2017 m. birželio 28 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Tarnybinė komandiruotė į Lenkiją, Vokietiją ir Olandiją
Š. m. balandžio 16–21 dienomis grupė Centro darbuotojų – Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis, muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Juozevičiūtė, dailininkė Aistė Tarabildienė ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vyresnysis specialistas Remigijus Černius – vyko į tarnybinę komandiruotę užsienyje. Pagrindinis komandiruotės tikslas buvo nuvežti eksponuoti į Vokietiją, Šteinfurto apskrities administraciją, Genocido aukų muziejaus kilnojamąją parodą „Smurto kronika: Lietuva 1939–1941 metais“, kurią planuota pristatyti vietos gyventojams gegužės 1–30 d. Darbuotojams buvo keltas ir kitas uždavinys – susipažinti su šiuolaikiškai įrengtais panašios tematikos muziejais užsienyje, pasisemti patirties ir naujų idėjų, kurias būtų galima pritaikyti kuriant naujas ekspozicijas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse ir Genocido aukų muziejuje.

Iš Vilniaus išvykę balandžio 16 d., tos pačios dienos vakare Centro darbuotojai pasiekė Vokietijos miestą Potsdamą. Kitos dienos rytą apžiūrėję Cecilienhofo rūmus, kuriuose 1945 m. vyko Potsdamo konferencija, jie išvyko į Berlyną.

Berlyne pirmiausia aplankytas DDR (liet. VDR) muziejus, susipažinta su Rytų Vokietijos buitimi bei socialistiniu gyvenimo būdu. Pažintis buvo labai naudinga, nes Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse planuojama rengti ekspoziciją „Projektas – homo sovieticus“, todėl kai kuriomis šio muziejaus kūrėjų idėjomis bus galima pasinaudoti. Privačiomis lėšomis įsteigtas ir išlaikomas muziejus Berlyno centre atidarytas 2006 m. ir jau po metų jis tapo vienu iš lankomiausių muziejų, o 2008 m. nominuotas Europos metų muziejumi. Šiuolaikiškai įrengtas ir interaktyvus muziejus paliko neišdildomą įspūdį. Tenka pripažinti, kad kolegos vokiečiai yra sukaupę labai daug daiktinių eksponatų ir kitos vaizdinės medžiagos, kuo mes pasigirti kol kas negalime.

Kitas lankytas objektas – 2001 m. atidarytas Žydų muziejus Berlyne. Jo priestatas pasižymi savita ir modernia architektūra – tai keistas betono zigzagų ir tunelių statinys su neįprastos formos ir dydžių langais. Didelėse erdvėse išdėstytos specialiai šiam muziejui sukurtos vitrinos, stendai, kita eksponavimo įranga. Ypač daug įvairių monitorių, garso ir vaizdo demonstravimo aparatūros. Vertas paminėti niekur kitur nematytas oro virpesiams (pūtimui) jautrus monitorius, virtualus fotografijų albumas.

Susipažinę su dviem Berlyno muziejais Centro darbuotojai išskubėjo į Šteinfurtą, kurį pasiekė tos pačios dienos vėlyvą vakarą. Balandžio 18 d. rytą jų laukė iš anksto suplanuotas susitikimas su Šteinfurto apskrities Pagrindinės ir personalo tarnybos vadovu Ulrichu Oletti ir šios tarnybos atstove partnerystės klausimams Anne Frie. Susitikimo metu šeimininkai papasakojo apie ilgametę Šteinfurto apskrities partnerystę su įvairiais Lietuvos miestais bei apskritimis, o Centro darbuotojai supažindino juos su LGGRTC veikla, Genocido aukų muziejaus rengiamomis parodomis ir aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Priėmę eksponuoti atvežtą parodą, svetingi šeimininkai pasiūlė apžiūrėti apskrities iniciatyva restauruotą buvusį Gravenhorsto vienuolyną Hiorstelyje. Restauruotame vienuolyne įkurtuose kultūros rūmuose nuolat rengiamos parodos, vykdomi įvairūs meno projektai. Istorinė erdvė pritaikyta šiuolaikinėms meno formoms eksponuoti.

Kadangi nuo Šteinfurto iki Olandijos sostinės tėra apie 150 km, balandžio 19 d. aplankytas Olandų pasipriešinimo muziejus Amsterdame. Šis muziejus palyginti naujas, jo ekspozicijos atidarytos 2000 m. Jame daug interaktyvių elementų, vaizdo ir garso medžiagos. Pabendravus su muziejaus darbuotoju, sužinota, kad muziejus nuo pat įkūrimo daug dėmesio skiria edukacijai, darbui su jaunimu – vien pernai jame apsilankė per 16 tūkst. moksleivių. Kolega padovanojo mokiniams skirtų užduočių pavyzdžių ir aprodė edukaciniams užsiėmimams skirtas patalpas.

Kitiems Amsterdamo muziejams laiko nebeliko. Balandžio 20 d. laukė susitikimas Varšuvoje su Pavelu Rokickiu iš Lenkijos tautinės atminties instituto. Jis supažindino su kartu rengiamos parodos apie internuotus Lenkijos karius Lietuvoje 1939–1941 m. naujausiais maketais, buvo aptartos galimybės keitimuisi kilnojamosiomis parodomis suaktyvinti. Po susitikimo aplankytas 2010 m. pavasarį Varšuvoje atidarytas Frederiko Šopeno muziejus. Šis muziejus laikomas vienu moderniausiai įrengtų muziejų Europoje. Jame gausu vaizdo ir garso projektorių, interaktyvių sistemų. Monitoriai suaktyvinami ir kalba pasirenkama palietus muziejaus lankytojo bilietu – specialia lustine kortele. Jis įdomus ne tik dėl naujausių technologijų, bet ir todėl, kad įrengtas XVII a. statytuose rūmuose, nes Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijos taip pat bus rengiamos restauruotuose dvaro pastatuose. Tikslingai domėtasi, kaip kolegos Lenkijoje išsprendė moderniausių audiovizualinių ir interaktyviųjų technologijų pritaikymo paminkliniuose pastatuose klausimą.

Balandžio 21 d. Centro darbuotojai grįžo namo.

Komandiruotė buvo sėkminga: paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939–1941 metais“ buvo laiku nuvežta į eksponavimo vietą Vokietijoje, Centro darbuotojai susipažino su keliais panašios tematikos moderniai įrengtais muziejais užsienyje, pasisėmė įspūdžių ir naudingų idėjų, kurias galės pritaikyti savo darbe. Su Pavelu Rokickiu aptartas keitimasis kilnojamosiomis parodomis, užmegzti ryšiai su Šteinfurto apskrities administracija leidžia tikėtis bendrų projektų ateityje.

Vilma Juozevičiūtė
 
 
 
 
 [ 1 ]  2   3 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”