2017 m. rugsėjo 21 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Martirologiniai ir teroro archyvo tyrimai
MARTIROLOGINIAI TYRIMAI

Programa apima Lietuvos gyventojų genocido aukų vardynų sudarymą ir leidybą. 1992 m. išleistas tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941” tomas. Jis skirtas 1939–1941 m. sovietinio genocido aukoms įamžinti. Jame pateikta 28,46 tūkst. nukentėjusių asmenų pavardžių. Pirmam tomui duomenys buvo renkami iš žmonių pateiktos autentiškos medžiagos (anketų, laiškų, prisiminimų ir kt.). Atsiradus galimybei rinkti informaciją iš Lietuvos ypatingojo archyvo (buv. KGB, LSSR vidaus reikalų ministerijos ir LKP istorijos instituto archyvų) dokumentų, buvo sukaupta daug papildomų duomenų apie 1939–1941 m. vykdytą Lietuvos gyventojų terorą. Jais remiantis, 1999 m. išleistas pakartotinis šio tomo leidimas (30,5 tūkst. pavardžių).

II vardyno tomas skirtas 1944–1947 m. sovietinio genocido aukoms. Tai žiauriausio teroro ir didžiausių nuostolių laikotarpis, kai vieną nuožmų okupantą pakeitė kitas. Nuo sugrįžusių okupantų per 2,5 metų nukentėjo daugiau kaip 80 tūkst. Lietuvos žmonių. Duomenys apie juos pateikti trijose II tomo knygose:
  • 1998 m. išleista II tomo 1-oji knyga (22 tūkst. pavardžių nuo A iki J);
  • 2002 m. išleista II tomo 2-oji knyga (33,5 tūkst. pavardžių nuo K iki S);
  • 2005 m. išleista II tomo 3-ioji knyga (27 tūkst. pavardžių nuo Š iki Ž).

III vardyno tomas skirtas 1948 m. represijų aukoms. Daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo išvežta į tremtį – 1948 m. gegužės 22 d. per masinį trėmimą, kuris represinių struktūrų dokumentuose vadinamas operacija „Vesna“ („Pavasaris“). Kalinių, žuvusiųjų partizanų ir kitaip nuo okupantų nukentėjusių Lietuvos gyventojų tais metais buvo kiek mažiau – apie 20 tūkst. žmonių. Duomenys apie visus juos pateikti dviejose III tomo knygose:
  • 2007 m. išleista III tomo 1-oji knyga (30 tūkst. pavardžių nuo A iki M);
  • 2009 m. išleista III tomo 2-oji knyga (23 tūkst. pavardžių nuo N iki Ž).

Šiuo metu renkami 1949 m. vardyno duomenys.

Taip pat kaupiama ir sisteminama laisvės kovotojų vardyno medžiaga. Yra surinkta ir kompiuterizuota pirminė informacija apie 49 tūkst. partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų. Ji tikslinama ir pildoma pasitelkiant laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir kitų organizacijų narius, įvairius tyrinėtojus, kadangi labai daug išsamių, gausių ir tikslių duomenų apie juos turi šios organizacijos, kraštotyrininkai, pavieniai tyrinėtojai, kraštotyros muziejai, be to, dar daug jų slypi ir žmonių atmintyje.


TERORO ARCHYVO FORMAVIMAS

Archyviniame vardynų skyriuje toliau formuojamas 1995 m. pradėtas kurti represijų vykdytojų – stribų ir NKVD–MGB–KGB darbuotojų – katalogas.

Iš įvairių šaltinių – laiškų, anketų, aprašymų, dokumentų, kitos autentiškos rašytinės medžiagos apie Lietuvoje vykusį gyventojų naikinimą, persekiojimą, kalinimą ir trėmimą nacių ir bolševikų okupacijų metais – surinkta informacinė medžiaga yra kaupiama, sisteminama ir kataloguojama.

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo operatyvinių bylų surinkti svarbiausi duomenys ir sudarytos stribų anketos. Tikėtina, kad, papildžius represijų vykdytojų duomenų banką stribų veiklos duomenimis iš operatyvinių bylų, susidarys išsamesnis vaizdas apie okupantų ir jų pakalikų įvykdytas masines ir pavienes žudynes, antiokupacinės rezistencijos slopinimo procesus ir veikiančiuosius asmenis. Ši medžiaga turėtų padėti atlikti vieną svarbiausių LGGRT centro užsibrėžtų uždavinių – inicijuoti Lietuvos gyventojų genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą.

