2019 m. balandžio 21 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Prieš 65 metus įkurta

1946 m. rugsėjo 12 d. iš Lydžio, Žalčio, Šerno, Vytauto Didžiojo ir Lietuvos laisvės gynėjų rinktinių įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda, kurios vadu išrinktas Juozas Kasperavičius-Visvydas.


JUNGTINĖ KĘSTUČIO (KĘSTUČIO) APYGARDA

Teritorija
Jungtinė Kęstučio apygarda
Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Akmenės ir Joniškio rajonai, Pagėgių savivaldybė, besiribojančios Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonų dalys (žr. žemėlapį).

Kęstučio apygarda
Dabartiniai Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Raseinių rajonai, Pagėgių savivaldybė, dalis Kelmės rajono (žr. žemėlapį).

Įkūrimas ir sunaikinimas
Jungtinė Kęstučio apygarda įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d., sujungus tose apylinkėse jau veikusius atskirus partizanų junginius. 1948 m. balandžio mėn. iš keturių apygardos rinktinių įsteigus Prisikėlimo apygardą, Jungtinė Kęstučio apygarda pavadinta Kęstučio apygarda. Sunaikinta 1953 m. Paskutiniai apygardos vadai žuvo tų metų vasarą. Paskutinis apygardos partizanas Edmundas Kmita-Evaldas žuvo 1961 m. lapkričio 9 d.

Struktūra
Jungtinė Kęstučio apygarda
Šerno (vėliau – Savanorio, Knygnešio, Gintaro) rinktinė.
Žalčio (vėliau – Naro, Žuvėdros, Vaidoto) rinktinė.
Lydžio (vėliau – Aukuro) rinktinė.
Lietuvos laisvės gynėjų (vėliau – Trijų lelijų) rinktinė (panaikinta 1947 m. vasarą).
Vytauto Didžiojo (vėliau – Atžalyno) rinktinė.
Povilo Lukšio (vėliau – Maironio) rinktinė.
Genio (vėliau – Voverės) rinktinė.

Kęstučio apygarda
Aukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinė, 1951 m. pab. perduota Žemaičių apygardai: Švyturio (vėliau – Nemuno, Dariaus), Marso (vėliau – Šalnos) ir Visvydo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
Gintaro (vėliau – Birutės) rinktinė: Dubysos ir Mindaugo-Daugirdo rajonai (vėliau – tėvūnijos).
Vaidoto rinktinė: Dainavos, Tulpės ir Neringos rajonai (vėliau – tėvūnijos).

Vadai
Juozas Kasperavičius-Šilas, Angis, Visvydas, 1946 m. rugsėjis–1947 m. balandis
Jonas Žemaitis-Tylius, 1947 m. gegužė–1948 m. liepa
Henrikas Danilevičius-Vidmantas, 1948 m. liepa–1949 m. balandis
Aleksas Miliulis-Neptūnas, Algimantas, 1949 m. balandis–birželis
Antanas Bakšys-Germantas, 1949 m. birželis–1951 m. gegužė
Krizostomas Labanauskas-Justas, 1951 m. gegužė–1952 m. gegužė
Povilas Morkūnas-Rimantas, Drakas, 1952 m. gegužė–1953 m. birželis
Jonas Vilčinskas-Algirdas, 1953 m. birželis–rugsėjis



Paminklas Kęstučio apygardos partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams atminti.
Tauragė, Stoties g. Aut. skulptorius R. Midvikis ir architektas V. Mazurkevičius. Atidengtas 2009 m. gegužės 30 d. Fotogr. J. Vaitkus, 2010 m.






Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas, V., LGGRTC, 2010, p. 8-10, 251. Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 4,16 MB)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”