2017 m. birželio 23 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
LLKS Tarybos Deklaracijos pasirašymo vietos įamžinimas

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, imtasi rūpintis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) suvažiavimo vietos įamžinimu.

1994 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Radviliškio skyriaus narių rūpesčiu, Radviliškio r. Minaičių kaime ant Julijonos Mikniūtės-Petrėtienės sodybos gyvenamojo namo sienos atidengta paminklinė lenta, skelbianti, jog sodyboje 1949 m. vyko partizanų vadų suvažiavimas.

1999 m., kai LLKS Tarybos Deklaracija Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu buvo paskelbta Lietuvos valstybės aktu, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paruošė medžiagą dėl buv. Miknių sodybos įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (tai padaryta tik po dvejų metų – 2001 m.).

2003 m. LGGRTC ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos rūpesčiu prie Julijonos Mikniūtės-Petrėtienės sodybos pastatyta paminklinė kompozicija su laisvės kovotojams skirtais tipiniais atminimo ženklais (aut. architektė Viktorija Molienė).

2009 m. vasarį minint Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo ir LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo šešiasdešimtmetį, kuriame dalyvavo ne tik Lietuvos valstybės vadovai, bet ir daug aukštų užsienio svečių, buvo atkreiptas dėmesys, kad tipiniai atminimo ženklai ir kuklus paminklinis akmenukas nėra tinkamas šių Lietuvos valstybingumo istorijai itin reikšmingų įvykių įamžinimas. Todėl 2010 m. pavasarį LGGRTC su Radviliškio r. savivaldybe ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu pasirašė bendradarbiavimo sutartį, įsipareigodamas suprojektuoti ir pastatyti paminklą, organizuoti archeologinius tyrimus ir įrengti ekspoziciją.

Archeologiniai tyrimai buvo atlikti 2010 m., tais pačiais metais Radviliškio r. savivaldybė atstatė J. Mikniūtės-Petrėtienės tėvo Stanislovo Mikniaus sodyboje buvusią klėtį su bunkeriu, o LGGRTC Genocido aukų muziejaus specialistai atkūrė bunkerio interjerą. 2010 m. LGGRTC lėšomis taip pat suprojektuotas ir pastatytas paminklas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijai ir jos signatarams atminti. Skulpt. Jonas Jagėla savo sukurtame paminkle įamžino visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų – Jono Žemaičio-Vytauto, Aleksandro Grybino-Fausto, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Broniaus Liesio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Adolfo Ramanausko-Vanago ir Petro Bartkaus-Žadgailos – vardus. Į dangų iš paminklo stiebiasi eglės, simbolizuojančios mišką, partizanų prieglobstį, jų motinų gėlą ir ilgesį. Paminklas ir visas memorialas iškilmingai atidengtas 2010 m. lapkričio 22 d. Atidaryme dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau tuo LGGRTC įsipareigojimai dar nesibaigė – atstatytoje klėtyje reikėjo įrengti ekspoziciją, supažindinančią memorialo lankytojus su partizaniniu karu, vyriausiosios vadovybės kūrimu ir LLKS Tarybos Deklaracijos pasirašymu. Tad 2011 m. toliau vyko intensyvūs, bet nematomi darbai – LGGRTC Genocido aukų muziejaus specialistai rinko informaciją ir medžiagą ekspozicijai ne tik iš savų, bet ir iš kitų muziejų bei archyvų fondų. Ekspoziciją suprojektuoti ir pagaminti patikėta UAB „Terra media“. 2012 m. pavasarį visi darbai buvo baigti.

Ekspozicijos „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ stenduose pateikta partizaninės kovos Lietuvoje 1944–1953 m. apžvalga, partizanų vadovybės centralizacijos istorija, eksponuojamas žemėlapis, kuriame pažymėti partizanų vadų kelionės į suvažiavimą maršrutai. Lankytojai supažindinami ne tik su Deklaracijos signatarais, bet ir su juos saugojusiais bei lydėjusiais kovotojais – Kazimieru Laužiku-Briedžiu, Laurynu Mingaila-Džiugu, Viktoru Šniuoliu-Girėnu, Vytvyčiu, Vytautu Šniuoliu-Svajūnu, Urbantu Dailide-Tauru ir Juozu Jankausku-Demonu. Eksponuojamos jų biografijos ir iki mūsų dienų išlikusios fotografijos. Nemažai vietos skirta suvažiavime svarstytiems klausimams – stende-knygoje pateiktos visų LLKS suvažiavime priimtų dokumentų faksimilės. Vienas stendas skirtas paties bunkerio istorijai: kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo įrengtas, kaip tapo LLKS suvažiavimo vieta ir koks buvo jo tolesnis likimas, išsiskirsčius suvažiavimo dalyviams. Trumpai aprašyti ir 2010 m. vykę archeologiniai tyrimai, čia pat įrengtoje vitrinoje eksponuojami archeologų rasti daiktai. Galima pamatyti ir metalinį bidoną, kuriame paslėptas LLKS ir Prisikėlimo apygardos partizanų archyvas buvo surastas Miknių sodyboje 2004 m.

Kadangi ekspozicija įrengta klėtyje, jos viduje, siekiant atkurti autentišką įspūdį, išdėstyti įvairūs namų apyvokos daiktai, kabo drabužiai, sumontuotos patalpą temdančios langinės. Kartu su jau anksčiau atkurtu partizanų bunkeriu, kurio interjerą memorialo lankytojai gali apžiūrėti čia pat, iš viršaus, naujoji ekspozicija sudaro darnią visumą. Visi tekstai pateikti lietuvių ir anglų kalbomis – tikimasi, kad netrūks lankytojų ir iš užsienio šalių.

Naująją ekspoziciją LGGRTC perdavė klėtelės šeimininkams – Radviliškio r. savivaldybei. 2012 m. gegužės 26 d., minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, įvyko jos pristatymas visuomenei.

 
 
 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”