2019 m. gegužės 25 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Zigmas Drunga-Šernas, Mykolas Jonas

Zigmas Drunga-Šernas, Mykolas Jonas gimė 1904 m. sausio 2 d. Utenos aps. Užpalių mstl., malūnininko šeimoje. Buvo vyriausias iš šešių vaikų. Mokydamasis gimnazijoje priklausė pavasarininkų, skautų, ateitininkų ir Lietuvos šaulių sąjungos organizacijoms. Baigė Kauno karo mokyklą ir lakūnų kursus. Gavęs kapitono laipsnį, tapo karo lakūnu, žvalgu. Apie 1936 m. vedė mokytoją Bronę Matiekaitytę, augino sūnų ir dukrą. Lietuvos šaulių sąjungos narys, veiklus ir tikintis, rašė eilėraščius. Paskutiniais nepriklausomybės metais aviacijos majoras Z. Drunga buvo Karo aviacijos štabo II (Žvalgybos) skyriaus viršininku. Okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 2 d. paleistas į atsargą.


Vokiečių okupacijos metais dirbo sandėlininku, vėliau – Kauno priešgaisrinėje apsaugoje skyriaus viršininku. Jau tuo metu pradėjo nelegalią veiklą – spausdino pogrindinį laikraštį „Baltija“, dirbo Lietuvių fronto Kauno apygardos štabe. Vokiečiams traukiantis jis apsisprendė likti Lietuvoje.


1944 m., praėjus frontui, Z. Drunga kurį laiką dirbo Kauno gaisrinės viršininku. Jausdamas, kad gali būti suimtas, ėmė slapstytis. Buvo sulaikytas Šilavoto miestelio stribų, bet po kelių parų pabėgo. 1945 m. birželio mėn. Z. Drunga tapo Tauro apygardos partizanu, štabo nariu. 1945 m. spalio 22 d., suėmus Leoną Taunį-Kovą, pradėjo eiti apygardos vado pareigas. Nenuilsdamas tvarkė štabo organizacinius reikalus, ieškojo ryšių su kitomis partizanų apygardomis. 1946 m. balandžio mėn. susitiko su Dzūkijos partizanų vadais. Kartu su jais nutarė sujungti Dzūkijos partizanų („A“, vėliau – Dainavos) ir Tauro apygardas į didesnį vienetą – Pietų Lietuvos partizanų sritį. Z. Drunga tapo šios srities vado pavaduotoju. Ieškodamas ryšių su kitomis apygardomis, 1946 m. gegužės 28 d. susitiko su Aukštaitijos partizanų įgaliotiniu Juozu Markuliu, kuris iš tikrųjų buvo MGB agentas. Buvo pasirašytas ketinimų protokolas bendros partizanų vadovybės sudarymo klausimu.


1946 m. birželio 5 d., išdavus apytikrę Tauro apygardos partizanų dislokacijos vietą, įvyko kautynės Griešių miške. Nukovę 22 enkavėdistus, partizanai išsiveržė iš apsupties. Netrukus, lydimas būrio apygardos partizanų, Z. Drunga išvyko užmegzti ryšių su Žemaitijos partizanais. Grįždamas 1946 m. birželio 12 d. Šakių aps. Lukšių vls. Agurkiškės k. miške susidūrė su NKVD kariuomenės būriu. Atsišaudydami partizanai mėgino pasitraukti, tačiau jėgos buvo nelygios, daug jų žuvo. Vadas Z. Drunga buvo sužeistas ir, nenorėdamas pakliūti gyvas, susisprogdino granata. Surinkę jo palaikus, žmonės jį ten ir palaidojo.


Zigmas Drunga-Mykolas Jonas apdovanotas visų trijų laipsnių Laisvės Kovos Kryžiais su kardais. 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius) ir pulkininko laipsnis (po mirties).


Būsimas Tauro apygardos vadas aviacijos majoras Zigmas Drunga. (Genocido aukų muziejaus fondas)


Tauro apygardos štabo ir rinktinių vadų suvažiavimas. 1946 m. birželio 2–3 d. Iš kairės pirmoje eilėje sėdi: apygardos vadas Zigmas Drunga-Mykolas Jonas, apygardos štabo narys kunigas Justinas Lelešius-Grafas; antroje eilėje stovi: Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Žiedas, Perkūno rinktinės vadas Vaclovas Navickas-Perkūnas, Auksutis, Aleksandras Padimanskas (?)-Šarūnas, apygardos štabo Politinės dalies viršininkas Antanas Baltūsis-Žvejys, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Brokas, Šarūnas. (Genocido aukų muziejaus fondas)



LGGRTC medžiaga. Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“, 1,06 MB)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”