2017 m. birželio 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
2013 m. atmintinos datos (archyvas)
Sausis

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. 1991 m. sausio 13 d., sovietinei kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatus, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.
Prieš 65 metus, 1948 m. sausio 16 d., Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagausančio k. žuvo Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys, jo pavaduotojas Vincas Žitkauskas-Svajūnas, Ilguvis ir rinktinės štabo ryšininkas Antanas Mileris-Drąsutis.
Prieš 60 metų, 1953 m. sausio 17 d., Kelmės r. Pužukų k. Kazio Ruko sodyboje sunaikintas Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities štabas. Žuvo srities vadas, Vyčių sąjungos įkūrėjas ir ideologas Antanas Bakšys-Germantas, Klajūnas, srities štabo nariai Aleksas Jurkūnas-Valeras ir Elena Gendrolytė-Jurkūnienė-Balanda.
Prieš 90 metų, 1923 m. sausio 21 d., Kauno aps. Pakuonio vls. Kebliškių k. gimė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įgaliotinis užsieniui, partizanų leitenantas Kazimieras Pyplys-Audronis, Mažytis (žuvo 1949 m. rugsėjo 23 d. Alytaus aps. Kalesninkų miške).
Prieš 60 metų, 1953 m. sausio 26 d., Panevėžio r. Šilagalio k. žuvo Vyčio apygardos vadas Bronius Karbočius-Bitė ir jo adjutantas Viktoras Mažeika-Vanagas.
Prieš 105 metus, 1908 m. sausio 27 d., Ukmergės aps. Žemaitkiemio vls. Juodžiūnų k. gimė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities štabo narys, Didžiosios Kovos apygardos vadas, partizanų kapitonas Alfonsas Morkūnas-Plienas (žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės aps. Pabaisko vls. Juodkiškių k.).
Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. 1945 m. sausio 27 d. buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje.


Vasaris
 
Prieš 60 metų, 1953 m. vasario 3 d., Prienų r. miške žuvo LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas, partizanų majoras Sergijus Staniškis-Litas, Viltis.
Prieš 85 metus, 1928 m. vasario 9 d., Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Krivasalio k. gimė aktyvus antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Lietuvos laisvės lygos vadovas ir Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas.
Prieš 60 metų, 1953 m. vasario 11 d., Ramygalos r. Dovydų miške žuvo LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys ir Visuomeninės dalies viršininkas, periodinio vyriausiosios vadovybės leidinio „Prie rymančio Rūpintojėlio“ redaktorius, partizanų pulkininkas Juozas Šibaila-Merainis, Diedukas ir jo pavaduotojas Povilas Žilys-Klevas, Audrūnas.
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Prieš 95 metus, 1918 m. vasario 16 d., Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. 1949 m. vasario 16 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. Miknių sodyboje Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje paskelbta LLKS Tarybos deklaracija – konstitucinės reikšmės dokumentas, liudijantis Lietuvos valstybės tęstinumą okupacijos sąlygomis.
Prieš 95 metus, 1918 m. vasario 20 d., Seinų aps. Lazdijų vls. Papėčių k. gimė poetas, Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas, nuo 1948 m. lapkričio mėn. laikinai ėjęs ir apygardos vado pareigas Benediktas Labėnas (Labenskas)-Kariūnas (žuvo 1949 m. kovo 7 d. Alytaus aps. Kalesninkų miške).


Kovas

Prieš 95 metus, 1918 m. kovo 6 d., Niu Britene (JAV) gimė LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Gynybos pajėgų vadas, partizanų pulkininkas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (sušaudytas 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje).
Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Nepriklausomos valstybės atstatymo aktą.
Prieš 60 metų, 1953 m. kovo 14 d., Tytuvėnų r. Pivoraičių k. žuvo Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės štabo viršininkas Laurynas Mingėlas-Džiugas.
Prieš 70 metų, 1943 m. kovo 16–17 d., naciai suėmė ir Štuthofo (Lenkija) koncentracijos stovykloje įkalino 46 Lietuvos inteligentus.
Prieš 65 metus, 1948 m. kovo 17 d., Prienų aps. Prienų vls. Čiudiškių k. kautynėse žuvo Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas ir Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazys Algirdas Varkala-Daumantas, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Zigmas Juška-Pjūklas, Zigmantas, 52-osios kuopos 1-ojo būrio vadas Vytautas Jundilas-Jaunutis ir trys partizanai.
Prieš 95 metus, 1918 m. kovo 17 d., Šakių aps. Jankų vls. Karčrūdės k. gimė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Juozas Bacevičius (mirė 1995 m. liepos 19 d. Kaune).
Prieš 60 metų, 1953 m. kovo 19 d., Užvenčio r. Rūdiškių k. žuvo Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas Jonas Jankauskas-Audronis, Alvitas ir apygardos štabo nariai Rima Lukšaitė-Kurapka, Petras Vasiliauskas-Žaibas.


