2018 m. liepos 18 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Martirologiniai ir teroro archyvo tyrimai
MARTIROLOGINIAI TYRIMAI

Programa apima Lietuvos gyventojų genocido aukų vardynų sudarymą ir leidybą. 1992 m. išleistas tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941” tomas. Jis skirtas 1939–1941 m. sovietinio genocido aukoms įamžinti. Jame pateikta 28,46 tūkst. nukentėjusių asmenų pavardžių. Pirmam tomui duomenys buvo renkami iš žmonių pateiktos autentiškos medžiagos (anketų, laiškų, prisiminimų ir kt.). Atsiradus galimybei rinkti informaciją iš Lietuvos ypatingojo archyvo (buv. KGB, LSSR vidaus reikalų ministerijos ir LKP istorijos instituto archyvų) dokumentų, buvo sukaupta daug papildomų duomenų apie 1939–1941 m. vykdytą Lietuvos gyventojų terorą. Jais remiantis, 1999 m. išleistas pakartotinis šio tomo leidimas (30,5 tūkst. pavardžių).

II vardyno tomas skirtas 1944–1947 m. sovietinio genocido aukoms. Tai žiauriausio teroro ir didžiausių nuostolių laikotarpis, kai vieną nuožmų okupantą pakeitė kitas. Nuo sugrįžusių okupantų per 2,5 metų nukentėjo daugiau kaip 80 tūkst. Lietuvos žmonių. Duomenys apie juos pateikti trijose II tomo knygose:

  • 1998 m. išleista II tomo 1-oji knyga (22 tūkst. pavardžių nuo A iki J);
  • 2002 m. išleista II tomo 2-oji knyga (33,5 tūkst. pavardžių nuo K iki S);
  • 2005 m. išleista II tomo 3-ioji knyga (27 tūkst. pavardžių nuo Š iki Ž).

III vardyno tomas skirtas 1948 m. represijų aukoms. Daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo išvežta į tremtį – 1948 m. gegužės 22 d. per masinį trėmimą, kuris represinių struktūrų dokumentuose vadinamas operacija „Vesna“ („Pavasaris“). Kalinių, žuvusiųjų partizanų ir kitaip nuo okupantų nukentėjusių Lietuvos gyventojų tais metais buvo kiek mažiau – apie 20 tūkst. žmonių. Duomenys apie visus juos pateikti dviejose III tomo knygose:

  • 2007 m. išleista III tomo 1-oji knyga (30 tūkst. pavardžių nuo A iki M);
  • 2009 m. išleista III tomo 2-oji knyga (23 tūkst. pavardžių nuo N iki Ž).

IV vardyno tomas skirtas 1949 m. represijų aukoms. Didžioji nukentėjusių dalis 1949 m. buvo Lietuvos gyventojų ištremta per 1949 m. kovo 25–28 d. masinę gyventojų trėmimo operacija, kuri represinių struktūrų dokumentuose vadinama operacija „Priboj“ („Bangų mūša“) pavadinimu. Daugiau nei 25 tūkst. ištremta žmonių per kelias dienas. Pagal bendrą ištremtų žmonių skaičių tai buvo didžiausi trėmimai okupuotose Baltijos valstybėse, o Lietuvoje – antri pagal dydį (Lietuvoje didžiausias buvo 1948 m. gegužės mėn. trėmimas kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“). Duomenys apie visus nukentėjusiuosius pateikti dviejose IV tomo knygose:

  • 2012 m. išleista IV tomo 1-oji knyga (25 tūkst. pavardžių nuo A iki M);
  • 2014 m. išleista IV tomo 2-oji knyga (20 tūkst. pavardžių nuo N iki Ž).

Šiuo metu renkami 1950-53 m. vardyno duomenys.

Taip pat kaupiama ir sisteminama laisvės kovotojų vardyno medžiaga. Yra surinkta pirminė informacija apie 49 tūkst. partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų. Ji tikslinama ir pildoma pasitelkiant laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir kitų organizacijų narius, įvairius tyrinėtojus,


TERORO ARCHYVO FORMAVIMAS

Archyviniame vardynų skyriuje toliau formuojamas 1995 m. pradėtas kurti represijų vykdytojų – stribų ir NKVD–MGB–KGB darbuotojų – katalogas.

Iš įvairių šaltinių – laiškų, anketų, aprašymų, dokumentų, kitos autentiškos rašytinės medžiagos apie Lietuvoje vykusį gyventojų naikinimą, persekiojimą, kalinimą ir trėmimą nacių ir bolševikų okupacijų metais – surinkta informacinė medžiaga yra kaupiama, sisteminama ir kataloguojama.

