2017 m. gegužės 1 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos reglamentas

PATVIRTINTA: (parašas)
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro generalinės direktorės
2002 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5


PASIPRIEŠINIMO DALYVIŲ (REZISTENTŲ) TEISIŲ KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS


I. BENDROJI DALIS
1. Vadovaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau - Centras) įstatymo (Žin., 1997, Nr. 60- 1398) 5 straipsnio 20 punktu, viena Centro funkcijų yra karių savanorių, laisvės kovų dalyvių, nukentėjusių asmenų teisinių statusų pripažinimas. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos (toliau - Komisija) funkcija - teikti Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių, nukentėjusių asmenų teisinių statusų pripažinimo.
2. Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymu (Žin., 1997, Nr. 12-230; 1999, Nr. 51-1636), Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymu (Žin., 1997, Nr. 66-1609, 2000, Nr. 5-129), Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1244, Kario savanorio pažymėjimų ir laisvės kovų dalyvio pažymėjimų išdavimo bei apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1088, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939- 1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 244 ir šiuo reglamentu.

II. DARBO ORGANIZAVIMAS PRIPAŽĮSTANT KARIŲ SAVANORIŲ, LAISVĖS KOVŲ DALYVIŲ, NUKENTĖJUSIŲ ASMENŲ TEISINIUS STATUSUS

3. Dėl kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo turi teisę kreiptis:
3.1. Asmuo, pretenduojantis į kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinį statusą.
3.2. Asmuo, turėjęs ar neturėjęs su pretendentu giminystės ryšių.
3.3. Centro generalinis direktorius gali savo iniciatyva pavesti Komisijai svarstyti klausimą dėl kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinio statuso po mirties pripažinimo žymiems ir gerai žinomiems Lietuvos partizanams ir kitiems pasipriešinimo dalyviams.
4. Asmuo, pretenduojantis į kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, turi pateikti Dokumentų rengimo grupei:
4.1. Nustatytos formos prašymą-anketą.
4.2. Paso lapo, kuriame yra asmens nuotrauka ir duomenys apie asmenį, kopiją.
4.3. Darbo knygelės kopiją.
4.4. Keturias fotonuotraukas (2x3 cm) - kario savanorio ir dvi nuotraukas (2x3 cm) - laisvės kovų dalyvio teisiniam statusui pripažinti.
5. Jei prašoma pripažinti kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinį statusą po mirties asmenims, kurie su prašymą padavusiu asmeniu turėjo giminystės ryšių, nustatytos formos prašymą-anketą užpildo jį padavęs asmuo ir pateikia dokumentus:
5.1. Savo paso lapo, kuriame yra asmens nuotrauka ir duomenys apie asmenį, kopiją bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus (gimimo liudijimo, santuokos liudijimo ir kt. kopijas), mirusiojo (žuvusiojo) gimimo liudijimo, mirties liudijimo kopijas, patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka - notaro arba seniūno (toliau - įstatymų nustatyta tvarka).
5.2. Lietuvos archyvų pažymėjimus ar šiuose archyvuose esančių dokumentų apie pretendento žūtį kopijas, patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka. Jei mirties liudijimo ar archyvo pažymėjimo apie asmens žūtį nėra, tai pateikiama teismo sprendimo, kuriuo nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas - asmens žūtis tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis, kopija, patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka. Jei mirties liudijimas ar archyvo pažymėjimas pateikiamas, tačiau jame nėra nurodyta žūties aplinkybių, tai pateikiama teismo sprendimo, kuriuo nustatytos žūties aplinkybės, kopija, patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka.
6. Tiek asmuo, pretenduojantis į kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimą, tiek prašantysis pripažinti kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinį statusą po mirties asmeniui, kuris su juo turėjo giminystės ryšių, pateikia:
6.1. Teisių atkūrimo pažymėjimų kopijas, patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka:
6.1.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo - jei asmuo buvo represuotas teisminių institucijų.
6.1.2. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros - jei asmuo buvo represuotas ne teismine tvarka.
6.1.3. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos - jei asmuo buvo ištremtas.
6.2. Jei nėra pakankamai dokumentų (iš baudžiamosios bylos ir kitų, įrodančių pretendento rezistencinę veiklą), jis pateikia bendražygių, kuriems yra pripažintas kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, kartu su pretendentu dalyvavusių šioje veikloje, toje pačioje vietovėje, informaciją apie ją. Informacijoje turi būti aprašyta veikla, atitinkanti pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatyme nustatytus reikalavimus. Ši informacija patvirtinama įstatymų nustatyta tvarka.
6.3. Visuomeninės rezistentų organizacijos gali pateikti Komisijai papildomos informacijos ir rekomenduoti pripažinti pretendentui kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinį statusą:
6.3.1. Partizanams, ryšininkams ir rėmėjams - Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio taryba.
6.3.2. 1941 m. birželio sukilimo dalyviams - 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjunga.
6.3.3. Vietinės rinktinės kariams - Vietinės rinktinės karių sąjunga.
6.3.4. Tėvynės apsaugos rinktinės kariams - Tėvynės apsaugos rinktinės Sedos kautynių klubas.
6.4. Prašantysis gali pateikti ir kitų visuomeninių organizacijų rekomendacijas, straipsnių kopijas, jei apie pretendento rezistencinę veiklą buvo rašoma spaudoje.
