2016 m. rugsėjo 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Žudynės Rainių miškelyje

Telšių kalėjime iš 162 kalinių buvo 76 NKGB tardyti kaliniai. Dar birželio 23 d. visus kalinius norėta išvežti. Tuo rūpinosi kalėjimo viršininko pareigas ėjęs politinis vadovas A. Vaitkus. Šis planas žlugo, nes vietiniai komunistų partijos, NKVD ir NKGB vadovai pabėgo iš miesto. Jokių transporto priemonių kaliniams išvežti neskyrė. NKGB darbuotojams kilo sumanymas išžudyti kalinius. Birželio 24 d. rytą kalėjimas buvo apsuptas raudonarmiečių, kuriems vadovavo Raudonosios armijos majoru pasivadinęs Doncovas (Doncov) (?) (galima manyti, kad tai buvo SSRS 8-osios armijos 123-iosios divizijos dalinio vadas). Raudonarmiečiams kalėjimo rūsys pasirodė esąs per mažas egzekucijai vykdyti. Toliau parengiamiesiems darbams vadovavo NKGB Kretingos apskrities viršininko pavaduotojas ltn. Jermolajevas (Ermolaev). Rainių miškelyje iškasus duobes, į kalėjimą atvyko NKGB Telšių apskrities viršininkas Petras Raslanas, jo pavaduotojas ltn. Ždanovas (Ždanov), SSRS 8-osios armijos politinio skyriaus vadovas Kompanecas (Kompanec). Kartu buvo ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius. Jie peržiūrėjo bylas ir formaliai patvirtino mirties nuosprendžius. P. Raslanas, kuris šiuo metu nuo teisingumo slapstosi Rusijoje, teigė: „Aš esu įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno nekalto“ (iš P. Raslano 1942 m. spalio 7 d. paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui). Raudonarmiečiai iš kamerų kalinius vedė į sargybos būstinę. Čia jiems buvo surištos rankos ir užkimštos burnos. Paskui kalinius vieną ant kito suguldė sunkvežimiuose. Jau švintant birželio 25-ajai, mašinos su kaliniais pasuko Luokės link, į Rainių miškelį. Kas vyko toliau, gerai nežinoma. Lietuvoje tai buvo bene vienintelės žudynės, po kurių neliko nė vieno gyvo liudytojo. Liudijo tik egzekucijos vykdytojai. D. Rocius teigė: „Sušaudymą vykdė raudonarmiečiai. Iš mūsų ten buvo: NKGB skyriaus viršininkas Raslanas Petras, operatyvinis įgaliotinis Galkinas (Galkin) ir kalėjimo prižiūrėtojas Pocevičius (iš D. Rociaus 1942 m. spalio 7 d. paaiškinimo LKP (b) CK sekretoriui A. Sniečkui).


Tik birželio 28 d. suradus ir atkasus duobes paaiškėjo, kad visi žmonės buvo kuo žiauriausiai nukankinti. Kai kuriems jų nupjautos ausys, išbadytos akys, 35 žmonėms sužaloti lyties organai. Dauguma galutinai nužudyta sutriuškinus galvas arba subadžius durtuvais. Tik 10 kalinių buvo sušaudyti. Dėl sužalojimų 46 lavonai taip ir nebuvo atpažinti. Be to, nukankintieji nebuvo atpažinti dar ir todėl, kad dalis jų buvo Kretingos apskrities gyventojai, perkelti iš Kretingos kalėjimo. Artimieji apie jų nužudymą sužinojo tik po laidotuvių.


