričio 1 ir 2 d. Šimonių girioje dar buvo sunaikinti 6 bunkeriai, žuvo 20 partizanų.

– Prieš 70 metų, 1949 m. lapkričio 14 d., Prienų aps. Šilavoto vls. Prankiškės vnk. žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Jonas Valenta-Čempionas.

– Prieš 70 metų, 1949 m. lapkričio 26 d., Alytaus aps. Alovės vls. Varčios miške, netoli Bogušiškių k. gyventojo Pivašiūno sodybos, žuvo Dainavos apygardos štabo vado pavaduotojas ir apygardos Žvalgybos skyriaus vadas Julius Karpis-Vieversys, Kazimieraičio rinktinės vadas Bernardas Navickas-Girinis, rinktinės štabo viršininkas Bronius Kukauskas-Kalvaitis, Geležinio Vilko tėvūnijos vado pavaduotojas ir būrio vadas Petras Savickas-Kregždė, tėvūnijos skyriaus vadas Juozas Baranauskas-Šamas ir trys jų bendražygiai.


Gruodis


– Prieš 70 metų, 1949 m. gruodžio 15 d., Punsko vls. Šlynakiemio k. (Lenkija) žuvo Dainavos apygardos karininkas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir partizanas Vitas (Vytautas) Prabulis-Žaibas.

– Prieš 70 metų, 1949 m. gruodžio 30 d., Ukmergės aps. Pabaisko vls. Juodkiškių k. gyventojo K. Tarulio sodyboje žuvo Didžiosios Kovos apygardos vadas Alfonsas Morkūnas-Plienas, apygardos štabo viršininkas Vladas Ališauskas-Puškinas, B rinktinės vadas Pranas Grigas-Geniukas, apygardos štabo apsaugos būrio vadas Bronislovas Medelskas-Krienas ir būrio vadas Bronius Dūda-Narutis.




2018 m. atmintinos datos (archyvas)

2017 m. atmintinos datos (archyvas)

2016 m. atmintinos datos (archyvas)

2015 m. atmintinos datos (archyvas)

2014 m. atmintinos datos (archyvas)

2013 m. atmintinos datos (archyvas)

2012 m. atmintinos datos (archyvas)

 2011 m. atmintinos datos (archyvas)