2019 m. lapkričio 21 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Stovyklos moksleivių vertinimai

1. Kaip vertini programą? Kas joje patiko ir kas ne?

„Man programa patiko. Labiausiai nepatiko ekskursija po aplinkines vietas, o patiko vakarai prie laužo“.

„Manau, kad programa atitiko mano lūkesčius. Patiko beveik viskas, tik iš tikrųjų labai sunku keltis 7 val. ir daryti mankštą, kai nueini miegoti 00 val.“

„Šiaip patiko viskas, išskyrus tai, kad reikėjo anksti keltis ir vėlai gulti“.

„Programą vertinu gana gerai, patiko žygis naktį… Patiko vakarai prie laužo“. 

„Programą vertinu teigiamai. Patiko, kad išmokau žygiuoti, ėjome naktinį žygį, daug žaidėme ir taip pat susiradome naujų draugų. Aišku, norėtųsi, kad tokių žygių būtų daugiau“.

„Man ši programa buvo per sunki fiziškai, nes aš esu panelė. Labai nepatiko tas žygis, nes mes ne kareiviai – Tėvynės gynėjai“. 

„Labai nepatiko rikiuotės po saule, perdėtas vadų griežtumas ir mankšta“.

„Buvo galima laisvai reikšti savo nuomonę, vienas kitą išklausydavome. Pasikeitė požiūris į lietuvių liaudies dainas. Patiko vadų juokeliai ir jų linksmos dainos“.

„Programa buvo gera. Man nepatiko eiti naktį, o patiko šaudyti ir ilsėtis“.

2.  Kaip manai, ar programos metu nebuvo per daug istorinių partizaninių motyvų?

„Išties buvo per daug, vietoj jų galėtų būti futbolas ar krepšinis“.

„Tikrai nebuvo per daug, nes istorija iš žmogaus lūpų daug įdomesnė ir vertingesnė nei iš knygų“.

„Manau, kad buvo per mažai…“.

„Buvau žurnalistė ir patiko užsirašinėti Borutų šeimos istoriją. Jaučiu, kad dabar žinosiu daug daugiau apie partizanus ir pokario istoriją nei mano mokytoja“.

„…Galėjo būti daugiau filmų“.

„Tikrai nebuvo per daug. Buvo tikrai įdomu klausytis, bendrauti šia tema, dalyvauti vaidinimuose, viktorinose“.

„Na, gal šiek tiek ir buvo per daug. Bet tai pravertė, aš sužinojau daug naujo“.

3. Kaip vertini maistą ir gyvenamąsias sąlygas?

„Maisto kartais būdavo per daug. Bet jau geriau daugiau nei mažiau. Gyvenamosiomis sąlygomis negalima skųstis: koridoriai švarūs. Kvaila tikėtis, kad mes gyvensime penkių žvaigždučių viešbutyje“.

„Maistas ne koks, kartais dar pakenčiamas… Gyvenimo sąlygos geros, tik galėtų leisti eiti į dušą, kada nori“.

„Dėl maisto ir gyvenamųjų sąlygų skųstis nereikėtų, nes gyvenome taip pat, kaip kareiviai, kurie čia turi būti vienus metus“.

„…Visą laiką duodavo mėsos… Norėjosi ir varškės patiekalų… Buvo per trumpas laikas maudytis“.

„Maistas – tobulas! Garbės žodis, kad tokio namuose ne visada būna. Manau, kad tie, kuriems maistas nepatiko, yra išpaikinti, nes parduotuvėse perka tik šokoladus ir čipsus“.

„…Gyvenimo sąlygos galėjo būti geresnės: dušai turėti dureles ir lovos būti minkštesnės“.

„…Tik blogai, kad lovos girgžda ir kleba“.

4. Ką galėtum pasakyti apie vadovus?

„Labai šaunūs, linksmi, draugiški, simpatingi, nors kartais ir griežti“.

„Vadovai geri, tik iš pradžių buvo bjauroki ir pikti. Galėtų daugiau šypsotis“.

„Lokys vesdavo per sunkias mankštas… Gerai, kad vadovai jauni“.

„Vadovai buvo puikūs. Išlaikė drausmę, bet tuo pat metu puikiai suprato stovyklautojus ir įtraukdavo juos į bendrą programą, mokėjo sudominti“.

„Demokratiški ir žmogiški tapo ketvirtadienį... Vaikinams daugiau leido“.

„Vadovai įdomūs ir visapusiški. Tokių žmonių dar nebuvau sutikusi, o kad sutikau – labai džiaugiuosi“. 

„Faini žmonės, ypač Elenytė“.

5.  Ar norėsi kitais metais dalyvauti konkurse?

„Taip, nes galiu susipažinti su ištremtais žmonėmis ar partizanais, bei daugiau sužinoti apie Lietuvos praeitį“.

„Būtinai! Tai viena iš mano svajonių! Tikrai dalyvausiu“.

„Kitais metais nedalyvausiu, nes nemėgstu tame pačiame konkurse dalyvauti kelis kartus“.

„Dalyvaučiau visuose konkursuose, jei turėčiau laiko nupiešti ar parašyti tai, ko prašoma“.

2 moksleiviai – nenorėtų dalyvauti konkurse; 5 moksleiviai – galbūt; 39 moksleiviai – taip, norėtų dalyvauti konkurse.


6. Kodėl dalyvavai „Lietuvos kovų už laisvę, kariuomenės bei netekčių istorija“ konkurse?

„Piešiau būtent be spalvų. Vaizdavau karą. Norėjau parodyti karą, jo žiaurumą. Tai man atrodo svarbiausia“.

„Todėl, kad turėjau apie ką rašyti“.

„Man reikėjo gero pažymio ir šiaip patiko tema, nes apie ją daug žinojau“.

„Norėjau užrašyti savo senelės gyvenimo istoriją, perteikti tuos įvykius per moters asmenį. Labai svarbu užrašyti šeimos istoriją, nes kitaip ji išnyksta, kaip išnyksta nebepasakojamos pasakos“.

„Norėjau įamžinti dalelę giminės istorijos ir pagerbti senelį“.

„Domiuosi partizanų kovomis, jų gyvenimo istorijomis, likimais“.

„Labai norėjau daugiau sužinoti apie savo mokyklos buhalterės gyvenimą. Sužinoti žmonių gyvenimus“.

„Nes ji man pasirodė svarbesnė už kitas pateiktas“.

„Šia tema rašiau, nes man mokytoja pasiūlė, ir aš sutikau“.

“Piešiau būtent tai, nes turėjau gerą nuotrauką su tokiu vaizdu (knygoje)“.
 

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”