Rainių miškelyje rasti 75 kalinių palaikai. Nužudyti broliai Antanas, Jonas ir Juozas Antanavičiai, Liudvikas Bachmanas, broliai Povilas ir Stasys Balsevičiai, Albinas Baltramiejūnas, Kazys Baltrimaitis, Juozas Beimavičius, Steponas Bubelė, Kostas Bučius, Juozas Bumblys, Adolfas Butkevičius (Butkus), Andrius Čiurinskas, Antanas Čiužas, Stasys Daknevičius, Pranas Daukša, Antanas Dibisteris, Vaclovas Gailius, Kazys Galdikas, Augustinas Gaudutis, Ignas Gelžinis, Henrikas Glazauskas, Pranas Gužauskas, Juozapas Jablonskis, Adolfas Jagminas, Jonas Jakštas, Aleksas Jankauskas, Stanislovas Jocys, Povilas Kardelis, Kazimieras Katkus, Kazimieras Kaulius, Vladas Kaveckas, broliai Boleslovas ir Petras Kavoliai, Povilas Kazlauskas, Georgijus Kiriličevas, Karolis Kisevičius (Kizevičius), Boleslovas Korza, Bronius Križinauskas, Leonas Kusas, Juozas Kvedaras, Mikas Lengvinas (Lengvenis), Vitoldas Lileikis, Pranas Lukauskas, Liudas Malakauskas, Petras Maskolenka, Jonas Milius, Antanas Montvydas, Vladislovas Motuzas, Motiejus Norvaišas, Vaclovas Pabarčius, Liudvikas Pakalniškis, Zigmas Parafionovičius, Kazys Paulauskas, Vladas Petronaitis, Kazys Puškorius, Adomas Rakas, broliai Andrius ir Jonas Rudokai, Zigmas Sakelis, Adomas Simutis, Julius Simutis, Feliksas Stukas, Vladas Sungaila, Zenonas Šakenis, Edmundas Šalčius, Česlovas Šalkauskas, Jonas Šleinius, Zenonas Tarvainis, Jonas Telšinskas, Juozas Truška, Jurgis Vičius, Povilas Vilčinskas ir Hermenegildas Žvirgzdinas.


Netoli užkasimo vietos buvo rasti užkasti 3 raudonarmiečių palaikai su šautinėmis žaizdomis pakaušyje. 65 nukankintųjų palaikai buvo palaidoti senosiose Telšių miesto kapinėse, 10 žmonių palaikus artimieji palaidojo Kelmės, Plungės ir Telšių r. bei Rietavo savivaldybės teritorijose esančiose miestelių ir kaimų kapinėse, šeimos mauzoliejuje. Rusų kariškių palaidojimo vieta nėra išaiškinta. Vienų liudininkų teigimu jie buvo palaidoti Rainių miškelyje, kitų – Telšių mieste.


Naktį iš birželio 24 į 25 d. iš Telšių kalėjimo pabėgę 3 kaliniai – Pranciškus (Pranas) Razgus, Petras Sūdžius ir Aleksandras Vyšniauskas – buvo nušauti Raudonosios armijos kareivių Telšių aps. Telšių vls. Džiuginėnų k. apylinkėse. Jų palaikai užkasti Džiuginėnų k. miško pakraštyje, birželio 30 d. palaidoti Beržoro kaimo kapinėse (Plungės r.).




Koplyčia 1941 m. birželio naktį iš 24 į 25 d. Rainių miškelyje NKVD ir jų pagalbininkų nužudytiems 75 Telšių kalėjimo politiniams kaliniams, taip pat Lietuvos sūnums ir dukroms-ištremtiems, nužudytiems ir negrįžusiems atminti. Telšių r. Viešvėnų sen. Rainių k. Architektūrinio projekto (1943 m.) autorius Jonas Virakas. Projekto įgyvendinimo aut. architektas Algirdas Žebrauskas, dailininkas skulptorius Antanas Kmieliauskas, skulptorius Remigijus Midvikis, dailininkas vitražistas Algirdas Dovydėnas. Atidengta 1991 m. birželio 23 d. Žemaičių kultūros draugijos rūpesčiu. Fotogr. A. Beresnevičius, 1999



1941 m. naktį iš birželio 24 į 25 d. Rainių miškelyje nukankintų Telšių kalėjimo politinių kalinių kūnai. Fotografjos iš LCVA



Rainių miškelyje nužudytų Telšių politinių kalinių bendras kapas Telšių katalikų kapinėse. Fotografjos iš LCVA





Parengta pagal
A. Anušauskas,
Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais, V., 1996,
Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941, 1 tomas, V.: LGGRTC, 1999,
Rainių tragedija, V.: LGGRTC, 2000,
Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC medžiaga.
Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 2,26 MB)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”