2017 m. gegužės 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Antisovietinis pasipriešinimas 1944–1953 m.

1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 m. miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų. Vieni jų į partizanų gretas įstojo vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, kiti – galimų represijų ar tremties. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, pasiryžę kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Jau 1944 m. rudenį susikūrę nedideli partizanų būriai ėmė jungtis į stambesnius junginius, vėliau – į apygardas. Apygardą sudarė 2–5 rinktinės, šios skirstėsi į kuopas (tėvūnijas), būrius, skyrius. 2–3 apygardos sudarė sritį. Savo veiklą partizanų junginiai reglamentavo atitinkamais statutais ir taisyklėmis, stojantieji į partizanų gretas duodavo priesaiką. Partizanai vilkėjo karines uniformas su skiriamaisiais ir pasižymėjimo ženklais.


1949 m., nors pasipriešinimas jau silpo, partizanai tęsė aktyvią kovą, ir pogrindžiui pavyko suvienyti Lietuvos patriotines jėgas į vieną organizaciją, sudaryti bendrą karinio ir politinio pasipriešinimo vadovybę. 1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), priimti kariniai ir politiniai dokumentai. LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. priimta politinė deklaracija skelbė, kad aukščiausioji teisėta valdžia Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku buvo išrinktas Lietuvos kariuomenės kpt. Jonas Žemaitis-Vytautas.


Dešimt metų vykęs pasipriešinimas, dar vadinamas Lietuvos karu, rezistencija, partizaniniu karu, yra išskirtinis Lietuvos istorijoje pagal įvairius aspektus: trukmę – (beveik 10 metų), visuotinumą (per visą laikotarpį aktyvių ginkluotojo pasipriešinimo dalyvių buvo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų) ir lietuvių partizanams nepalankų jėgų santykį. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų.


Pagrindinės programos tyrimo kryptys – karo priežastys, atskirų regionų partizanų veikla ir struktūra, partizanų dokumentai ir spauda, vyriausiosios vadovybės kūrimas ir veikla bei karinės represinės okupantų struktūros Lietuvoje ir jų veikla slopinant ginkluotąjį pasipriešinimą.




KNYGOS

STRAIPSNIAI

Arvydas Anušauskas
Ginkluotos kovos dėl Baltijos šalių ir Vakarų Ukrainos nepriklausomybės lyginamoji analizė, 1997, 2, p. 14–18; 
Comparative Analysis of Armed Resistance for Independence in the Baltic Countries and Ukraine, 1997, 2, p. 18.

Arvydas Anušauskas
Kai kurie lietuvių rezistencijos fenomeno bruožai, 2003, 1(13), p. 41–47
Some Features of the Lithuanian Resistance Phenomenon, 2003, 1(13), p. 47

Inga Arlauskaitė-Zakšauskienė
Vakarų pagalbos Lietuvos partizanams mito analizė, 2014, Nr. 1 (35)

Juozapas Romualdas Bagušauskas
Užsienio radijo laidos tautos kovoje dėl laisvės sovietinio režimo metais, 2001, 2(10), p. 62–90.
The Contribution of Foreign Radio Stations to Nation’s Struggle for Freedom during the Years of Soviet Regime, 2001, 2(10), p. 91.

Juozapas Romualdas Bagušauskas
Komunistų partijos ideologinė apologetika slopinant tautos pasipriešinimą (1944–1953 m.), 2004, 2(16), p. 41–54 
Ideological Apologetics of the Communist Party in Suppressing National Resistance (1944–1953) , 2004, 2(16), p. 54

Juozapas Romualdas Bagušauskas
Komunistų partijos ideologinė apologetika slopinant lietuvių tautos pasipriešinimą (1944–1953 m.), 2013, Nr. 1 (33)

Juozapas Romualdas Bagušauskas
Komunistų partijos ideologinė apologetika slopinant lietuvių tautos pasipriešinimą (1944–1953 m.), 2013, Nr. 2 (34)

Tomasz Balbus
Armijos Krajovos Vilniaus apygardos partizanų brigadų veikla, 2012, Nr. 2 (32)

Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio strategija, 1999, 1(5), p. 24–40.
The Strategies of the Movement for the Liberation of Lithuania, p. 40

Geistautas Gečiauskas
Lietuvos partizanų Tigro rinktinė: pavaldumas, struktūra ir veikimo teritorija 2006, 1(19), p. 21–60 
The Tigras Brigade of Lithuanian Partisans: its Subordination, Organisational Structure and Area of Control, 2006, 1(19), p. 60–61

Ritvars Jansons
Latvijos SSR MGB specialiosios grupės ir specialieji agentai kovoje su tautinėmis ginkluotomis formuotėmis (1946–1953), 1997, 2, p. 81–88. 
Latvian SSR MGB Special Troops and Special Agents against National Armed Units in 1946–1953, p. 88.

Vytautas Jokubauskas
Žvelgiant į ateitį: partizaninės kovos taktikos sklaida Lietuvoje ir jos įgyvendinimas 1944–1953 m., 2011, Nr. 1 (29)

Kęstutis Kasparas
Okupantų veiksmai siekiant demoralizuoti ir dezorganizuoti pasipriešinimą 1945m. vasarą, 1998, 1(3), p. 59–71
Soviet Occupation Actions to Demoralise and Break up Lithuanian Resistance in the Summer of 1945, p. 71.

Dalia Kuizinienė
Rezistencijos tema Alg. Landsbergio, V. Alanto ir V. Ramono kūryboje, 2000, 1(7), p. 72–86.
The Theme of Resistance in the Writings of Algirdas Landsbergis, Vytautas Alantas and Vincas Ramonas, 2000, 1(7), p. 87.

