2019 m. vasario 18 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Žudynės Pravieniškių lageryje

1941 m. birželio 26 d. įvykdyta kalinių naikinimo akcija Pravieniškių lageryje. Nuo kitų žudynių ji skyrėsi ne tik masiškumu, bet ir tuo, kad buvo žudomi visi be išimties Pravieniškių lagerio kaliniai ir netgi jų prižiūrėtojai su šeimomis.


Karo pradžioje Pravieniškėse, už trijų eilių spygliuotos vielos tvoros, kalėjo nuo 444 iki 451 kalinio. Čia buvo kalinami jau nuteisti kaliniai, kurių bausmės laikas buvo neilgas, ilgiausiai 2–4 metai. Tarp jų buvo 80 internuotų lenkų, 20–30 už įvairius nusikaltimus nuteistų raudonarmiečių. Pravieniškių lageris nuo kitų kalinimo vietų skyrėsi ir tuo, kad čia visi sargybiniai ir prižiūrėtojai buvo lietuviai. Be to, kaliniai turėjo dirbti sunkiausius durpių kasimo darbus. Dėl baisių kalinimo sąlygų kaliniai nuolat mėgindavo pabėgti iš lagerio, o jo administracija į tai atsakydavo žiauriausiu teroru.


Prasidėjus karui, kalinti raudonarmiečiai buvo apginkluoti ir išvežti (taip buvo elgiamasi ne tik Lietuvoje, bet ir Gudijoje, Ukrainoje). Lagerio sargyba buvo sustiprinta, likę kaliniai uždaryti barakuose. Birželio 26 d. į lagerį atvyko raudonarmiečių būrys su šarvuočiu. Likusių gyvų kalinių liudijimu, sušaudymo iniciatorius buvo karui prasidėjus iš lagerio išleistas ltn. Kiseliovas (Kiselev) (toje vietoje traukėsi SSRS 11-osios armijos 5-oji divizija, ir, galima manyti, ltn. Kiseliovas atvyko su tos divizijos karių daliniu). Jo kerštu galima paaiškinti prižiūrėtojų ir jų šeimų sušaudymą. Buvo nužudyta 21 lagerio tarnautojas, 6 moterys ir 13 bei 16 metų mergaitės.


Iš barakų į uždarą kiemą išvarytus kalinius raudonarmiečiai išrikiavo ir pradėjo iš kulkosvaidžių bei automatinių šautuvų šaudyti į juos. Šaudė 15-20 minučių. Per žudynes likusio gyvo K. Gailiaus liudijimu „kilo neįsivaizduojamai baisus klyksmas, maldavimai ir sužeistųjų dejavimas. [...] Arčiau aukštos spygliuotos tvoros esantieji jau sužeisti, kruvinomis rankomis kabinosi į spygliuotas vielas ir dar kartą pataikyti susmukdavo ant žemės“. Tuos, kurie liko gyvi, pribaigė durtuvais ir į lavonų ir sužeistųjų krūvą numesta granata. Kauno miesto komendantūros karininko Mato Valeikos 1941 m. birželio 28 d. raporte minima, jog „buvo išžudyta 230 žmonių ir taip pat iššaudyti prižiūrėtojai su šeimomis. Tai dienai maitinimo sąrašuose – 444 žmonės. Reiškia, 214 pabėgo. Jų tarpe 50 sužeistų. Dalis jų evakuojant mirė” (dėl siautusių apsuptų raudonarmiečių greitosios medicinos pagalbos mašina iš Kauno atvyko tik birželio 28 d.). Apie 260 žmonių tapo šio nusikaltimo aukomis.


1941 m. birželio 29 d. Pravieniškių lagerio teritorijoje buvo palaidoti 182 nužudytųjų palaikai, 50 jų išsivežė giminės.



Paminklinė kompozicija 1941 m. birželio 26 d. besitraukiančios Raudonosios armijos išžudytiems Pravieniškių lageryje kalintiems politiniams kaliniams, lagerio darbuotojams bei jų šeimų nariams atminti. Bendras paminklinės kompozicijos ir atminimo lentos vaizdas. Kaišiadorių r. Pravieniškių sen. Pravieniškių II k. Kelias į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Autoriai tautodailininkas Algis Šalkauskas, Zenonas Sakalauskas. Atidengta 1991 m. birželio 26 d. Fotogr. R. Trimonienė, 2002.


Pravieniškių lagerio tarnautojo Kazio Budrio žmona, žiauriai nužudyta 1941 m. birželio 26 d. kolonijos tarnautojų name. Fotografjos iš LCVA


Pravieniškių lagerio kiemas po 1941 m. birželio 26 d. žudynių. Fotografjos iš LCVA


1941 m. birželio 26 d. enkavėdistų nužudytų Pravieniškių lagerio kalinių ir tarnautojų kūnai. Fotografjos iš LCVA





Parengta pagal
A. Anušauskas,
Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais, V., 1996,
Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941, 1 tomas , V.: LGGRTC 1999,
Rainių tragedija, V.: LGGRTC, 2000,
LGGRTC medžiaga.
Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 6,72 MB)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”