2019 m. rugsėjo 19 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Laimis Mikelevičius

PARTIZANŲ BAUDŽIAMOJI PRAKTIKA VARĖNOS KRAŠTE (1944–1952 M.)

Santrauka



Vienas mažiausiai nagrinėtų 1944–1953 m. Lietuvoje vykusio partizaninio karo aspektų – partizanų baudžiamoji praktika. LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vykdomos programos „Bendri negrįžtamieji žmonių nuostoliai Lietuvoje 1944–1953 m.“ tikslas – kuo detaliau ištirti partizanų ir gyventojų santykius karo metu, atskleisti nužudymo atvejų įvairovę, išaiškinti partizanų organizacijų taikytą sprendimų gyventojų atžvilgiu priėmimo tvarką. Iškelti uždaviniai atlikti kompleksinį istorinį-statistinį tyrimą, parengti žūties atvejų klasifikaciją ir statistinių duomenų rinkinį; surinkti duomenis apie partizanų organizacijų santykius su gyventojais, karo lauko teismų (toliau – KLT) ir kitų partizanų institucijų veiklą; atlikti šių duomenų istorinę ir teisinę analizę, įvertinti partizanų sprendimų gyventojų atžvilgiu teisėtumą, pagrįstumą ir padarinius. Taip pat būtina patikslinti, papildyti ir ištaisyti klaidas sovietinių laikų kartotekoje, kuri saugoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre kaip partizanų nužudytų ir sužeistų asmenų duomenų bazė. Tyrimo pagrindu parengtas šis straipsnis apie 1944–1952 m. Varėnos krašte, kuris apėmė buvusios Varėnos apskrities teritoriją, partizanų įvykdytas mirties bausmes, nužudymus ir kautynėse žuvusius asmenis.

Atliktas archyvinis-istoriografinis tyrimas, kurio metu nuodugniai išnagrinėti nužudymo atvejai, aiškinantis įvykio aplinkybes, motyvus ir kitą informaciją. Svarbi tyrimo dalis buvo partizanų dokumentų – KLT protokolų, įvairių atsišaukimų ir įspėjimų – analizė. Taip pat aptartos opiausios partizanų baudžiamosios praktikos kryptys – šeimų ar nepilnamečių nužudymai, kaltumo ir nekaltumo klausimai bei vykusio partizanų karo aplinkybės.

1944–1952 m. Varėnos krašte buvo nužudyti 688 žmonės, o iš viso tirti 858 užfiksuoti nužudymo ar galimo nužudymo atvejai. Nustatyta 497 asmenų socialinė padėtis, 443 asmenų gimimo datos. Nužudytųjų amžiaus vidurkis – 35,6 metų. Išskirtos 3 pagrindinės nužudytųjų kategorijos: karinių ir saugumo struktūrų darbuotojai ir pareigūnai (29,6 proc.); sovietinės administracijos darbuotojai ir tarnautojai (20,9 proc.); ūkininkai ir darbininkai (iš viso 30,6 proc.; atitinkamai 22,1 ir 8,5 proc.). Kitos pagal asmens pareigas, užsiėmimą ar kt. išskirtos kategorijos: karinių ir saugumo struktūrų narių šeimos nariai (2 proc.), administracijos darbuotojų ir tarnautojų šeimos nariai (4,8 proc.), naujakuriai (3 proc.), informatoriai ir agentai (3,2 proc.), aktyvistai (2,8 proc.), aktyvistų šeimos nariai (0,2 proc.), komjaunuoliai (0,8 proc.), moksleivis (0,2 proc.), buvę partizanai ir jų aplinkos žmonės (1,8 proc.). Nustatyta 80 partizanų KLT nuosprendžių, taip pat 23 kiti partizanų dokumentai (įspėjimai, atsišaukimai), palikti nužudymo vietoje. Tai sudaro 14,9 proc. visų nužudymo atvejų. Dauguma karinių ir saugumo struktūrų karių, darbuotojų ir pareigūnų žūčių yra nužudymai surengiant pasalą. Sovietinės administracijos tarnautojų, darbuotojų ir kitas pareigas einančių asmenų nužudymo atvejai dažniausiai motyvuoti sovietų valdžios nurodymų vykdymu. Vyrauja nužudymo atvejai, įvykdyti namuose ar iš jų išvedus, partizanams pateikus įspėjimą ir kaltinimą. Daugiausia klausimų kelia ūkininkams ir darbininkams įvykdytos mirties bausmės, jų nužudymo atvejai. Didžiąją jų dalį sudaro nužudymai kaltinant kolaboravimu ir kenkimu partizaniniam judėjimui ir jo aplinkai. Remiantis surinkta informacija, dažniausiai sunku galutinai įvertinti tokių nužudymų pagrįstumą.