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo operatyvinių bylų surinkti svarbiausi duomenys ir sudarytos stribų anketos. Tikėtina, kad, papildžius represijų vykdytojų duomenų banką stribų veiklos duomenimis iš operatyvinių bylų, susidarys išsamesnis vaizdas apie okupantų ir jų pakalikų įvykdytas masines ir pavienes žudynes, antiokupacinės rezistencijos slopinimo procesus ir veikiančiuosius asmenis. Ši medžiaga turėtų padėti atlikti vieną svarbiausių LGGRT centro užsibrėžtų uždavinių – inicijuoti Lietuvos gyventojų genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą.

Skyriaus sukauptame archyve šiuo metu yra:

  • naikintojų batalionų dalyvių stribų kartoteka (17 tūkst. pavardžių);
  • KGB darbuotojų kartoteka (8,5 tūkst. pavardžių).

ARCHYVO DUOMENŲ SISTEMINIMAS

Šios programos parengiamąjį etapą – rinkti, kaupti ir sisteminti informaciją apie Lietuvos gyventojų naikinimą, persekiojimą, kalinimą ir trėmimą nacių ir bolševikų okupacijų metais – pradėjo dar 1988 m. įkurta Sąjūdžio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti.

Duomenys renkami iš apklausos anketų ir informacijos, gautos iš Lietuvos ypatingojo archyvo baudžiamųjų ir operatyvinių bylų, baudžiamųjų bylų kartotekos, filtracinių bylų, KGB darbuotojų kartotekų, nenuteistų, bet išvežtų į lagerius asmenų sąrašų, įvairių publikacijų ir kitų šaltinių.

Per 1997–2016 m. sukaupta nuo 58 tūkst. iki 200 tūkst. pavardžių.

Naudojantis Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentine medžiaga, Archyviniame vardynų skyriuje formuojamas duomenų apie Lietuvos gyventojų genocido aukas bankas, kurio visas turinys bus toks:

  • NKVD, Raudonosios armijos, vietinių aktyvistų ir kolaborantų vykdytų masinių ir pavienių žudynių aukos,
  • Lietuvos ir Sovietų Sąjungos kalėjimuose ir lageriuose kalinti, žuvę ar dingę be žinios,
  • tremtiniai,
  • partizanai,
  • neginkluotojo pasipriešinimo dalyviai,
  • Vokietijos okupacinio režimo aukos (žydų genocido, Klaipėdos krašto aneksijos, antinacinio pasipriešinimo ir prievartinės mobilizacijos, taip pat įkaitų egzekucijų ir kalinimo konclageriuose aukos),
  • Armijos Krajovos ir sovietinių partizanų veiklos Lietuvoje 1941–1945 m. aukos,
  • karo veiksmų Lietuvoje aukos (žudynės ir teroras Mažojoje Lietuvoje, žuvę ar dingę be žinios besitraukiantys į Vakarus gyventojai),
  • gyventojų, išvežtų dirbti į Vokietiją, nuostoliai.

BENDRI DUOMENYS APIE VARDYNE REGISTRUOTUS 1948 M. REPRESUOTUS ASMENIS

Eil. Nr. Represijos pobūdis 1940-41 1944-47 1948 1949
1 Ištremta, iš jų: 11154 10560 41759 33295
  mirė tremtyje 730 2080 5173 2588
  mirė vežant į tremtį 23 55 145 54
  grįžo į Lietuvą 5121 5314 29710 24142
  negrįžo 1815 2757 6942 3722
  likimas nežinomas 4218 2489 5107 5431
2 Savanoriškai nuvyko pas šeimą, iš jų: 25 306 647 498
  mirė tremtyje 1 2 13 6
3 Gimė tremtyje, iš jų: 927 2826 6348 4012
  mirė represijų vietose 93 117 364 246
4 Suimta, iš jų 6523 51595 5510 5594
  mirė Lietuvos kalėjimuose 188 1735 60 54
  išvežta į lagerius 2131 538 4363 4622
  mirė lageriuose 612 3878 266 247
  mirė Rusijos kalėjimuose 286 54 4 9
  mirė lageriuose
612 3878 266 247
  likimas nežinomas 5198 35316 2958 2930
5 Nužudyti Lietuvoje 1044 2240 69 41
6 Žuvę partizanai 0 10238 1521 1472
7 Nežinomas represijų būdas 1242 19 1 0
  Iš viso: 20915 77784 55855 44912




LGGRT centro Archyvinis vardynų skyrius dėkoja visiems, atsiuntusiems laiškus, anketas, prisiminimus, ir tikisi sulaukti patikslinimų bei papildymų.

Mūsų adresas:
LGGRTC Archyvinis vardynų skyrius, Didžioji g. 17, Vilnius, tel. 8 (5) 2791037



© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”