2018 m. rugsėjo 21 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Prieš 25 metus mirė
Petras Paulaitis-Aidas gimė 1904 m. birželio 29 d. Raseinių aps. Jurbarko vls. Kalnėnų k. Baigęs gimnaziją gyveno Italijoje, dirbo Milano spaustuvėje raidžių rinkėju. Turine studijavo teologiją ir filosofiją. Mokėjo lotynų, vokiečių, ispanų ir portugalų kalbas. Mokytojavo Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Portugalijoje. Nuo 1935 m. mokytojavo Austrijoje. Grįžęs į Lietuvą, dėstė lotynų kalbą Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje. Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, įstojo į Lietuvių aktyvistų frontą, baigė žvalgybos mokyklą.
1941 m. rudenį grįžo į tėviškę, mokytojavo Jurbarko gimnazijoje. Čia įsteigė aukštesniųjų klasių mokinių klubą, kurio nariai platino gyventojams savo mokytojo spausdintus atsišaukimus, raginančių nestoti į Reicho darbo tarnybą, netalkininkauti vokiečiams jų rengiamose akcijose prieš žydus. Darbas su Jurbarko jaunimu buvo tik rimtos pogrindinės organizacijos pradžia. Jau tuomet savo parengtus dauginti tekstus P. Paulaitis pasirašinėjo Aido slapyvardžiu. 1942 m. vasario 16 d. P. Paulaitis įsteigė Lietuvos laisvės gynėjų sąjungą (LLGS), leido laikraštį „Lietuviški atgarsiai“, kuriame ragino jaunimą nedalyvauti žydų represijose, nevažiuoti į darbo tarnybą Vokietijoje. Išsiplėtusi ir suaktyvėjusi LLGS veikla atkreipė gestapo dėmesį.
1943 m. spalį P. Paulaitis buvo suimtas, tačiau vežamas į kalėjimą pabėgo. Sugrįžęs į tėviškę ėmė slapstytis. Netrukus Jurbarko apylinkėse jis pradėjo organizuoti Vietinę rinktinę, sudarytą vien iš lietuvių ir turinčią ginti Lietuvos valstybę. Frontui slenkant į vakarus pradėta rengtis kovai su bolševikais – buvo kaupiami ginklai, šaudmenys, spausdinimo priemonės. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, įsitraukė į rezistencinį judėjimą, vadovavo Jurbarko partizanų grupei. Tais pačiais metais P. Paulaitis sustabdė LLGS veiklą, nes dauguma aktyvių jos narių jau buvo partizanai, o vietoj „Lietuviškų atgarsių“ ėmė leisti „Laisvės varpą“, vėliau tapusį ir Kęstučio apygardos laikraščiu. 1946 m. rudenį drauge su kitais partizanų vadais P. Paulaitis dalyvavo kuriant Jungtinę Kęstučio apygardą, o ją įkūrus tapo Trijų lelijų rinktinės vadu, apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku ir „Laisvės varpo“ redaktoriumi. Daug laiko jis praleisdavo štabo bunkeryje, įrengtame Batakių miške, tačiau spaudos ir leidybos reikalai vertė judėti – reikėjo surasti patikimų žmonių ir vietų darbui. P. Paulaičio ryšininkas Jonas Gaidauskas- Breivė Mažintų kaime surado patikimą ūkininką Antaną Andriulį ir jo sodyboje įrengė slėptuvę. Dar viena slėptuvė buvo įkurta Juozo Žičkaus sodyboje Poškakaimyje. Slėptuvėse ir buvo rengiamas „Laisvės varpas“. Už jį enkavėdistai žadėjo 10000 rb. premiją.
Suimtas 1947 m. balandžio 12 d. J. Žičkaus namuose, nors ir turėjo netikrus dokumentus Igno Pauliaus pavarde. Kalintas Tauragėje. Tardomas prisipažino, kas esąs, tačiau kovos draugų neišdavė. Ypatingojo pasitarimo 1947 m. lapkričio 1 d. nuteistas dvidešimt penkeriems metams lagerio. Išvežtas į lagerį – 1947 m. lapkričio 20 d. Statyba Nr. 501, Tiumenės sr. – Oziorlagą (Irkutsko sr.). 1956 m. birželio 13 d. Vyriausybės komisija peržiūrėjo P. Paulaičio bylą, sumažino bausmės laiką penkiolika metų ir leido jam grįžti į Lietuvą.
Į Lietuvą grįžęs 1957 m., iškart Kaune ėmė burti pogrindinę organizaciją, tačiau tų metų rudenį ji buvo atskleista. Už tautiškumo ugdymą tarp studentų vėl suimtas. Nuo 1957 m. spalio 30 d. kalintas Šiauliuose. Išvežtas į lagerį – 1957 m. lapkričio 5 d. Ozioralagą, Irkutsko sr. – Javasas (Dubrovlagas), Zubova Polianos r., Mordovija. 1958 m. balandžio 12 d. nuteistas dvidešimt penkeriems metams lagerio. Net ir per trisdešimt penkerius metus, praleistus lageriuose, P. Paulaitis nepalūžo, neišsižadėjo savo idealų, išliko optimistas.
1982 m. spalio 30 d. atvežtas į kalėjimą Vilniuje. Paleistas 1982 m. lapkričio mėn. Apsigyveno Kretingoje, buvo lankomas bendražygių, populiarus tarp jaunimo. Mirė 1986 m. vasario 19 d. Palaidotas Kretingos miesto kapinėse Padvarių k.
1997 m. gruodžio 22 d. Petrui Paulaičiui pripažintas kario savanorio statusas. 1998 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. vasario 1 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) (po mirties).
  Antkapinis paminklas šioje vietoje palaidotam 1986 m. mirusiam pedagogui, filosofui, teologui, Jungtinės Kęstučio apygardos Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkui, politiniam kaliniui, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus kavalieriui Petrui Paulaičiui-Aidui atminti.
Naujosios Kretingos miesto kapinės Padvarių k.
Pastatytas 1986 m. Fotogr. J. Kanarskas, 2008 m.



LGGRTC medžiaga. Atsisiųsti (plėtinys „.pdf“,1.92 MB)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”