PARTISAN PUNITIVE PRACTICE IN VARĖNA DISTRICT (1944–1952)

Summary



One of the least analysed aspects of the partisan war in Lithuania between 1944 and 1953 is the punitive practice of partisans. The aim of Total Irreversible Human Loss in Lithuania Between 1944 and 1953, a programme conducted by the Special Investigation Department of the Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania, is to explore in detail the relationship between the partisans and the population during the war, to reveal the variety of executions conducted by partisans, and to clarify the decision-making procedures of partisan organisations with respect to the population. The objectives of the programme are to carry out a complex historical-statistical study and to prepare a classification of cases and a statistical data set; to collect data on the relationship of partisan organisations with the population and on the activities of courts-martial and other partisan institutions; and to carry out historical and legal analysis of data and to assess the legitimacy, validity and effects of partisan decisions concerning the population. It is also necessary to clarify, supplement and correct errors in the Soviet era card files that are stored at the Genocide and Resistance Research Centre and serve as the database for people killed and injured by partisans. This article has been prepared on the basis of the study of death sentences, executions, and people killed in action by partisans in the period 1944–1952 in the district of Varėna, the area of former Varėna County.

During the archival-historiographic study, cases of killings were examined in detail through the exploration of the circumstances, motives, and other information. An important part of the study was the analysis of partisan documents: court-martial reports, various proclamations, and warnings. The most serious areas of the punitive practices of partisans were also discussed: killings of families or minors, issues of guilt and innocence, and the circumstances of partisan warfare at the time.

Between 1944 and 1952, 688 people were killed in the district of Varėna; a total of 858 recorded cases of executions or possible executions were studied. The social status of 497 victims and dates of birth of 443 victims were identified. The average age of victims was 35.6 years. Three main categories of victims can be identified: employees and officers of military and security forces (29.6%), Soviet administrative staff and employees (20.9%), and farmers and workers (a total of 30.6%; 22.1% and 8.5% respectively). Other categories by job, occupation, etc.: family members of employees of military and security organisations (2%), family members of administrative staff (4.8%), settlers (3%), informers and agents (3.2%), Soviet activists (2.8%), family members of activists (0.2%), members of Komsomol (0.8%), students (0.2%), and former partisans and people who were close to them (1.8%). Eighty convictions by partisan courts-martial were identified, and 23 other partisan documents (warnings, proclamations) were left at the places of execution. This accounts for 14.9% of all executions. Most soldiers, employees and officers of military and security forces perished or were executed in an ambush. The justification for killing Soviet administrative officials, employees, and other staff members was usually that those people were carrying out Soviet orders. Usually executions were carried out at people’s homes or outside homes and by giving a warning and providing a charge. Death penalties and executions of farmers and workers pose the most questions. Most are executions for collaboration with the Soviets and the sabotage of the partisan movement. Based on the information collected, it is however usually difficult to fully assess the legitimacy of such killings.


„Genocidas ir rezistencija“ 2013 m. Nr. 1(33)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”