2020 m. sausio 21 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Atmintis - Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas
Žydų likimas Telšių valsčiaus mažuosiuose getuose

Telšiuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, žydai plačiausiai vertėsi prekyba ir amatais; būta nemažai žydų gydytojų, stomatologų, kitų paslaugų teikėjų. Įvairios paslaugos ir lengvoji pramonė buvo svarbus Telšių žydų pajamų šaltinis. 1931 m. duomenimis , Telšiuose buvo 48 fabrikai, 24 iš jų savininkai buvo žydai. Taigi XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje žydai valdė apie 50 proc. visų Telšių fabrikų ir paslaugas teikiančių struktūrų.

Dauguma žydų krautuvėlių – mažos, jose dirbdavo visa šeima. Tačiau buvo ir kelios didesnės parduotuvės: S. Naftalino „Audiniai“, L. Gercovičiaus „Batai“, Gurvičiaus „Saldainiai“, Kogano „Kojinės“, Volperto „Manufaktūra ir galanterija“, brolių Broide „Tabako prekės urmu“ ir kt. Visų turgaus aikštėje veikusių kepyklų, viešbučių, restoranų ir karčemų savininkai buvo žydai. 1939 m. Telšiai turėjo 168 telefono abonentus, iš jų 41 buvo žydas, įskaitant 5 žydų institucijas . Telšiuose buvo žydų siuvėjų, batsiuvių, šikšnių, stalių, kalvių, kirpėjų, laikrodininkų, vežikų ir nešikų ir net keli elgetos.

Dauguma žydų buvo ortodoksinių pažiūrų. Anksti prieš darbą jie skubėdavo melstis į sinagogą, o vakare po sunkios darbo dienos taip pat eidavo į pamaldas. Telšių žydų švietimo sistemos institucijos bene labiausiai garsino šį miestą Lietuvoje ir pasaulyje. Rabinų seminarija ješiva dėl aukštos mokymo kokybės ir žymių joje dėstančių rabinų garsėjo visame pasaulyje. Studijuoti religijos dalykų, pažinti Talmudo į Telšius rinkosi studentai iš viso pasaulio: Šiaurės Amerikos, Pietų Afrikos, Europos valstybių. Štai 1937 m., be studentų iš Lietuvos, ješivoje mokėsi 30 studentų iš Vokietijos, po 5 iš Anglijos, Latvijos ir Vengrijos, 4 – iš JAV, po 2 iš Belgijos ir Šveicarijos, po 1 iš Afrikos, Olandijos ir Prancūzijos . 1927 ir 1933 m. ješiva buvo atnaujinta pastatant kelias administracines ir gyvenamosios paskirties patalpas. 1919 m. joje mokėsi 162, 1936 m. – 440, 1940 m. – 500 klausytojų (studentų) . Telšių ješiva globojo mažesnes religines mokyklas visoje Lietuvoje...


...tęsinį skaitykite žurnale.
„Genocidas ir rezistencija“ 2013 m. Nr. 2(34)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”