7. Dokumentus, reikalingus dėl kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinio statuso po mirties pripažinimo žymiems ir gerai žinomiems Lietuvos partizanams ir kitiems pasipriešinimo dalyviams bei mirusiems (žuvusiems) asmenims, kuriems prašo pripažinti kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinį statusą asmenys, neturėję su mirusiuoju (žuvusiuoju) giminystės ryšių, pateikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus įsakymu įgalioti darbuotojai.
8. Pretendentai į kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinį statusą skelbiami spaudoje.
9. Asmuo, nukentėjęs nuo 1939-1990 m. okupacijų ir pretenduojantis į atitinkamą teisinį statusą, turi pateikti Dokumentų rengimo grupei:
9.1. Prašymą pripažinti jam nukentėjusio nuo 1939-1990 m. okupacijų asmens teisinį statusą.
9.2. Lietuvos Respublikos piliečio paso lapo, kuriame yra asmens nuotrauka ir duomenys apie asmenį, kopiją.
9.3. Užpildytą asmens, pretenduojančio į teisinį statusą, anketą (anketos formą nustato Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius).
9.4. Dvi fotonuotraukas (2x3 cm).
9.5. Darbo knygelės kopiją.
9.6. Teisių atkūrimo pažymėjimų kopijas, patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka:
9.6.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo - jei asmuo buvo represuotas teisminių institucijų.
9.6.2. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros - jei asmuo buvo represuotas ne teismine tvarka.
9.6.3. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos - jei asmuo buvo ištremtas.
9.7. Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos valstybinio centrinio archyvo ir kitų archyvų išduotų pažymėjimų, taip pat šiuose archyvuose esančių dokumentų kopijas.
10. Pretenduojantys į asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinį statusą gali pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir kitus dokumentus (ar jų kopijas), nenurodytus 9 punkte.
11. Dokumentus rengia ir eiliškumo tvarka Komisijai svarstyti teikia Dokumentų rengimo grupės pagal LGGRT centro generalinio direktoriaus patvirtintą tvarką.
12. Pretendentas turi teisę susipažinti su dokumentais, esančiais jo svarstymui parengtoje byloje, išskyrus tuos, kurių tyrimą ir naudojimą reglamentuoja Ypatingosios valstybinio archyvų fondo dalies dokumentų saugojimo, tvarkymo, tyrimo ir naudojimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 452, 15 ir 16 punktai.
13. Komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Komisijos posėdžius rengia ir jiems vadovauja Komisijos pirmininkas, o jo nesant - pirmininko pavaduotojas.
14. Komisijos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti ekspertai ir konsultacinių grupių atstovai, kurie pateikia išvadas nagrinėjamais klausimais.
15. Kiekvienas Komisijos narys, individualiai susipažinęs su asmens, pretenduojančio į kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, byla, įvertinęs joje esančius dokumentus bei duomenis, specialiame pasipriešinimo dalyvio (rezistento) veiklos vertinimo lape raštiškai pateikia savo išvadą dėl kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinio statuso pripažinimo. Savo išvadoje Komisijos narys turi nurodyti, kad jis siūlo pretendentui pripažinti ar nepripažinti tą ar kitą teisinį statusą. Jeigu išvadoje siūloma nepripažinti vieno ar kito teisinio statuso, būtina nurodyti motyvus.
16. Komisijos sprendimai dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių, nukentėjusių asmenų teisinių statusų pripažinimo ar nepripažinimo priimami dalyvaujančių posėdyje Komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, klausimas pakartotinai svarstomas kitame posėdyje. Jeigu antrą kartą balsuojant balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia Komisijos pirmininko balsas. Balsuojama vardiniu būdu. Posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių.
17. Komisijos išvados dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių, nukentėjusių asmenų teisinių statusų pripažinimo ar nepripažinimo įforminamos posėdžių protokolais. Protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir atsakingasis sekretorius.
18. Prie protokolo pridedama Komisijos narių pasirašytų asmenų, pretenduojančių į kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, rezistencinės veiklos vertinimo lapų kopijos. Patys vertinimo lapai lieka pretendentų bylose.
19. Komisijos išvados dėl kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo gali būti apskųstos Centro generaliniam direktoriui.
20. Centro generalinis direktorius, susipažinęs su gautais skundais, priima atitinkamą sprendimą patenkinti ar nepatenkinti skundą. Skundo patenkinimo atveju duoda Komisijai nurodymą papildomai ištirti skundą ir pakartotinai svarstyti prašymą dėl teisinio statuso pripažinimo.
21. Kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinis statusas pripažįstamas ar nepripažįstamas Centro generalinio direktoriaus įsakymu.
22. Paaiškėjus, kad yra neteisėtai pripažintas kario savanorio, laisvės kovų dalyvio ar nukentėjusio asmens teisinis statusas, Komisijos posėdyje priimamas sprendimas siūlyti Centro generaliniam direktoriui savo įsakymą dėl šio teisinio statuso pripažinti netekusiu galios.
23. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-2 (nuo 2007 m. sausio 26 d.) (Žin., 2007, Nr. 10-414) redakcija. Taikant Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso 1997 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, remtis LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1957 m. sausio 21 d. įsaku dėl uždraudimo grįžti į Lietuvą ir pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinį statusą asmenims, gimusiems ne Lietuvoje ir ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo tėvų ištrėmimo arba nutrėmimo termino pabaigos.
Reglamentas apsvarstytas ir priimtas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos posėdyje 2001 m. gruodžio 19 d. (posėdžio protokolas Nr. 94).

KOMISIJOS PIRMININKAS EUGENIJUS RIMVYDAS STANCIKAS

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”