Balandis

Prieš 65 metus, 1948 m. balandžio 1 d., įkurta Prisikėlimo partizanų apygarda.
Balandžio 11-oji – Tarptautinė koncentracijos stovyklų kalinių išlaisvinimo diena. 1945 m. balandžio 11 d. buvo išlaisvinti Buchenvaldo kaliniai Vokietijoje.
Prieš 90 metų, 1923 m. balandžio 17 d., Alytaus aps. Seirijų vls. Gervėnų k. gimė Dainavos apygardos vadas, partizanų kapitonas Juozas Gegužis-Diemedis (žuvo 1951 m. rugsėjo 27 d. Veisiejų r. Bestraigiškės miške).
Prieš 60 metų, 1953 m. balandžio 18 d., Krekenavos apylinkėse Rodų miške žuvo Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadas Edvardas Daučiūnas-Rimantas, Jokeris ir 3 partizanai. Rinktinė nebeatsikūrė.
Prieš 65 metus, 1948 m. balandžio 29 d., Šakių aps. Barzdų vls. Kulčikų k. kautynėse žuvo Tauro apygardos štabo viršininkas ir Žalgirio rinktinės vadas Vincas Štrimas-Šturmas.
Prieš 70 metų, 1943 m. balandžio 29 d., gestapas Vilniuje ir Kaune suėmė 16 rezistencinės spaudos leidėjų, platintojų ir rėmėjų. Suimtieji po savaitės buvo išvežti į Štuthofo (Lenkija) koncentracijos stovyklą.



Gegužė

Prieš 105 metus, 1908 m. gegužės 1 d., Panevėžio aps. Ramygalos vls. Užkalnio k. gimė Lietuvos Helsinkio grupės steigėjas kun. Karolis Garuckas (mirė 1979 m. balandžio 6 d. Ignalinos r. Ceikinių mstl.).
Gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. 1945 m. gegužės 8 d. Vokietija kapituliavo prieš antihitlerinę koaliciją.
Prieš 65 metus, 1948 m. gegužės 13 d., Ukmergės aps. Taujėnų vls. Lėno miške, prie Juodvisinės k., žuvo Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Atamanas, Briedis, jo pavaduotojas Jonas Kilijonas-Mikas ir partizanas Antanas Šyvis-Šalapka.
Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, susidegino Romas Kalanta.
Prieš 85 metus, 1928 m. gegužės 17 d., Raseinių aps. Raseinių vls. Aleksandrų k. gimė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Lietuvos Helsinkio grupės steigėjas Viktoras Petkus (mirė 2012 m. gegužės 1 d. Vilniuje).
Prieš 85 metus, 1928 m. gegužės 17 d., Panevėžio aps. Ramygalos vls. Kuršių k. gimė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Povilas Pečeliūnas (mirė 1990 m. vasario 23 d. Vilniuje).
Trečiasis gegužės sekmadienis (gegužės 19-oji) – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.
Prieš 65 metus, 1948 m. gegužės 22–23 d., vyko didžiausias masinis žmonių trėmimas iš Lietuvos kodiniu pavadinimu „Pavasaris“ (ištremta apie 40 tūkst. žmonių).
Prieš 65 metus, 1948 m. gegužės 26 d., Kuršėnų aps. Kuršėnų vls. Akmenaičių k. žuvo Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės vadas Jurgis Keras-Bijūnas ir rinktinės štabo viršininkas Juozas Matijošaitis-Meška.
Prieš 60 metų, 1953 m. gegužės 30 d., panaudojus migdomąsias dujas, Jurbarko r. Šimkaičių miške įrengtame bunkeryje suimtas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas, ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (sušaudytas 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime). 1953 metai – organizuoto partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje pabaiga.
Prieš 60 metų, 1953 gegužės mėn., prasidėjo Norilsko lagerio (Krasnojarsko kr.) politinių kalinių sukilimas, numalšintas tik 1953 m. rugpjūčio mėn.


