2020 m. vasario 20 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Sergejus Kovaliovas

Sergejus Kovaliovas gimė 1930 m. kovo 2 d. Seredyna Budos mieste (Ukraina). 1954 m. Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universitete įgijo biofiziko išsilavinimą.

Į žmogaus teisių gynimo judėjimą aktyviai įsitraukė septintajame dešimtmetyje. 1969 m. tapo Žmogaus teisių gynimo SSRS iniciatyvinės grupės – pirmosios šalyje nepriklausomos visuomeninės žmogaus teisių gynimo asociacijos – nariu.

S. Kovaliovas su bendražygiais parengė arba pasirašė daug dokumentų dėl žmogaus teisių pažeidimų Sovietų Sąjungoje. Aktyviai prisidėjo prie pogrindžio spaudos leidybos ir platinimo. Nuo 1971 m. – vienas iš pagrindinių nelegalaus savilaidos biuletenio „Dabarties įvykių kronika“ leidėjų.

Maskvoje S. Kovaliovas susitikdavo ir bendradarbiavo su Lietuvos disidentais Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, Sigitu Tamkevičiumi, Alfonsu Svarinsku ir kitais. „Dabarties įvykių kronikoje“ buvo skelbiama ir apie lageriuose kalinamus lietuvius, tikinčiųjų persekiojimą, žmogaus teisių pažeidinėjimus bei priešinimąsi valdžios veiksmams Lietuvoje, nuo 1972 m. pranešama apie naujus „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numerius. S. Kovaliovas taip pat prisidėjo prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platinimo, jo pastangomis leidinys buvo perduodamas į Vakarus.

1974 m. gruodžio 28 d. S. Kovaliovas buvo suimtas, apkaltintas antisovietine propaganda ir agitacija ir teisiamas Vilniuje. 1975 m. gruodžio mėn. teismas jam skyrė 7 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant griežto režimo lageryje, ir 3 metus tremties.

Lietuvių ir rusų disidentai Sergejaus Kovaliovo teismo dieną.
Vilnius, 1975 m.
Sergejus Kovaliovas su jo aplankyti atvykusiomis žmona ir dukra tremtyje Kolymoje.
Matrosovka, Tenkinskio r.,
Magadano sr., 1982 m.

1987 m. grįžęs į Rusijos sostinę žmogaus teisių gynėjas vėl ėmėsi visuomeninės veiklos: Аndrejaus Sacharovo rekomenduotas tapo vienu iš Žmogaus teisių projekto grupės prie Tarptautinio žmonijos išgyvenimo ir plėtros fondo (vėliau – Rusijos ir Amerikos žmogaus teisių grupė) pirmininkų, buvo Tarptautinio humanitarinio seminaro organizacinio komiteto nariu (1987 m.), dalyvavo kuriant spaudos klubą „Glasnost“, organizacijos „Memorial“ steigiamajame suvažiavime (1990 m. tapo vienu iš jos pirmininkų). Tuo pačiu metu S. Kovaliovas tapo Maskvos Helsinkio grupės nariu.

Nuo 1990 m. S.Kovaliovas įsitraukė į aktyvią politinę veiklą, ėjo įvairias pareigas, susijusias su žmogaus teisių apsauga, Rusijos Federacijos Valstybės Dūmoje, Prezidento taryboje. 1996 m. įkūrė naują visuomeninę organizaciją – Žmogaus teisių institutą, ir iki šiol jam vadovauja. Yra nuoseklus Rusijos politikos Čečėnijoje kritikas.

Nuoseklus S. Kovaliovo bendradarbiavimas su Lietuvos laisvės kovotojais tęsėsi iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo. Ypač aktyvią jo paramą Lietuva jautė 1990–1991 m. Žmogaus teisių gynėjas mūsų šalies gyvenimu nuoširdžiai domisi iki šiol.

S. Kovaliovas yra daugelio tarptautinių žmogaus teisių gynimo premijų laureatas. 1995 ir 1996 m. buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. 1992 m. S. Kovaliovui įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, 1999 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (dabar – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius).


LR Seimo kanceliarijos lankstukas „Laisvės premija“

Atgal
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”