2019 m. balandžio 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Prieš 105 metus

Aleksandras Milaševičius-Ruonis gimė 1906 m. rugpjūčio 25 d. Seinuose. Turėjo tris brolius ir seserį. Baigė aštuonias gimnazijos klases. Nuo 1924 m. spalio 5 d. tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje. Baigęs Kauno karo mokyklą, tarnavo 2-ajame Kunigaikštienės Birutės ulonų pulke. 1937 m. lapkričio 23 d. jam suteiktas kapitono laipsnis. Buvo karys, kaip žmonės sako, “iš Dievo malonės”. 1941 m. birželio 24 d., nenorėdamas tarnauti Raudonojoje armijoje, Adutiškyje nusišovė jo brolis Otonas Milaševičius, buvęs LR kariuomenės intendantūros pulkininkas leitenantas. 1942 m. nuo džiovos mirė sesuo. Tais pačiais metais A. Milaševičius buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenės kavaleriją ir išsiųstas į Rytų frontą. Čia jam buvo suteiktas majoro laipsnis. Artėjant sovietų armijai, A. Milaševičius su šeima pasitraukė į Vakarus. 1944 m. vasarą bombarduojant Drezdeną žuvo jo šeima: tėvai, žmona Stasė ir du vaikai. Jis pėsčias traukėsi į Vakarus, bet pasivijo frontas. Pateko į pabėgėlių stovyklą, iš kurios buvo nuvežtas į Minską. Apsimetė esąs darbininkas ir, papirkęs prižiūrėtojus, 1945 m. spalį sugrįžo į Kauną. Slapstėsi Žemaitijoje.


1947 m. A. Milaševičius aktyviai įsitraukė į Žemaičių apygardos veiklą, kur tuo metu vyko žymūs struktūriniai pertvarkymai. Perorganizuojant karinę Žemaitijos partizanų struktūrą, vienijant centrus, labai pravertė A. Milaševičiaus karinė patirtis ir organizaciniai gebėjimai. 1948 m. gegužės 5 d. trijų apygardų – Kęstučio, Žemaičių ir Prisikėlimo – vadai pasirašė deklaraciją, kuri paskelbė, kad įkuriamas naujas apygardas vienijantis štabas – Vakarų Lietuvos (Jūros) sritis. Jos vadu tapo Jonas Žemaitis-Vytautas, o vienu iš jo pavaduotojų – Žemaičių apygardos vadas A. Milaševičius, tuo metu turėjęs slapyvardžius Ruonis, Radvila. Netrukus, kai J. Žemaitis ėmėsi organizuoti Lietuvos ginkluoto pogrindžio vyriausiąją vadovybę, 1948 m. birželį Jūros srities vado pareigos buvo perduotos A. Milaševičiui. Jam buvo pavaldžios trys apygardos, veikusios 17-oje valsčių. Pastovios vietos štabas neturėjo – tai buvo pavojinga. 1948 m. štabo nariai slapstėsi Varnių ir Kelmės valsčių sandūroje, 1949 m. – Skaudvilės, Nemakščių ir Viduklės valsčiuose. Per A. Milaševičiaus štabą ėjo ir vyriausiosios vadovybės ryšio kanalai su Pietų Lietuva. Žemaitijoje A. Milaševičius-Ruonis tapo Vytauto dešiniąja ranka. Jis parengė ne tik norminius dokumentus, bet ir direktyvas dėl veiklos efektyvumo bei požiūrio į kolūkių kūrimą. Ruonis buvo aktyvios kovos šalininkas: dokumentuose kalbama apie diversijų organizavimą, sprogmenų ruošimą. 1948 m. lapkričio 23 d. BDPS prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas jam suteikė majoro laipsnį.


Toks aktyvus naujasis štabas negalėjo neatkreipti MGB dėmesio. Per savo agentus MGB perdavė A. Milaševičiui raštą, kuriame siūloma pasiduoti. Atsakydamas (atsakas rastas po žūties) jis ne tik atsisakė pasiduoti, bet ir pareikalavo nutraukti karines operacijas prieš partizanus, o jei tai nebus padaryta, pagrasino sunaikinti MGB agentus.


1949 m. vasarą buvo pradėti operatyviniai veiksmai prieš srities štabą. 1949 m. rugsėjo 9 d. V. Orlingis (MGB agentas Radzevičius) pranešė, kad Kaltinėnų valsčiaus Karoblio kaime, Juozo Martinkaus sodyboje, yra A. Milaševičius, kuris sutemus žada išvykti susitikti su kitais Jūros srities štabo nariais. Agentas taip pat nubraižė J. Martinkaus sodybos schemą ir nurodė slaptus priėjimus prie jos. Tuoj pat į Karoblio kaimą buvo išsiųsti 5 MGB karininkai ir 25 kareiviai. Agentas buvo tiksliai nurodęs bunkerio vietą, nes apsupus sodybą daržinėje rastas bunkeris. Paleidęs automato seriją, A. Milaševičius iššoko iš jo, bet buvo kareivių nukautas. Palaidojimo vieta nėra žinoma.


1997 m. gruodžio 22 d. (po mirties) A. Milaševičiui pripažintas Kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretais A. Milaševičius-Ruonis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), jam suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).



Lietuvos kariuomenės kunigaikštienės Birutės 2-ojo ulonų pulko karininkas, būsimasis Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Aleksandras Milaševičius


Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadovybė su apsaugos grupės kovotojais. Iš kairės: neatpažintas, Valentinas Orlingis; Vakarų Lietuvos srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, Vakarų Lietuvos srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesys- Idenas, neatpažintas. 1948–1949 m. žiema


Vakarų Lietuvos (Jūros) srities ir Kęstučio apygardos vadovybė. I eilėje 6 iš kairės Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis. Apie 1948 m.






Parengė Rūta Trimonienė. Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 1,75 MB)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”