2020 m. rugsėjo 28 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Prieš 20 metų žuvo

1991 m. rugpjūčio 21 d. susirėmime su sovietų armijos specialiosios paskirties būrio smogikais Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prieigose žuvo savanoris Artūras Sakalauskas.



Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje Genovaitės ir Prano Sakalauskų šeimoje. Jo senelis iš motinos pusės Antanas Letkauskas buvo Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, todėl šeimoje dažnai buvo prisimenamos Lietuvos nepriklausomybės kovos. Artūras mokėsi Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje. Šeštojoje ar septintojoje klasėje buvo pastebėtas kartu su dviem klasės draugais klijuojantis trispalves Lietuvos vėliavėles ir lapelius su užrašu „Už laisvą Lietuvą“. Dėl šio poelgio jis buvo įtrauktas į Alytaus milicijos nepilnamečių nusikaltėlių įskaitą.


Artūras mėgo sportuoti, lankė rankinio treniruotes sporto mokykloje, vėliau žaidė Alytaus „Varsos“ rankinio komandoje. Baigęs 9-ąją profesinės technikos mokyklą ir įgijęs apdirbėjo-surinkėjo specialybę iki lemtingų 1991 m. įvykių dirbo Alytaus mašinų gamykloje. 1991-ųjų sausį įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą ir po darbo gamykloje budėdavo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. Neramiomis 1991 m. rugpjūčio pučo dienomis Artūras Sakalauskas kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvyko į Vilnių ir stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.


Tą rugpjūčio 21-ąją, žlungant kariniam pučui Maskvoje, apie pusę vienuoliktos vakaro Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu buvo nušautas Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas, dar du Alytaus rinktinės savanoriai Juozas Alyta ir Igoris Kvedaravičius buvo sužeisti sovietų sprogstamųjų užtaisų.


Artūras Sakalauskas palaidotas Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios kapinėse šalia 1919 m. pirmojo už nepriklausomybę žuvusio Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus. Jo vardu pavadinta gatvė Alytuje, kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta futbolo turnyras, skirtas savanorio Artūro Sakalausko taurei laimėti. Vilniuje, žūties vietoje, stovi paminklinis akmuo su kryžiumi.


Po mirties Artūras Sakalauskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), Sausio 13-osios atminimo medaliu ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos ženklu.


Artūras Sakalauskas. Iš Lietuvos savanorių muziejaus


Atsisveikinimas su žuvusiu prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų savanoriu Artūru Sakalausku.
Vilnius, 1991 m. rugpjūčio mėn. Fotogr. R. Bagdonas. Iš Genocido aukų muziejaus


Artūro Sakalausko antkapinis paminklas. Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventorius ir kapinės.
Aut. architektas Romas Karpavičius. Atidengtas 1992 m. lapkričio 22 d. Fotogr. R. Trimonienė, 1996 m.


Paminklinis akmuo Artūro Sakalausko žūties vietoje.
Fotogr. V. Juozevičiūtė, 2011 m.





Parengė Vilma Juozevičiūtė. Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 5,5 MB)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”