Birželis

Prieš 25 metus, 1988 m. birželio 3 d., buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena.
Prieš 90 metų, 1923 m. birželio 13 d., Raseiniuose gimė Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadas, Vyčių sąjungos įkūrėjas ir ideologas Antanas Bakšys-Germantas, Klajūnas (žuvo 1953 m. sausio 17 d. Kelmės r. Pužukų k.).
Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas (ištremta apie 18 tūkst. žmonių).
Birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.
Prieš 35 metus, 1978 m. birželio 15 d., įkurta Lietuvos laisvės lyga (LLL).
– Prieš 60 metų, 1953 m. birželio 19 d. Kelmės r. Plauginių k. apylinkių miške žuvo Kęstučio apygardos vadas Povilas Morkūnas-Rimantas, Drakas ir partizanas Stasys Zinkevičius-Algimantas.
Birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena. 1941 m. birželio 22–28 d. vyko Birželio sukilimas.
Prieš 65 metus, 1948 m. birželio 26 d., Kauno aps. Aukštosios Panemunės vls. Armališkių k. žuvo teisės mokslų daktaras, Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo narys, Tauro apygardos štabo Politinės dalies viršininkas, apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ redaktorius Alfonsas Vabalas-Gediminas.


Liepa

Prieš 100 metų, 1913 m. liepos 17 d., Vilniaus aps. Varnionių vls. Gėliūnų k. (dab. Baltarusija) gimė Helsinkio grupės narys kun. Bronius Laurinavičius (žuvo Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis 1981 m. lapkričio 24 d.).
Prieš 60 metų, 1953 m. liepos mėn., prasidėjo Vorkutos lagerio (Komijos ASSR) politinių kalinių sukilimas, numalšintas rugpjūčio mėn. pradžioje.


Rugpjūtis

Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų holokausto atminimo diena. 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo sunaikintas „Čigonų lageris“ Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje Lenkijoje. Nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių.
Prieš 100 metų, 1913 m. rugpjūčio 5 d., Panevėžio aps. Vadoklių vls. Geležių k. gimė Vyčio apygardos vadas  Danielius Vaitelis-Atamanas, Briedis (žuvo 1948 m. gegužės 13 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. prie Juodvisinės k.).
Prieš 65 metus, 1948 m. rugpjūčio 5 d., Mažeikių aps. Barstyčių vls. Dūmaičių k. apylinkių miške žuvo Žemaičių apygardos Alkos rinktinės vadas Kazys Venckus-Adomaitis, jo pavaduotojas ir Sedos kuopos vadas Juozas Jakumas-Spalis, Tirkšlių kuopos vadas Feliksas Gerulskis-Bijūnėlis ir šios kuopos būrio vadas Kazys Strazdauskas-Nemunas, Leninas.
Prieš 60 metų, 1953 m. rugpjūčio 5 d., Jurbarko r. Paslauskinės miške žuvo Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas Edvardas Pranckevičius-Vasaris ir grupės vadas Benadas Kregždė-Bijūnas.
Prieš 65 metus, 1948 m. rugpjūčio 7 d. Kelmės aps. Užvenčio vls. Užvenčio miške žuvo Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės vadas Dailidė (slapyv.) ir kuopos vadas Petras Vilbasas-Bimbalas.
Prieš 65 metus, 1948 m. rugpjūčio 10 d., Kauno aps. Garliavos vls. Jonučių k. žuvo Tauro apygardos vadas, partizanų pulkininkas Jonas Aleščikas-Rymantas, Dariaus ir Girėno kuopos vadas Juozas Skučas-Šaulys, šios kuopos žvalgybos viršininkas Kazimieras Brundza-Papartis.
Rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyti SSRS–Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai, nubrėžę Vidurio ir Rytų Europos valstybių padalijimo liniją. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais surengė „Baltijos kelio“ akciją, kurios metu 2 mln. žmonių, reikalaudami nepriklausomybės, susikibo į nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniaus iki Talino.
Prieš 60 metų, 1953 m. rugpjūčio 23 d., Varnių r. Reistrų k. prie Lūksto ežero žuvo Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Etmonas ir jo adjutantas Bronislovas Alūza-Bedalis, Perkūnas.
Prieš 20 metų, 1993 m. rugpjūčio 31 d., iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena.


