2017 m. balandžio 27 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
NUO MINŲ IR SPROGMENŲ NUKENTĖJĘ ASMENYS. TYRIMO MEDŽIAGA.

Ištyrimo
dėl teisinio statuso pripažinimo arba nepripažinimo
pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų,
teisinio statuso įstatymo
7 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktį
1998-2009 m. duomenų rezultatai.



                Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktį nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys, kurie buvo suluošinti ar sužaloti represinių ar baudžiamųjų akcijų metu, kurie dėl šių akcijų vykdytojų - okupacinės kariuomenės dalinių ar okupacinio režimo represinių struktūrų ginkluotų būrių veiksmų arba dėl slaptų pogrindžio ginkluotų ar neginkluotų struktūrų, veikusių prieš Lietuvos valstybingumą bei jos gyventojus ir kitų valstybių naudai, taip pat dėl karo veiksmų fronto metu ar dėl karo padarinių bei okupacinės valdžios ir represinių struktūrų vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų ar partizaninio karo aplinkybių nulemtų veiksmų metu.
 
2009 m. sausio 01 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo pataisai, pagal kurią nuo minų ir sprogmenų nukentėję asmenys, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas I, II ar III grupės invalidumas nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktį išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimus, įgyja teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
 
 
Ištyrimo tikslai:
 
1.Nustatyti, kokią dalį asmenų, kuriems pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas pagal įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktį, tiesiogiai palies Valstybinių pensijų įstatymo pataisa.
2.Sukurti būdą, kuriuo remiantis įstatymų leidėjui būtų pateikiami kuo tikslesni ir išsamesni duomenys apie asmenis, kurių interesams ir teisėtiems lūkesčiams realizuoti skiriamos LGGRT centro vykdomų įstatymų pataisos.
 
 Ištyrimo metu išanalizuoti LGGRT centro archyve esančių 88 bylų duomenys.
 
 Bylose teisinis statusas:
1. pripažintas – 80 asmenų;
2. nepripažintas – 8 asmenims.
 
 Nukentėjimo duomenys:
 
1.užėjo (užbėgo, užvažiavo) ant minos – 13;
2.sužeistas bombardavimo (artilerijos apšaudymo) metu – 5;
3.sužeistas sprogus minai (minos kapsulei, bombai, granatai, sviediniui, sprogmenims, užminuotam žaislui) – 42;
4.sužeistas kitomis aplinkybėmis:
                                       4.1.fronte – 1;
                                       4.2.vykstant fronto kautynėms (gelbstint žmonių gyvybę) – 1;
                                       4.3.vokiečių kareivių – 2;
                                       4.4.sovietinių kareivių/enkavedistų – 6;
                                       4.5.Armijos Krajovos karių – 1;
                                       4.6.partizanų susišaudymo su sovietiniais kareiviais/enkavedistais metu – 2;
                                       4.7.sovietinių mokomųjų bombų išmetimo metu – 1;
                                       4.8.aplinkybės nenurodytos – 1.
 
Iš jų tapo neįgaliais:
 
1.dėl regėjimo – 27;
2.dėl regėjimo ir rankos (rankų, plaštakų, pirštų) amputacijos – 15;                                                                                                                                                                                                                   
3.dėl kojos/rankos (kojų/rankų) amputacijos – 17;
4.dėl kitų priežasčių (veido, galvos, pilvo, stuburo, šlaunų, kojų, rankų sužalojimo) – 16.
 
Iš viso: 75 (iš jų 20 – moterų).
 
 
Iš jų nukentėjo:
 
1.Pagal nukentėjimo metus:
1941 m. – 10;
1942 m. – 0;
1943 m. – 5;
1944 m. – 29;
1945 m. – 9;
1946 m – 2;
1947 m. – 3;
1948 m. – 5;
1949 m. – 2;
1950 m. – 1;
1951 m. – 1;
1952 m. – 0;
1953 m. – 0;
1954 m. – 1;
1955 m. – 1;
1956 m. – 1;
1957 m. – 2;
1958 m. – 0;
1959 m. – 1;
.........................
1972 m. – 1;
1973 m. – 1.
                              
2.Pagal amžių:
1 m. – 2;
2 m. – 0;
3 m. – 1;
4 m. – 3;
5 m. – 2;
6 m. – 4;
7 m. – 3;
8 m. – 6;
9 m. – 2;
10 m. – 6;
11 m. – 6;
12 m. – 9;
13 m. – 7;
14 m. – 4;
15 m. – 5;
16 m. – 2;
17 m. – 3;
18 m. – 1;
19 m. – 2;
20 m. – 0;
21 m. – 1;
22 m. – 1;
23 m. – 0;
24 m. – 0;
25 m. – 0;
26 m. – 1;
27 m. – 0;
28 m. – 0;
29 m. – 0;
30 m. – 3;
31 m. – 1.
 
 
Teisę nustatantys dokumentai:
 
1.invalidumo/invalido pažymėjimas ir kt. dokumentai – 10;
2.gydytojų ekspertizės komisijos pažymėjimas ir kt. dokumentai – 32;
3.medicininės socialinės/darbingumo ekspertizės komisijos pažymėjimas ir kt. dokumentai – 5;
4.invalidumo/darbingumo lygio pažyma ir kt. dokumentai – 16;
5.Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento Archyvų skyriaus raštas – 2;
6.teismo sprendimas ir kt. dokumentai – 3;
7.kariuomenės dalies pažyma – 1;
8.išrašas iš medicininės ekspertizės bylos (medicininių dokumentų) – 2;
9.ligos istorija ir kt. dokumentai – 2.
 
               
Išvados:
 
                1. Dauguma suluošinimų ar sužalojimų yra susiję su Antrojo pasaulinio karo padariniais (pasekmėmis) – sprogus rankose rastai minos kapsulei, granatai, užminuotam žaislui ir pnš. (42), arba užėjus (užbėgus, užvažiavus) ant minos ir pnš. (13).
                2. Mažiau nukentėjusių buvo suluošinta ar sužalota dėl karo veiksmų fronto metu (6), dėl represinių ar baudžiamųjų akcijų (9), dėl partizaninio karo aplinkybių nulemtų veiksmų (2) ar dėl kitų aplinkybių (3).
                3. Absoliuti dauguma nukentėjusiųjų (patyrusių suluošinimą ar sužalojimą) asmenų yra nepilnamečiai vaikai.
                4. Daugumoje teisę nustatančiuose dokumentuose pažymėta, kad asmens suluošinimas ar sužalojimas (invalidumas) susijęs su Antruoju pasauliniu karu.
                5. Įvairiu laiku keitėsi teisę nustatančių medicininių dokumentų pobūdis, iki šiol nėra nukentėjimą (suluošinimą ar sužalojimą nuo minų ar sprogmenų) Antrojo pasaulinio karo metais ar dėl šio karo padarinių įrodančio vieningo dokumento.
                6. Nukentėjimas apima 1941-1973 m. laikotarpį.
                7. Asmenys nukentėjo nuo trijų valstybių kariuomenių.
                8. Maždaug 70 procentai asmenų įgijo teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
                9. Po Valstybinių pensijų įstatymo pataisos įsigaliojimo į LGGRT centrą dėl teisinio statuso pripažinimo kreipėsi 11 asmenų.
 
 
Vyresnysis specialistas                                                                                                                    Valentin Stech
 
 
2009-07-03
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”