Skyriaus sukauptame archyve šiuo metu yra:
  • naikintojų batalionų dalyvių stribų kartoteka (17 tūkst. pavardžių);
  • KGB darbuotojų kartoteka (8,5 tūkst. pavardžių).


SISTEMINTŲ ARCHYVO DUOMENŲ KOMPIUTERIZAVIMAS

Šios programos parengiamąjį etapą – rinkti, kaupti, sisteminti ir kompiuterizuoti informaciją apie Lietuvos gyventojų naikinimą, persekiojimą, kalinimą ir trėmimą nacių ir bolševikų okupacijų metais – pradėjo dar 1988 m. įkurta Sąjūdžio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti.

Archyvo kompiuterinių duomenų bazė formuojama iš apklausos anketų ir informacijos, gautos iš Lietuvos ypatingojo archyvo baudžiamųjų ir operatyvinių bylų, baudžiamųjų bylų kartotekos, filtracinių bylų, KGB darbuotojų kartotekų, nenuteistų, bet išvežtų į lagerius asmenų sąrašų, įvairių publikacijų ir kitų šaltinių.
Duomenų bazė 1997–2010 m. išaugo nuo 58 tūkst. iki 200 tūkst. pavardžių.

Naudojantis Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentine medžiaga, Archyviniame vardynų skyriuje formuojamas kompiuterinis duomenų apie Lietuvos gyventojų genocido aukas bankas, kurio visas turinys bus toks:
  • NKVD, Raudonosios armijos, vietinių aktyvistų ir kolaborantų vykdytų masinių ir pavienių žudynių aukos,
  • Lietuvos ir Sovietų Sąjungos kalėjimuose ir lageriuose kalinti, žuvę ar dingę be žinios,
  • tremtiniai,
  • partizanai,
  • neginkluotojo pasipriešinimo dalyviai,
  • persekiojami už religinius ir tautinius įsitikinimus asmenys,
  • Vokietijos okupacinio režimo aukos (žydų genocido, Klaipėdos krašto aneksijos, antinacinio pasipriešinimo ir prievartinės mobilizacijos, taip pat įkaitų egzekucijų ir kalinimo konclageriuose aukos),
  • Armijos Krajovos ir sovietinių partizanų veiklos Lietuvoje 1941–1945 m. aukos,
  • karo veiksmų Lietuvoje aukos (žudynės ir teroras Mažojoje Lietuvoje, žuvę ar dingę be žinios besitraukiantys į Vakarus gyventojai),
  • gyventojų, išvežtų dirbti į Vokietiją, nuostoliai.

BENDRI DUOMENYS APIE VARDYNE REGISTRUOTUS 1948 M. REPRESUOTUS ASMENIS

Eil. Nr. Represijos pobūdis Nukentėjusiųjų asmenų skaičius
1 Ištremta, iš jų: 40208
  mirė tremtyje 5223
  mirė vežant į tremtį 138
  mirties vieta nežinoma 17
  grįžo į Lietuvą 29359
  mirė grįžė 11393
  negrįžo 1726
  mirė negrįžę 776
  nežinomas likimas 4054
2 Savanoriškai nuvyko pas šeimą, iš jų: 615
  mirė tremtyje 12
3 Gimė tremtyje, iš jų: 5929
  mirė tremtyje 343
4 Gimė lageryje ar kalėjime, iš jų: 15
  mirė kalinimo vietoje 3
5 Suimta, iš jų: 4585
  nežinomas likimas 4054
  mirė Lietuvos kalėjimuose 66
  išvežta į lagerius 4120
  mirė lageriuose 286
  mirė Rusijos kalėjimuose 6
  mirė tremtyje išleisti iš lagerių 104
6 Nužudyti Lietuvoje 1797
  žuvę partizanai 1280
7 Tik nutarimas ištremti 14
8 Tremtis (lageris?) 17
  Iš viso: 53180




LGGRT centro Archyvinis vardynų skyrius dėkoja visiems, atsiuntusiems laiškus, anketas, prisiminimus, ir tikisi sulaukti patikslinimų bei papildymų.

Mūsų adresas:
LGGRTC Archyvinis vardynų skyrius, Didžioji g. 17, Vilnius, tel. 8 (5) 2791037
rita@genocid.lt



© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”