2018 m. lapkričio 19 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Rimatas Zizas

1943 M. BALANDŽIO 5 D. „VISOS LIETUVOS“ KONFERENCIJA: LIETUVIŲ POLITINIS ELITAS KOLABORAVIMO IR PASIPRIEŠINIMO KRYŽKELĖJE

Santauka


Straipsnyje nušviečiami vokiečių okupuotos Lietuvos politinio gyvenimo įvykiai 1943 m. pavasarį, kai, vieningai pasipriešinus lietuvių visuomenei, buvo sužlugdytas SS legiono steigimas ir okupacinis vokiečių režimas griebėsi represijų. 1943 m. balandžio 5 d. Kaune sušaukta vadinamoji „visos Lietuvos“ atstovų konferencija turėjo įgyvendinti abipusius lietuvių ir vokiečių siekius ieškant išeities iš susidariusios krizinės, konfliktinės padėties.

Straipsnyje nušviečiami ir analizuojami konferencijos parengiamieji darbai, įvairių politinių jėgų požiūriai, visuomenėje vyravusios nuotaikos, konferencijos dalyvių parinkimas, jos sudėtis, sudėtinga konferencijos eiga, okupacinio režimo politikos kritika, kolaboracinių ir pasipriešinimo idėjų raiška, konferencijos padariniai ir atgarsiai, poveikis vėlesniems politiniams procesams Lietuvoje, joje išrinktos vadinamosios Tautos tarybos veikla. Konferencija formaliai priėmė vokiečiams palankias rezoliucijas, įpareigojusias lietuvių tautą kolaboruoti su Vokietija jos darbo ir karo tarnybų struktūrose. Kaip svarbiausia aktualija ir siekiamybė, kartu ir kolaboravimo sąlyga, buvo iškeltas Lietuvos suverenumo siekis, taip pat reikalauta sušvelninti Lietuvai okupacinį režimą. Šiuos siekius atspindinčių redakcinių pataisų atsirado ir konferencijos priimtose, iš anksto vokiečių aprobuotose rezoliucijose. Okupaciniam režimui, netoleravusiam lietuvių tautos valstybingumo siekio, jos buvo nepriimtinos, tad konferencijos priimtos rezoliucijos okupacinio režimo pareigūnų spaudimu buvo savavališkai pataisytos. Taigi paviešintos „Lietuvių konferencijos“ rezoliucijos nebuvo tikslūs, autentiški dokumentai. Konferencija lėmė laikinus, kompromisinius okupacinio režimo politikos reiškinius, išvengta atviros konfrontacijos, represijų. Vokiečių okupacinio režimo politikai, pirmiausia karinių mobilizacijų sėkmei Lietuvoje, konferencijos sprendimai lemiamos įtakos neturėjo.


THE ALL LITHUANIAN CONFERENCE OF 5 APRIL 1943: THE LITHUANIAN POLITICAL ELITE ON THE CROSSROADS OF COLLABORATION AND RESISTANCE

Summary


This article describes the political events in Lithuania under German occupation in the spring of 1943, when, thanks to the unified resistance of Lithuanian society, the establishment of an SS legion was foiled and the German occupiers started repressions. The All Lithuanian Conference, which was supposed to explore the mutual objectives of Lithuanians and Germans in the pursuit of a solution for the critical and divisive situation, was convened in Kaunas on 5 April 1943.

The purpose of the article is to describe and analyse the preparatory work for the conference, the views of various political forces, the moods dominant in society at that time, the procedure for the selection and composition of the conference participants, the difficult progress of the conference, the critique of the policies of the occupiers, the expression of the ideas of the supporters of collaboration and supporters of resistance, the consequences of the conference, the impact of the conference on subsequent political processes in Lithuania, and the activities of the National Council elected during the conference. In formal terms, the conference passed resolutions which were favourable for the Germans and which obligated Lithuanians to collaborate with Germany in its labour and military service structures. The key issue and objective, as well as a condition for collaboration, were Lithuania’s endeavour for sovereignty and mitigation of the effects of the German occupation of Lithuania. Some wordings reflecting this goal were included in the resolutions that were passed at the conference and that were subject to prior approval by the Germans. Such wording was not acceptable to the occupiers since it was not tolerant to Lithuania’s desire for sovereignty; therefore, the resolutions passed at the conference were amended following heavy pressure from officials of the occupying power. This means that the resolutions of the Lithuanian Conference that were published were not precise, authentic documents. The conference resulted only in some temporary, compromise-like phenomena in the policies of the German occupiers and in the avoidance of any open confrontation or repression. The resolutions of the conference did not have any decisive impact on the policies of the occupying power, in particular on the success of military mobilisation in Lithuania.



„Genocidas ir rezistencija“ 2011 m. Nr. 1(29)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”