2017 m. gegužės 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Politinių represijų psichologiniai padariniai nukentėjusiųjų šeimoms
Įvadas

"Sovietinis laikas buvo unikalus pirmiausiai traumavimo trukme, galima sakyti, kad tai nesibaigę ir iki šiol. Nacių Vokietiją nugalėtojai "išvalė", kaltuosius nubaudė (daugiau ar mažiau sėkmingai), taigi - praūžė audra, ir vėl grįžo normalus gyvenimas. Tuo tarpu mes, grįžę iš lagerių, ir toliau gyvenom kaip kokiam suspaustam slėgy, suspaustoj kameroj, ir taip - dvi trys kartos. Visas mūsų traumų bagažas, tolimesnio gyvenimo ir prisitaikymo problemos sunkiai slėgė ir mūsų artimuosius" (A.Stasiškis, LR Seimo narys).
Dvidešimtojo amžiaus antrojoje pusėje pradėti sistemingai moksliškai tyrinėti sunkių ilgalaikių traumų psichologiniai padariniai aukoms ir jų šeimoms. Šių tyrinėjimų išdavoje susiformavo nauja žinių sritis - psichotraumatologija.
Dešimtmečius trukusios studijos parodė, jog karo ir politinių represijų traumos sukelia ilgalaikius psichologinius padarinius, kai kuriems nukentėjusiems jie tęsiasi net visą gyvenimą. Šie padariniai mažai siejasi su asmenybės predispozicija - net buvusiems visai sveikiems ir gerai adaptuotiems žmonėms sukrečiantys išgyvenimai sukėlė daug psichinės sveikatos sutrikimų -baimingumą, nervingumą, depresiją, pasikartojančius košmarus, padidėjusį dirglumą ir agresyvumą, darbingumo kritimą ir pan.
Išsamiausiai tyrinėti nuo nacių represijų nukentėję žmonės - holokausto aukos ir konclageriuose kalėję įvairių tautybių asmenys. Moksliškai įrodžius jų psichologinei sveikatai ir gyvenimo kokybei padarytą žalą, jiems buvo suteikta visokeriopa kvalifikuota pagalba - psichologinė ir socialinė reabilitacija, ilgalaikė psichoterapija ir pan. Psichopatologijos teorijoje šių tyrinėjimų išdavoje buvo suformuluota nauja diagnozė - PTSS (potraumino streso sutrikimas). Vakarų šalyse taip pat atlikti tyrimai, kurie parodė, jog traumuotų tėvų patyrimas smarkiai paveikia ir jų vaikus. Poveikio pobūdis ir stiprumas priklauso nuo daugelio aplinkybių - nuo šeimos konsteliacijos, nuo to, ar traumos slepiamos, ar apie jas šeimoje kalbama, ar traumuotas šeimos narys pajėgė socialiai adaptuotis, ar nuolat buvo reikalingas globos ir pagalbos, ir pan.
Sovietų represijų aukos iki pat devintojo dešimtmečio pabaigos ne tik nebuvo tirtos, bet per tą laiką dar patyrė naujas traumas - sovietinio laikotarpio represijas ir persekiojimus grįžus iš tremties ir įkalinimo vietų.
Jas tyrinėti tapo įmanoma tik griuvus komunistiniam režimui. Lietuvoje pirmas išsamus tyrimas atliktas 2000-2003 m. - bendra LGGRTC ir Vilniaus universiteto tyrimų programa Sovietų ir nacių represijų psichologiniai padariniai.
Tačiau nei vienoje pokomunistinėje šalyje antrosios kartos tyrimų iki šiol nėra, Ką reiškė politinės represijos šeimos nariams, visų pirma vaikams, kokį psichologinį poveikį jiems padarė ilgus metus primetama "liaudies priešo dukros/sūnaus"etiketė - šių negatyvių poveikų mastas nėra įvertintas, ir jų patyrimas niekaip nėra įvardintas.
Šiems padariniams įvertinti reikalinga speciali programa. Naudojant mokslinius psichotraumatologijos ir ir psichologijos tyrimo metodus, pirmiausia bus siekiama įvertinti, kokie ilgalaikiai psichologiniai padariniai būdingi politinių represijų aukų šeimos nariams, kokie specifiniai ypatumai būdingi atskiroms jų grupėms. Remiantis gautais duomenimis, bus suformuluotos praktinės rekomendacijos.

Programos tikslai ir uždaviniai

1. įvertinti nuo sovietų ir nacių okupacijų nukentėjusiųjų šeimos narių psichosocialinę būklę,
2. Nustatyti negatyvaus traumų poveikio socialinius ir šeiminius koreliatus.
3. Palyginti psichosocialinius ypatumus represuotųjų šeimose ir kontrolinėje grupėje,
4. Nustatyti, kokie psichologiniai ir socialiniai veiksniai pozityviai įtakojo traumos įveikimo procesus skirtingose šeimų grupėse.
5. Suformuluoti iš tyrimo duomenų išplaukiančias praktines rekomendacijas apie pagalbos represuotųjų šeimos nariams optimaliausius būdus.

Bendrieji duomenys ir programos vykdymo terminai

I. Programos vykdymo etapai ir įgyvendinimo terminai:

1. Specifinių antrosios kartos tiriamųjų grupių - pagal amžių, sąlyčio su traumuotaisiais ypatumus, šeimos konsteliaciją, asmeniškai patirtas represijas - identifikavimas ir tyrimo metodologijos nustatymas.
Pradžia 2004 m, sausis, pabaiga 2005 m. sausis
2. Tyrimo strategijos parengimas, tyrimo metodikų sudarymas, kontrolinių grupių parinkimas, žvalgomojo tyrimo atlikimas
Pradžia 2005 m. sausis, pabaiga 2006 m, sausis
3. Represuotųjų asmenų šeimos narių tyrimas ir rezultatų analizė. Praktinių rekomendacijų formulavimas
Pradžia 2006 m. sausis, pabaiga 2006 m. gruodis

II. Programos įgyvendinimui reikalingos sąlygos:

• programos finansavimas,
• darbuotojų kiekis ir jų kvalifikacija,
• darbo organizavimas,
• adekvačių tyrimo metodikų parengimas.

III .Numatomos tyrimo metodikos: pusiau struktūruotas interviu, fenomenologinė analizė, biografinė analizė, Harvard'o traumos klausimynas (HTK), socialinės paramos įvertinimo metodika.

Programos vykdytojai

1. Atsakinga organizacija - LGGRT Centras, Didžioji g. 17/1, Vilnius
2. Dalyvaujanti organizacija - Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros tyrėjų grupė. Grupės vadovė - prof.habil.dr. Danutė Gailienė

Programos pabaigoje tyrimo rezultatai bus apibendrinti mokslinėje konferencijoje ir moksliniame leidinyje.

Programą parengė Prof.habil. dr. Danutė Gailienė

Įvykdytas tyrimas: „Sovietų ir nacių okupacijų represijų psichologinės pasekmės“
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”