2017 m. vasario 20 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Tremties ir kalinimo vietos

1941–1958 m. buvusios SSRS platybėse amžino poilsio atgulė daugiau nei 50 000 Lietuvos žmonių.


1998 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradėjo vykdyti programą „Atsiminimų apie tremties ir kalinimo vietas, laisvės kovų dalyvius rinkimas“. Buvo apklausta apie 70 proc. represijas patyrusių Lietuvos piliečių. Atsiminimus atsiuntė ir kai kurie Lenkijoje, Rusijoje, Australijoje, Amerikoje, Vokietijoje gyvenantys buvę Lietuvos piliečiai, patyrę sovietines represijas.


2003 m. buvo patvirtinta nauja LGGRT centro programa „Tremties ir kalinimo vietos”.



Kalinimas


Turimais duomenimis, sovietmečiu buvo įkalinta per 156 000 Lietuvos gyventojų. Maždaug kas dešimtas GULAG’o kalinys buvo lietuvis. Preliminariai surinkta liudijimų iš 1500 SSRS kalėjimų ir GULAG’o punktų, kuriuose kalėjo Lietuvos gyventojai.


Kaip rodo liudijimai, sovietiniuose lageriuose lietuviai kaliniai daugiausia kentėjo dėl bado, šalčio, alinančio darbo, netinkamos aprangos, naktinių patikrinimų, perpildytų patalpų, oro trūkumo, kriminalinių kalinių siautėjimo, prižiūrėtojų žiaurumo, nuolatinių vagysčių, medicinos pagalbos nebuvimo, epidemijų, ligų, moralinio smurto ir pažeminimo. Sovietiniuose lageriuose buvo sušaudyta ir mirė apie 23 000 kalinių. Mirusių kalinių kūnai buvo užkasami už zonos ribų – bet kur ir kaip pakliuvo.



Tremtis


1940–1953 m. laikotarpyje iš Lietuvos buvo ištremta 131 600 žmonių. Buvę tremtiniai pateikė daugiausia atsiminimų. Tremiamų asmenų sąrašuose buvo ne tik darbingi žmonės, bet ir senoliai, ligoniai, neįgalieji, nėščios moterys, vaikai ir kūdikiai. Kas dešimtas Lietuvos tremtinys buvo vaikas. Kelyje į tremtį ir tremtyje žuvo apie 5000 Lietuvos vaikų.


Beveik visi tremtiniai rašė apie gėdą ir pažeminimą, vergišką darbą, nuolatinį badą, šaltį, neįvykdomas darbo normas, darbą be atlyginimo, komendantų žiaurumą, administracijos patyčias, medicinos pagalbos stoką. Gyvenimo pradžia tremtyje nurodoma kaip skausmingiausias ir sunkiausiai išgyventas tremties laikotarpis. Turimais duomenimis, tremtyje žuvo apie 28 000 tremtinių.


Gauta per 50 000 atsiminimų. Juose nurodyta apie 2500 lietuvių tremties vietų buvusioje SSRS teritorijoje.


Buvę sovietinio režimo kaliniai ir tremtiniai kartu su atsiminimais perdavė LGGRT centrui vertingų eksponatų. Tai dokumentai, nuotraukos, dienoraščiai, paprasti ir koduoti laiškai iš lagerių ir tremties, drabužiai, avalynė, asmeninės relikvijos, tremtyje pasigaminti ir naudoti buities daiktai, darbo įrankiai, rankdarbiai, meniniai inkrustuoti dirbiniai, rožiniai iš duonos, įvairia technika atlikti piešiniai ir kt.



Nuotraukos


Gauta apie 30 000 nuotraukų. Daugelis žmonių jas dovanoja LGGRT centrui, kitų asmenų nuotraukas iš tremties ar kalinimo persifotografuojame ir grąžiname pateikėjams. Dažnai gavę nuotraukų, kuriose yra neįvardyti asmenys, įvykis ar data, jų savininkams laišku pateikiame klausimų.


Visiems Lietuvos žmonėms, atsiliepusiems į LGGRT centro prašymą ir papasakojusiems ar užrašiusiems savo prisiminimus apie šį skaudų visiems istorijos laikotarpį, o kartu paliudijusiems patirtas skriaudas ir netektis, skolinusiems ar dovanojusiems nuotraukas ir kitus daiktus iš tremties, nuoširdžiai dėkojame.

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”