2017 m. balandžio 27 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Informacija apie įstatymų pataisas (nuo 2008 m. sausio 1 d.)

2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso ir Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymų naujos redakcijos (pataisos).

 

 

 

 

                      Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo naujoje redakcijoje gerokai išplėsta buvusio tremtinio teisinė sąvoka.

 

                      Nuo 2008 m. sausio 1 d. tremtiniais yra pripažįstami:

 

                      asmenys, ištremti iš Lietuvos;

 

                      asmenys, nutremti pasibaigus įkalinimui;

 

                      asmenys, kuriems uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje pasibaigus įkalinimui, arba panaikinus specialios įskaitos (komendantūros) sąlygą;

 

                      asmenys, gimę trėmimo metu ar tremtyje;

 

                      asmenys, gimę kai vienam iš tėvų tėvų uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje;

 

                      asmenys, gimę ne Lietuvoje ir ne vėliau kaip per 10 mėn. nuo tėvų tremties pabaigos;

 

                      asmenys, atvykę pas savo šeimos narius į tremtį;

 

                      pilnamečiai asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir vėliau negalėję legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (negalėjimo legaliai gyventi - slapstymosi - faktas nustatomas teismo sprendimu);

 

                      nepilnamečiai asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus;

 

                      nepilnamečiai asmenys, jei abu tėvai įkalinti (politiniai kaliniai);

 

                      nepilnamečiai asmenys, jei abu tėvai ištremti;

 

                      nepilnamečiai asmenys, jei vienas tėvų įkalintas (politinis kalinys), o kitas ištremtas;

 

                      nepilnamečiai asmenys, jei vienas tėvų įkalintas (politinis kalinys), o kitas įrašytas į tremiamųjų sąrašus;

 

                      nepilnamečiai asmenys, jei abu tėvai įrašyti į tremiamųjų sąrašus, o vaikas likęs be tėvų globos;

 

                      nepilnamečiai įkalinto politinio kalinio vaikai, kurie su kitais šeimos nariais (įstatyme - "šeima") negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (pastarasis juridinę reikšmę turintis slapstymosi faktas nustatomas teismo sprendimu).

 

                      Nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio teisinį statusą dabar gali įgyti asmenys, pabėgę iš tremties, ir už pabėgimą nuteisti pagal SSRS baudžiamąjį kodeksą.

 

                      Nukentėjusio asmens statusas pripažįstamas asmenims, okupacinio režimo struktūrų sprendimais perkeltiems iš vienų Lietuvos vietovių į kitas (ankstesnėje redakcijoje buvo minimi tik 1951-1952 m. perkeltieji).

 

                      Nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas dabar pripažįstamas asmenims, vokiečių okupacijos metais paimtiems priverstiniams darbams, taip pat kartu su jais buvusiems  nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims ar išlaikytiniams. Anksčiau šio statuso negalėjo įgyti asmenys, atvežti priverstiniams darbams į Lietuvą.

 

                      Buvusiais beglobiais vaikais (be jau įvardytųjų anksčiau galiojusioje įstatymo redakcijoje) dabar pripažįstami nepilnamečiai vaikai, kurie Antrojo pasaulinio karo metu ar vėliau be tėvų pasitraukė iš Vokietijos Rytprūsių krašto karo veiksmų zonos į Lietuvos teritoriją ir šiuo metu yra Lietuvos Respublikos piliečiai (vadinamieji “vilko vaikai”).

 

                      Šį statusą nuo 2008 m. sausio 1 d. taip pat galima pripažinti nepilnamečiams vaikams, kurių abu tėvai (įtėviai) buvo nužudyti represinių, baudžiamųjų akcijų ar okupacinės valdžios ir represinių struktūrų vykdytų slaptų operacijų ar partizaninio karo aplinkybių sąlygotų veiksmų metu arba įkalinimo metu mirė. Į formuluotę "partizaninio karo aplinkybių sąlygotų veiksmų metu" patenka  Lietuvos partizanų nužudyti asmenys (nepilnamečių vaikų abu tėvai (įtėviai).

 

                      Beglobio vaiko teisinis statusas pripažįstamas asmenims, kurie jų nukentėjimo metu buvo  nepilnamečiai (iki 18 m. amžiaus), anksčiau galiojo nuostata - iki 16 m. amžiaus.

 

                      Atkreiptinas dėmesys, kad nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas, jei asmuo archyviniais ar teisiniais dokumentais įrodo savo nukentėjimą, atitinkantį įstatymo sąlygas ir turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Šis statusas nėra pripažįstamas mirusiems asmenims.