Rugsėjis

Prieš 65 metus, 1948 m. rugsėjo 9 d., Kaune gimė aktyvus antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, kun. Virgilijus Jaugelis (mirė 1980 m. vasario 17 d. Kaune).
Prieš 60 metų, 1953 m. rugsėjo 19 d. naktį, netoli Raseinių r. Antanavos k. žuvo paskutinis Kęstučio apygardos vadas Jonas Vilčinskas-Algirdas ir partizanas Juozas Dobrovolskis-Ramūnas.
Prieš 70 metų, 1943 m. rugsėjo 23 d., likviduotas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkst. Vilniaus gete gyvenusių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2–3 tūkst. Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido diena.
Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. 1944 m. rugsėjo 28 d. KGB rūmuose Vilniuje buvo nužudytos pirmosios aukos, kurių palaikai buvo užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje.
Prieš 95 metus, 1918 m. rugsėjo 29 d., Radviliškyje gimė pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Algirdas Mykolas Dobrovolskis (Tėvas Stanislovas, mirė 2005 m. birželio 23 d. Kaune).


Spalis

Prieš 110 metų, 1903 m. spalio 11 d., Zarasų aps. Salako vls. Želmeniškės k. gimė Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka (žuvo 1947 m. lapkričio 15 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Puziniškio k.)
Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. 1944 m. spalio mėn. pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje pradėtas vykdyti gyventojų genocidas – per 300 tūkst. gyventojų nužudyta, 100 tūkst. deportuota.
Prieš 110 metų, 1903 m. spalio 24 d., Šakių aps. Plokščių vls. Pajotijų k. gimė Alytaus pasipriešinimo grupės vadas, kartu su Pietų Lietuvos partizanų vadais pasirašęs 1946 m. balandžio 23 d. Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo deklaraciją, Konstantinas Bajerčius-Garibaldis (nukankintas 1946 m. gruodžio 8 d. Alytuje).


Lapkritis

Prieš 65 metus, 1948 m. lapkričio 3 d., Marijampolės aps. Kazlų Rūdos vls. Kajackų k. žuvo Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas Algirdas Šimanskis-Kirstukas ir rinktinės štabo viršininkas Vincas Algirdas Stačiokas-Žiogas, Arūnas.
Prieš 60 metų, 1953 m. lapkričio 3 d., Panevėžio r. Bernatonių k. žuvo Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vadas Juozas Šomka-Čerčilis ir rinktinės agitacijos bei propagandos vadovas Jonas Vincevičius-Užas, Narsutis.
Prieš 90 metų, 1923 m. lapkričio 6 d., Tauragės aps. Batakiuose gimė Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadas, partizanų majoras Vaclovas Ivanauskas-Gintautas, Henrikas (žuvo 1951 m. vasario 10 d. Varnių r. Čepaičių k.).
Prieš 35 metus, 1978 m. lapkričio 13 d., buvo įsteigta tikinčiųjų ir dvasininkų teisių gynimo organizacija – Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitetas.
Prieš 70 metų, 1943m. lapkričio 25 d., Kaune buvo įsteigtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK‘as), suvienijęs lietuvių antinacinio pogrindžio organizacijas.

Gruodis

Prieš 65 metus, 1948 m. gruodžio 3 d., Raseinių aps. Šiluvos vls. Bedančių miške įrengtoje partizanų stovykloje kautynėse žuvo 20 Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės Alfonso Pakarklio ir Antano Antanaičio būrių partizanų.
Prieš 100 metų, 1913 m. gruodžio 9 d., Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. gimė Lietuvos laisvės armijos (LLA) steigėjas, vyriausiasis jos vadas Kazys Veverskis-Senis (žuvo 1944 m. gruodžio 28 d. Kauno aps. Raudondvario vls. ties Aukštutinių Kaniūkų ir Žemutinių Kaniūkų k. riba).
Prieš 100 metų, 1913 m. gruodžio 16 d. Kretingos aps. Darbėnų vls. Knėžų k. gimė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Kazimieras Kontrimas-Kontautas, Montė, Tėvas (žuvo 1952 m. spalio 30 d., Kretingos r. Smeltės k.).
Prieš 95 metus, 1918 m. gruodžio 17 d. Tauragės aps. Kvėdarnoje gimė Žemaičių apygardos Butigeidžio rinktinės vadas Petras Balčinas (Balčiūnas)-Pušis, Radvila (nužudytas 1952 m. lapkričio 12 d. agentų smogikų).


Šiais metais taip pat minime:

Prieš 90 metų, 1923 m., Tauragės aps. Batakių mstl. gimė Kęstučio apygardos vadas pulkininkas Aleksas (Aleksandras) Miliulis-Algimantas, Neptūnas (žuvo 1949 m. birželio 8 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Sungailiškių apylinkių Kaziškės miške).
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”