2020 m. birželio 3 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Iš archyvų - Gintautas Ereminas

LIETUVIŲ ŠVIETIMO DRAUGIJOS „RYTAS“ VEIKLA VILNIAUS KRAŠTE (1920–1939 M.)

Santrauka



Lietuvių švietimas Vilniaus krašte 1920–1939 m. nėra nauja tema, tik iki šiol istoriografijoje ji buvo labiau pabrėžiama aptariant 1920–1939 m. laikotarpio politinius įvykius, kai 1920 m. spalio 9 d. Lenkijos valstybės kariuomenės dalis, vadovaujama generolo Lucjano Żeligowskio, okupavo ir aneksavo Vilniaus kraštą. Buvo įkurtas 1920–1922 m. gyvavęs kitų Europos valstybių nepripažintas valstybinis darinys (vadinamoji Vidurio Lietuva), kurio seimo sprendimu „įteisintas“ Lenkijos valdymas truko iki 1939 m.

Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais, nagrinėjama lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla. Šiuo politiškai sudėtingu laikotarpiu „Ryto“ draugija darbavosi Vilniaus krašte, kai kuriais atvejais bendradarbiaudama su kitomis lietuvių švietimo draugijomis („Saulės“, Šv. Kazimiero). Straipsnyje keliama prielaida, kad siekdama užsibrėžto tikslo – per savo organizacinį tinklą šviesti Vilniaus krašto lietuvius – „Ryto“ draugija bendradarbiavo su anksčiau įkurtomis ir jau veikiančiomis lietuvių švietimo draugijomis. Straipsnio uždaviniai: 1) atskleisti švietimo padėtį Vilniaus krašte ir kaip buvo įgyvendinami lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įstatuose numatyti tikslai; 2) nustatyti, kiek ir kokiose Rytų Lietuvos vietovėse „Ryto“ draugija iki 1939 m. įkūrė mokyklų, skyrių ir skaityklų, išaiškinti, ar jų buvo iki 1920 m. rudens kitose Lietuvos dalyse, kur galbūt bendradarbiauta su kitų lietuvių švietimo draugijų atstovais; 3) aprašyti, kaip „Ryto“ draugijos darbas priklausė nuo valdžios, t. y. nuo okupacinio režimo. .



THE ACTIVITIES OF THE LITHUANIAN EDUCATIONAL SOCIETY RYTAS IN VILNIUS AND VILNIUS AREA (1920–1939)

Summary



The Lithuanian educational society Rytas, which was involved in educating Lithuanians in Vilnius and Vilnius area through an organised educational network based in Vilnius, did not yet have a sufficient number of qualified instructors in 19131915. It therefore had to cooperate with other societies involved in the education of Lithuanians and invite their qualified specialists to teach at the state schools that the society was establishing, at those already established, or at those taken over untouched during WWI. In early 1916 however, Rytas began training teachers at pedagogical courses in Vilnius, and cooperation with other societies involved in educating Lithuanians decreased or remained only formal. Over a rather short period of time (19131914), Rytas managed to create a network of departments, reading rooms, and schools. The organisation initially reached the height of its activities in late 1915 and early 1916. Later, until the end of 1920, there was a temporary period of stagnation caused by the rapidly changing political events.

Starting in autumn 1920 until 1923, for the second time Rytas attained the height of its activities. It was able to establish schools much easier and only later notify the Polish government about it. But starting in 1923, the situation of Rytas changed: the fight for Lithuanian schools with the Polish government began. Though in the period between 1923 and 1927, the society managed to establish quite a few Lithuanian schools, restrictions beginning in 1923 and imposed every year thereafter became stricter and on 4–5 October 1927 ended in the first big wave of closings of Lithuanian schools.

After 1927, the Lithuanian educational society Rytas tried to preserve the existing schools rather than establish new ones. Every year the closing of Lithuanian schools was partially compensated by the opening of reading rooms (usually in the same location where the schools were closed).

On 28 February 1938, the society was forced to stop working, but on 20 May 1939, it was re-opened and planned to resume Lithuanian educational activities in the Vilnius area and establish departments, reading rooms, and schools.

The restrictions imposed by the Polish government (a decision to establish over 100 departments was not approved and impossible demands for opening of schools were raised) and further political changes did not allow Rytas to continue its activities either in 1939 or 1940. Most probably the society stopped existing on 15–16 June 1940 or at the latest on 14 July 1940, the election date of the so-called People’s Seimas.


„Genocidas ir rezistencija“ 2013 m. Nr. 1(33)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”