 

                      Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo naująja redakcija kariams savanoriams prilygintais asmenimis (po mirties) pripažįstami asmenys, 1940 m. birželio 15 d. ėję Lietuvos Respublikos tikrąją karo ar policijos tarnybą ir kurie pirmosios sovietinės okupacijos (1940–1941 m.) metu buvo suimti arba ištremti ar būdami tremtyje suimti, įkalinti ir nuteisti mirties bausme ir mirties bausmė įvykdyta, arba buvo nužudyti, žuvo, mirė įkalinimo metu.

 

                      Šia pataisa kariams savanoriams prilyginami įvardintomis aplinkybėmis netekę gyvybės Lietuvos Respublikos karininkai, policininkai, saugumo pareigūnai, ėję tarnybines pareigas 1940 m. birželio 15 dieną.

 

                      Kario savanorio teisinis statusas taip pat pripažįstamas asmenims, kurie organizavo ar dalyvavo GULAG’o politinių kalinių sukilimuose ir sukilimų malšinimo metu žuvo arba po numalšinimo buvo nuteisti papildoma bausme ar perkelti į uždaruosius kalėjimus ar baudžiamuosius lagerius. Šia nuostata įteisinti politinių kalinių sukilimų Gorlage (Norilske) 1953 m., Rečlage (Vorkutoje) 1953 m. ir Steplage (Kengyre) 1954 m. dalyviai. Šie pretendentai turi  įrodyti savo dalyvavimą sukilime ir perkėlimą į kalėjimą ar baudžiamąjį lagerį po sukilimo numalšinimo.

 

                      Laisvės kovų dalyviams prilygintais asmenimis (po mirties) pripažįstami Lietuvos Respublikos atsargos karininkai, buvę vidaus reikalų sistemos pareigūnai, sukarintų organizacijų nariai, taip pat valstybės civilinių įstaigų pareigūnai ir tarnautojai, mokslo ir kultūros veikėjai, visuomeninių ir politinių organizacijų nariai bei kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. veikė stiprindami Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir dėl šios veiklos pirmosios sovietų okupacijos (1940-1941 m.) metu buvo suimti, įkalinti ar nuteisti mirties bausme ir mirties bausmė įvykdyta, arba buvo nužudyti, žuvo, mirė įkalinimo metu.

 

                      Šioje naujoje įstatymo nuostatoje įvardijami atsargos karininkai, buvę policijos, saugumo pareigūnai, šauliai, tautininkai, "Jaunosios Lietuvos", kitų nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940 metais) veikusių politinių ir visuomeninių organizacijų nariai, valstybinių institucijų (ministerijų, apskričių, savivaldybių ir kt.) tarnautojai, pareigūnai, kiti piliečiai, savo darbu ir veikla, dėl kurios vėliau buvo represuoti ir neteko gyvybės, stiprinę Lietuvos nepriklausomybę.

 

                      Abiejuose įstatymuose yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant, statusas nėra pripažįstamas asmenims, įvykdžiusiems karo nusikaltimus, nusikaltusiems žmoniškumui, įsakiusiems žudyti ar žudžiusiems taikius gyventojus, buvusiems represinių institucijų kadriniams darbuotojams bei šių institucijų agentams ir informatoriams, buvusiems vadovaujantiems komunistų partijos darbuotojams, priesaiką sulaužiusiems partizanams, asmenims, išdavusiems bendražygius, kurie dėl to nukentėjo.

 

                      Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimą pagal atitinkamas nukentėjimų nuo okupacijų kategorijas ir pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimą vykdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

 

                      Sprendimą dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo LGGRT centras priima ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo prašymo padavimo.

 

                      Prašymus dėl kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo prašymo padavimo dienos apsvarsto ir išvadą (pripažinti ar nepripažinti statusą) LGGRT centro generaliniam direktoriui pateikia LGGRT centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija.

 

                      Komisijos adresas: Gedimino pr. 40/1,  LT-01110 Vilnius.

 

                      Nukentėjusių asmenų dokumentų rengimo grupė - 104 kab., 108 kab.

 

                      Rezistentų dokumentų rengimo grupė - 103 kab.

 

                      Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso galima teirautis tel. 8~5-266 32 83,  8~5-231 30 12.

 

                      Dėl kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio teisinio statuso galima teirautis tel. 8~5-231 41 57.

 

                      Dėl rašto išdavimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galima teirautis tel. 8~5-231 41 59, 107A kab.

 

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”