Dalia Kuodytė
Lietuvos rezistencijos ryšiai su Vakarais,, 1997, 2, p. 38–45. 
The Resistance of Lithuania and the West, p. 45.

Bronius Makauskas
Lietuvos laisvės kovotojų ryšiai su Vakarais 1945–1954 m. ir jų nuslopinimas, 2010, 1(27), p. 90–104
Relations of the Lithuanian Freedom Fighters with the West in 1945–1954 and Their Suppression, 2010, 1(27), p. 104–105

Laimis Mikelevičius
Partizanų baudžiamoji praktika Varėnos krašte (1944–1952 m.), 2013, Nr. 1 (33)

Dainius Noreika
Kalniškės mūšis: laisvės kovų paveikslo detalė, 2012, 1(31), p. 86.
Battle of Kalniškės: a Fragmento f the Fight for Freedom, p. 111.

Dainius Noreika
Kalniškės mūšis: laisvės kovų paveikslo detalė, 2012, Nr. 1 (31)

Dainius Noreika
Nuo Lietuvos šaulių iki miško brolių: lokalios ginkluotos struktūros raidos tyrimas, 2012, Nr. 2 (32)

Mindaugas Pocius
Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1949 - 1953 m., 2009, 1(25), p. 38–60
Fight of the Lithuanian Partisans against Collaboration in 1949- 1953 m., 2009, 1(25), p. 61.

Mindaugas Pocius
Antisovietinis pasipriešinimas Kaune 1946–1947 m., 2011, Nr. 2 (30)

Lijana Pušinskytė
Neginkluotos pogrindinės organizacijos Klaipėdos mieste 1946–1953 m., 2007, 2(22), p. 7–24 

Mindaugas Pocius
Antisovietinis pasipriešinimas Kaune 1946-1947 m, 2011, 2(30), p. 62
Anti – Soviet Resistance in Kaunas 1946-1947, p. 83

Lijana Pušinskytė
Žodinės istorijos metodas, jo taikymo rezistencijos tyrimuose problemos, 2008, 2(24), p. 22–33 
Unarmed Underground Organizations in the Town of Klaipėda in 1946–1953, 2007, 2(22), p. 24.

Lijana Pušinskytė
Antisovietinis pasipriešinimas Klaipėdos krašte 1945–1953 m., 2009, 2(26), p. 50–72
Oral Method of History in the Investigation into the Resistance, 2008, 2(24), p. 33–34

Žaneta Smolskutė
Moterų dalyvavimo ginkluotame pasipriešinime 1944–1953 m. ypatumai, 2006, (2)20, p. 53–61
The Participation of Women in the Armed Resistance in 1944–1953, 2006, (2)20, p. 61–62

Juozas Starkauskas
Komunistų partijos įtaka čekistams 1944–1953 m. ., 2004, 1(15), p. 7–41
The Communist Party Influence on the Chekists, 1944–1953 , 2004, 1(15), p. 41–42

Liudas Truska
Lietuvos komunistų partijos pastangos likviduoti partizanų sąjūdį , 1998, 1(3), p. 107–114.

Vidmantas Tūtlis
Tragiškų įvykių sūkuryje parašytų memuarų savitumai, 1997, 1, p. 82–97. 
The Peculiarities of Memoirs Written in the Vortex of Tragic Events, p. 97.

Gintaras Vaičiūnas
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis: organizacinė veikla, ryšiai, vadovybė, 2010, 2(28), p. 79–90

Volodymyr Vjatrovič
Ukrainiečių sukilėlių žygis į Baltijos šalis, 2006, 1(19), p. 116–121 
The March of the Ukrainian Rebels to the Baltic Countries, 2006, 1(19), p. 121–122

Nijolė Žemaitienė
Generolo Jono Žemaičio vaidmuo partizaniniame kare, 1998, 2(4), p. 27–51
General Jonas Žemaitis’s Contribution to the Partisan War in Lithuania, p. 51.


IŠ ARCHYVŲ 

Arvydas Anušauskas
Partizanai apie atmintį ir sovietinį palikimą, 2000, 2(8), p. 139–142.

Simonas Norbutas
Partizaninio pasipriešinimo baigiamoji stadija (Šiaulių sritis), 2002, 2(12), p. 209–221

Juozas Starkauskas
Sovietinis prokuroras apie represinių struktūrų veiklą ir pasipriešinimo judėjimą Lietuvoje pokario metais, 2003, 2(14), p. 119–153



KRAŠTO LAISVĖS KOVOS

Juozas Jankauskas
Lietuvos kariuomenės karininkai – antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, 2003, 1(13), p. 147–165

Antanas Ragavičius
Jiezno jaunieji partizanai, 2010, 1(27), p. 124–155

Nijolė Žemaitienė
Partizaninis pasipriešinimas antrajai sovietinei okupacijai Pandėlio apylinkėse, 2000, 1(7), p. 174–197.

Nijolė Žemaitienė
Pogrindinės jaunimo organizacijos Pandėlio vidurinėje mokykloje, 2000, 2(8), p. 143–156.

Nijolė Žemaitienė
II dalis. Pogrindinė organizacija „Laisvę Lietuvai“, 2001, 1(9), p. 118–133.



ATMINTIS - MEMORY

Aistė Čepulytė, Gediminas Petrauskas
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo bunkerio archeologiniai tyrimai Daugėliškių miške, 2011, 2(30), p. 165.

Darius Žygelis Sugrįžę iš nebūties (Rietavo dvaro sodyboje rastų partizanų palaikų identifikavimas), 2012, 1(31), p. 198.
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”