2017 m. kovo 29 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Susitikimas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse

2013 m. gruodžio 4 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko antrasis renginys iš tradicinio renginių ciklo, skirto apžvelgti šių metų ekspedicijas į tremties ir kalinimo vietas Rusijoje. Į susitikimą atvyko Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės vid. mokyklos bendruomenės atstovai ir bendrijos „Lemtis“ organizuotos ekspedicijos į Krasnojarsko kraštą dalyviai Ramunė Driaučiūnaitė ir Tomas Kazulėnas.

Ekspedicijoje į Krasnojarsko kraštą dalyvavusi LGGRTC Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja R. Driaučiūnaitė papasakojo apie šią liepos 3–17 dienomis vykusią ekspediciją: aplankytas vietoves, nuveiktus darbus ir pakeliui į tremties vietas įveiktus sunkumus. Būdama istorikė ji domėjosi kapinėse rastais palaidojimais ir vėliau sutikrino parsivežtą informaciją su LGGRTC Archyvinio vardynų skyriaus duomenimis. Savo pasakojimą ji iliustravo ne tik ekspedicijos metu darytomis nuotraukomis, bet ir nuotraukomis iš Genocido aukų muziejaus rinkinių, kuriose užfiksuoti tremties laikų vaizdai ir tremtinių darbai. Kadangi į renginį negalėjo atvykti ekspedicijos vadovas Gintautas Alekna, ji trumpai pristatė ir kitas jo šių metų ekspedicijas, kurių metu buvo vykdoma lietuvių tremtinių kapų paieška ir inventorizacija Krasnojarsko krašte ir Irkutsko srityje.

Židikų Marijos Pečkauskaitės vid. mokyklos direktorės pavaduotoja Laima Bartkuvienė pristatė mokyklos organizuotą ekspediciją į Permės kraštą, į kurią taip pat lydėjo bendrijos „Lemtis“ nariai. Vienuolikos žmonių grupė lankė tremties ir kalinimo vietas, domėjosi praeitimi ir tvarkė Galiašoro, Tukačiovo, Ust Onolvos kapinaites. Apie savo įspūdžius, įgytą patirtį kalbėjo ir jaunieji ekspedicijos dalyviai Martynas Klemenis ir Sigutė Bendikaitė. Vilnietė Sigutė buvo paimta į ekspediciją, nes į Galiašorą buvo ištremti jos seneliai, ten gimė jos mama. Todėl jai ši ekspedicija buvo labai jaudinanti ir leido dar geriau pažinti ir pajausti šeimos istoriją. Ne mažiau jaudinanti ši ekspedicija buvo ir dar vienam vilniečiui – Geniui Baliukevičiui, kuris taip pat buvo ištremtas į Galiašorą – kelionės metu atgijo jau šiek tiek primiršti skausmingi išgyvenimai.

Pasibaigus renginiui ilgą laiką nesimatę ekspedicijų dalyviai neskubėjo skirstytis, nes turėjo apie daug ką pakalbėti.

 
 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”